Byloje nustatyta, jog atsakovai Rusijos Federacijos piliečiai, žinodami, jog LR Konstitucija draudžia subjektui, kuris neatitinka Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijų, nuosavybės teise įsigyti žemę, ją įsigijo statytinio asmens – Žemės ūkio bendrovės (toliau – ŽŪB) vardu, kuri, tikėtina, ir buvo įkurta tik šiam tikslui.

Visų bylos aplinkybių kontekste nustatyta, jog pagrindinis ŽŪB įsteigimo tikslas buvo Rusijos piliečiams, prisidengiant juridiniu asmeniu, įgyti Lietuvoje žemės.

Nors bendrovė oficialiai nurodė, jog pagrindinis jos veiklos objektas yra bitynas, bičių auginimas, bičių produktų gavyba bei realizavimas, surinkti duomenys parodė, kad bendrovė deklaruojamos veiklos nevykdo, o pajamų nėra gavusi. Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo metu taip pat nenustatyta, kad ši bendrovė vykdytų deklaruojamą ar kitą veiklą, kuriai reikalingi nuosavybės teise įsigyti žemės sklypai.

Kadangi sudarytiems sandoriams dėl ginčo žemės sklypų ir jų dalių perleidimo negali būti taikomos sandorių, kuriuos šalys iš tikrųjų turėjo galvoje taisyklės, nes tokie sandoriai prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, todėl yra niekiniai ir negalioja, prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei bei yra apsimestiniai sandoriai, todėl teismas juos pripažino negaliojančiais nuo jų sudarymo momento.

Teismas pritaikė modifikuotą restituciją – žemės sklypus ir jų dalis gražino fiziniams ir juridiniams asmenims, iš kurių šie žemės sklypai buvo įgyti. Už įgytus žemės sklypus sumokėtos atitinkamos pinigų sumos buvo užskaitytos kaip valdymo ir naudojimosi, laikotarpiu nuo pripažintų negaliojančiais sandorių sudarymo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, pardavėjams priklausantys už žemę mokesčiai.

Šis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.