2024 lapkričio 9 d. šeštadienis, 12:17
Reklama  |  facebook

Tęsiasi senų užtvankų ardymas: išlaisvinta dar viena Salanto upės atkarpa

2024-10-30 09:56
Šią savaitę Salanto upėje buvo demontuota jau antroji, kone 200 metų, ją kausčiusi užtvanka. Sunkiosios technikos išgriautas užtvankos betono atitvaras išlaisvino natūralią upės tėkmę.
nuotrauka
Lietuvos gamtos fondo nuotr.


Minimos įmonės
Lietuvos gamtos fondas,
Saugomos upės ir jų teritorijos – vertingas gyvybės lopšys

Per Žemaitiją tekančios Salanto, Blendžiavos, Babrungo ir Sausdravo upės bei jų slėniai – išskirtiniai biologinės įvairovės požiūriu. Čia aptinkama viena iš visoje Lietuvos esančių geriausios būklės nėgių populiacija, lašišinių žuvų nerštavietės, ovaliosios geldutės. Šias teritorijas saugo ir Natura 2000 ES saugomų teritorijų ekologinis tinklas, kurį sudaro daugybė skirtingų vietovių visame Europos žemyne. Apsaugos tinklo taikomos priemonės leidžia identifikuoti bei efektyviau rūpintis jautrių, nykstančių rūšių buveinėmis, užtikrinti jų išlikimą ateities kartoms.

„Visa Salanto upė, dar nuo carinės Rusijos imperijos laikų buvo kaskaduota. Prieš tris metus Salantuose nugriauta pirmoji, žemiausiame taške buvusi Salantų užtvanka. Sekantis gyvybės migracijos barjeras yra čia, Salanto ir Notės upių santakoje esantys Santeklės malūno griuvėsiai. Apie 1840 m. pastatytas malūnas veikė labai ilgai, net iki dvidešimtojo amžiaus pabaigos, tačiau paskutiniais veikimo metais malūno girnas suko nebe vanduo, o dyzeliniai varikliai. Struktūra dar buvo, bet viską jau darė elektra, todėl vienintelė užtvankos funkcija teliko pėsčiųjų tiltas ir šalia einantis kelias”, – teigia pranešime cituojamas Lietuvos gamtos fondo gamtosaugininkas, atsakingas už Santeklės užtvankos griovimo darbus, Robertas Staponkus.

Lietuvos gamtos fondasLietuvos gamtos
fondo nuotr.
 
Žmogaus pradėtą darbą užbaigs pati gamta

Tankiai apaugusioje Santeklės užtvankos vietovėje gerokai apgriuvusio statinio pašalinimas pareikalavo kruopštaus planavimo. Kelias prie užtvankos veda per vietinio ūkininko žemes, tad darbai buvo vykdomi su jo leidimu. Sunkiajai technikai pasiekus upę pirmiausiai buvo pašalinti didieji akmenys, naudoti slenksčio sutvirtinimui, tuomet imtasi ir pačios užtvankos ardymo.

Vienu rimčiausių iššūkiu tapo betoninis užtvankos pagrindas, kuris net ir po daugelio metų, praleistų vandenyje, išliko ypač tvirtas, todėl buvo skaldomas į mažesnius gabalėlius ir tuomet jau šalinamas iš vandens.

Net tris dienas trukę sunkieji užtvankos ardymo darbai tėra pirminis upės atstatymo etapas. Galutinis rezultatas taps matomas po pirmųjų didesnių potvynių: šie, pasak gamtininkų, „užkurs“ natūralius hidrologinius procesus ir žmogaus pradėtą ardymo darbą užbaigs pati gamta.

Tikimasi, jog pašalinta užtvanka atvers migracijos kelius į aukščiau esančias nerštavietes šlakiams, upėtakiams, galimai lašišoms, žiobriams, upinėms nėgėms, bus atkurtos ir kai kurių potamodrominių žuvų (potamodrominės žuvys – žuvys visą savo gyvenimą praleidžiančios gėlame vandenyje ir migruojančios upės baseino viduje, – aut. pastaba) populiacijos. Kasmetiniai Salanto upės stebėsenos duomenys taip pat nuteikia optimistiškai ir rodo, kad bendra Salanto upės būklė aukščiau nugriautos Salantos užtvankos gerėja, o lašišinės žuvys ir nėgės jau atrado šiuos kelius. „Salanto upė išgyvena intensyvią transformaciją ir po truputį grįžta į natūralų savo būvį. Tai teikia labai daug vilties”, – šypsojosi užtvankos demontavimo procesą akylai prižiūrintis Robertas.

Lietuvos gamtos fondasSanteklės malūno griuvėsiai.
Lietuvos gamtos fondo
nuotr.
 
Tvirčiausios užtvankos – žmonių galvose

Santeklės užtvankos liekanųšalinimu iš upės pradėta rūpintis dar 2021 m. „Tiesą pasakius nesitikėjau, kad iki šios dienos teks nueiti tokį ilgą ir komplikuotą kelią, – nuoširdžiai dalinasi gamtosaugininkas, – kartais atrodo, kad tvirtesnės užtvankos pastatytos žmonių galvose nei upėse. Lietuvoje žmonės konservatyvūs, Žemaitijoje jie dar konservatyvesni. Dažnas mąstymas, su kuriuo susiduriame: tegu būna taip, kaip yra. Žmonėms gana sunku priimti pokyčius, nes jie gąsdina. Todėl kalbamės ir tame pokalbyje vis tiek įmanoma pasiekti sutarimą. Būtina realiai parodyti, kas užtvenktoje upėje yra ne taip, kaip ji kenčia ir žmonės po truputį ima suprasti.”

Diskusijas apsunkina ir tai, kad gamtoje laikas skaičiuojamas kitaip nei žmogaus gyvenime, čia procesai vyksta lėčiau, todėl ne kiekvienam pavyksta juos pastebėti savo akimis. Tačiau gamtosaugos ekspertų nuomonė vieninga – dirbtiniai barjerai ar jų liekanos privalo būti šalinami iš upių. Patvankose (patvanka – vandens lygio pakilimas vandens telkinyje atsiradus gamtinėms arba dirbtinėms kliūtims, – aut. pastaba) kaupiasi įvairūs nešmenys, tarp jų ir organinės medžiagos, lokaliai keičiančios esamas buveines, skatinančios netipinių rūšių atsiradimą. Vandenyje skylančios organinės medžiagos išskiria fosforą ir azotą, o tai lemia eutrofikaciją arba vandens žydėjimą, dumblių augimą ar dugno žėlimą vandens augalais.

„Iš esmės – kuo mažiau augmenijos nedideliuose upeliuose, tuo geriau. Tankiai medžiais apžėlusios tokio tipo upės natūraliai apsaugomos nuo šviesos, tai neleidžia joms apaugti augalais, todėl jų vanduo išlieka toks šaltas, skaidrus. Deguonimi prisodrintas upių vanduo ypač tinkamas jautresnėms žuvų rūšims“, – teigia gamtos mokslų daktaras R. Staponkus.

Iki 2026 m. Lietuva yra įsipareigojusi parengti konkretų veiksmų planą, kaip bus atkuriamos pažeistos natūralios buveinės. Neorganinės kilmės medžiagų, dirbtinių barjerų šalinimas iš upių – svarbus žingsnis šio tikslo link. „Labai tikiuosi, kad kuo daugiau upių Lietuvoje galės taip pat atgauti savo pirmykštį pavidalą ir išsivaduoti iš nefunkcionuojančių užtvankų gniaužtų. Viena iš tokių, kurią taip pat būtina demontuoti – Tuzų užtvanka”, – vizija pasidalino Lietuvos gamtos fondo gamtosaugininkas Robertas. 
Statybunaujienos.lt



Aplinka

nuotrauka
2024-11-06 09:23
Lietuvos apeliacinis teismas paliko galioti Klaipėdos apygardos teismo apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo bendrovė bei jos direktorius ir jo pavaduotojas pripažinti kaltais dėl didelės žalos žemei (jos paviršiui) padarymo ir saugomos teritorijos suniokojimo Kuršių nerijos nacionaliniame parke, išpilan...
nuotrauka
2024-11-05 09:50
Žodis „tvarumas“ vis dažniau girdimas tiek žiniasklaidoje, tiek moksliniuose darbuose, nes šiandieniniams iššūkiams reikia efektyvių ir ilgalaikių sprendimų. Tvarumas tapo neišvengiama būtinybe įvairiose srityse – nuo verslo ir politikos iki švietimo bei mokslinių tyrimų. Ne išimtis ir Kauno technol...
nuotrauka
2024-11-04 09:37
Aplinkos ministerija primena, kad nuo lapkričio 1 d. įsigaliojo liepos mėnesį Seimo priimti Želdynų įstatymo pakeitimai, įpareigojantys tam tikrais atvejais informuoti savivaldybes apie ketinamus šalinti medžius.
nuotrauka
2024-10-24 10:31
Vienai didžiausių Lietuvoje atliekų perdirbimo bendrovių UAB „Ekobazė“ patvirtintas beveik 10 mln. Eur ES finansavimas Akmenės laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) planuojamam plastiko atliekų ir kietojo atgautojo kuro perdirbimo kompleksui. Viso projekto, kurį tikimasi įgyvendinti 2027 m. pradžioje,...
nuotrauka
2024-10-23 09:23
Vilniaus regiono atliekų rūšiavimo gamyklos operatorius „Energesman" paleido naują stiklo rūšiavimo liniją, kuri iš mišrių komunalinių atliekų atskirs 10 mm ir net dar mažesnes stiklo duženas. Naujoji linija per metus galės išrūšiuoti ir išsaugoti apie 13 tūkst. tonų stiklo – tiek stiklo reikia paga...
nuotrauka
2024-10-22 10:08
Pirmadienį, spalio 21 d., aplinkos ministras Simonas Gentvilas lankėsi Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) sąvartyne Kazokiškėse, kur kartu su vietos bendruomenių atstovais, Elektrėnų savivaldybės meru Gediminu Ratkevičiumi, Seimo nare Edita Rudelienė ir VAATC direktoriumi Tomu Vaitk...
nuotrauka
2024-10-21 14:00
Valstybės valdoma pavojingųjų atliekų tvarkymo bendrovė „Toksika“ baigė reorganizavimo procesą, po kurio naftos produktais užteršto grunto, dumblo ir vandens tvarkymo bendrovė „GVT LT" prijungta prie UAB „Toksika".
nuotrauka
2024-10-18 09:38
Klaipėdos universiteto (KU) mokslininkai šiemet ištyrė klaipėdiečiams ir regiono gyventojams itin svarbaus ir Lietuvoje unikalaus Vilhelmo kanalo vandens kokybės būklę ir galimas rizikas dėl klimato kaitos. Ką atskleidė naujasis tyrimas ir ką turėtume daryti, kad kanalas bei jį supanti gamta būtų la...
nuotrauka
2024-10-11 13:13
Klaipėdos miesto savivaldybė plečia stacionarių oro taršos stebėjimo stotelių tinklą. Stotelės bus įrengiamos 6 vietose, kurios atrinktos atsižvelgus į pramonės įmonių ir didžiausių transporto srautų pasiskirstymą mieste. Šiuo metu rengiamasi viešųjų pirkimų procedūroms, o stoteles numatoma įrengti...
nuotrauka
2024-10-10 14:00
Aplinkos ministras patvirtino Atliekų tvarkymo taisyklių pataisas, kuriose aiškiau reglamentuojama, kas yra atliekų tvarkytojai, bei nustatytos naujos pavojingų atliekų laikymo, surinkimo ir vežimo sąlygo
nuotrauka
2024-10-07 15:43
Tik trečdalis Lietuvos gyventojų yra patenkinti savo gyvenvietėse esančiomis viešosiomis erdvėmis. 42 proc. „Bipa“ tyrimo apklaustųjų pasigenda daugiau poilsio zonų: suoliukų, stalų bendriems susibūrimams. 59 proc. mano, kad infrastruktūra nėra pritaikyta žmonėms su negalia bei 50 proc. pasisako, ka...
nuotrauka
2024-10-07 09:27
Nekilnojamojo turto plėtros įmonių grupės „EIKA" darbuotojai spalio 4 d. Vilniuje, Pašilaičiuose rinkosi į talką, kurioje pasodino 130 medelių. Tokios talkos – bendrovės tradicija, kurioje jie ne tik stiprina tarpusavio ryšius, bet ir gražina aplinką.
nuotrauka
2024-10-03 09:25
Aplinkos ministras patvirtino Nuotekų dumblo tvarkymo ir panaudojimo reikalavimų pakeitimus, užkirsiančius kelią nuotekų dumblą apdorojančioms įmonėms dviprasmiškai aiškinti šį teisės aktą.
nuotrauka
2024-10-02 08:19
Aplinkos ministras patvirtino naują statybos techninį reglamentą „Statybinė klimatologija“, kuris nustato klimatinių parametrų statistines charakteristikas, būtinas teritorijų planavimui, statinių projektavimui ir statybai. Naujasis reglamentavimas leis projektuojant įvertinti tinkamas apsaugos prie...
nuotrauka
2024-10-01 09:57
Vykdydami seismologinį monitoringą, per 2018-2023 m. laikotarpį Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) specialistai užregistravo 10 062 vietinius seisminius įvykius, 487 regioninius ir 1 579 teleseisminius. „Kartu atkreipiame dėmesį, kad didelė dalis vietinių įvykių buvo susiję su žmogaus veikla“, – sak...
nuotrauka
2024-09-30 10:56
Aplinkos projektų valdymo agentūra, Lietuvoje administruojanti ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) registro sąskaitas, š. m. rugsėjo 27 d. į veiklos vykdytojų sąskaitas ES ŠESD registre pervedė likusius nemokamus apyvartinius taršos leidimus (ATL), skirtus 2024 metams. Taip pat, atsižvelgian...
nuotrauka
2024-09-26 16:54
Aplinkos ir žemės ūkio ministrai patvirtino Nacionalinio vandenų srities 2022-2027 metų plano įgyvendinimo veiksmų plano pakeitimus, į kuriuos įrašyta 14 papildomų apsaugos nuo potvynių priemonių. Didžioji šių priemonių dalis skirta Vakarų Lietuvos regionui, kuriame potvynių problema tampa vis aktua...
nuotrauka
2024-09-18 15:26
Užbaigus antrąjį rekonstrukcijos etapą, darbą pradeda atnaujinta Vilniaus nuotekų valykla. Žiedinės ekonomikos principais veikiančios valyklos rekonstrukcija yra didžiausias įgyvendintas Vilniaus miesto energetikos infrastruktūros projektas per pastaruosius metus ir didžiausias projektas „Vilniaus v...
nuotrauka
2024-09-18 09:35
Vykdydama teismų sprendimus, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) pradėjo nelegalių statinių griovimo darbus Kuršių nerijoje, Preiloje. Trijų nelegalių pastatų griovimo darbus atlieka rangovas UAB „Revekta“, kurių atstovams vakar, rugsėjo 17 d., dalyvaujant antstolei, ofici...
nuotrauka
2024-09-17 16:02
„Dvarą įsigijome pigiau, nei kainuoja įstatyti vieną langą“, – pasakoja pranešime cituojamas restauruojamo XVI a. Kamariškių dvaro vadovas Arūnas Survila. Prieš kelerius metus nedidelė komanda ryžosi avantiūrai – prikelti visiškai sugriuvusį dvarą netoli Latvijos pasienio ir paversti jį kūrybos erdv...

Statybunaujienos.lt » Aplinka