Ginčas tarp Kretingos savivaldybės administracijos ir draudimo bendrovės iškilo prieš kelerius metus, kai rangovas „LitCon", už kurį buvo laiduojama „Ergo" draudimo sutartimi, nesumokėjo paskutinės draudimo įmokos. Dėl to sutarties galiojimui einant į pabaigą ir negaunant naujojo sutarties laidavimo, savivaldybė kreipėsi į laiduotoją, prašydama išmokėti draudimo išmoką už rangovo nevykdomą sutartį. Pasak advokatų profesinės bendrijos AVERUS advokato Roko Zaleskio, gynusio Kretingos savivaldybės interesus, prielaidą ginčui sudarė draudimo brokerio išduotas, bet rangovo neapmokėtas draudimo liudijimas.

„Apeliacinis teismas patvirtino, kad pateikus naudos gavėjui, tai yra savivaldybei, draudimo polisą ir sertifikatą, ši neturėjo jokios dingsties laikyti jo negaliojančiu; jame nebuvo jokios nuorodos į apribojimus, juoba, kad keletas ankstesnių analogiškų polisų buvo galiojantys, tad priteisė ieškovei ekspertų apskaičiuotą nuostolių sumą“, – pranešime cituojamas advokatas R. Zaleskis.

Statybos ekspertizę atlikusios įmonės „Vakarų regiono konsultacinis biuras" ekspertai nustatė, kad vykdydamas darbus statomame Kretingos Sporto ir sveikatingumo centre „LitCon" padarė defektų, kurių pašalinimo kaina – daugiau kaip 227 tūkst. eurų. Tokio dydžio draudimo išmoka ir buvo priteista Lietuvos apeliacinio teismo.

Advokatas R. Zaleskis akcentavo, jog ši byla svarbi dviem aspektais: pirma, ji įtvirtino suvokimą, kad polisas turėtų būti išduodamas tik už jį apmokėjus arba nurodžius jame galiojimo išlygą apie apmokėjimą. Antra, atkreipė dėmesį į draudikų atsakomybę informuoti naudos gavėją apie išduotą, bet neapmokėtą polisą.

„Teismas akcentavo, jog negavęs draudimo įmokos, draudikas privalėjo įspėti ieškovę, tai yra savivaldybę, kad draudimo įmoka nėra sumokėta ir gali kilti sunkumų dėl išmokų, tačiau atsakovas to nepadarė. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog elektroniniu paštu ieškovas tinkamai informavo atsakovą apie draudžiamąjį įvykį. Be to, net jei laikytume, kad pažeistas pranešimo formos reikalavimas, toks pažeidimas būtų laikomas formaliu ir nesudarančiu pagrindo atsakovui atsisakyti išmokėti draudimo išmoką", – teismo sprendimą citavo advokatas.

Pasak jo, rangos laidavimo sutartis šiuo atveju apėmė visus naudos gavėjo turtinius interesus, kurie yra pažeidžiami netinkamai vykdant sutartį, neapsiribojant vien su statyba susijusiais darbais.

„Trečiajam asmeniui nepateikus draudimo liudijimo, pažeistas rangos sutarties punktas kalbantis apie sutarties vykdymo užtikrinimą. Savivaldybei buvo pateiktas draudimo liudijimas ir sertifikatas su nurodyta galiojimo trukme, tačiau ji nebuvo informuota, jog šįkart polisas nėra apmokėtas. Neapmokėti draudimo liudijimai ir sertifikatai apskritai neturėtų būti išduodami, o išdavus – būtina informuoti naudos gavėją, jog polisas neapmokėtas ir laikytis įsipareigojimų", – reziumavo advokatas Rokas Zaleskis.

Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas įsigaliojęs. Š. m. vasario 1 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti „Ergo" kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo. Kretingos savivaldybei priteistą suma draudimo laiduotojas jau yra pervedęs.