2022 liepos 3 d. sekmadienis, 5:41
Reklama  |  facebook

Trys dešimtmečiai mažinant neigiamą poveikį žmogui ir aplinkai: KTU profesoriui J. K. Staniškiui skirta Kauno miesto mokslo premija

2019-12-04 15:00
Kauno miesto mokslo premija šiemet skirta KTU profesoriui, Lietuvos mokslo akademijos (LMA) nariui Jurgiui Kazimierui Staniškiui. Pasak profesoriaus, vienas reikšmingiausių jo mokslinės veiklos etapų prasidėjo visai neseniai – jis laimėjo Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) konkursą ir tapo šios organizacijos Globalaus darnaus vystymosi nepriklausomų mokslininkų grupės nariu.
nuotrauka
KTU Aplinkos inžinerijos instituto (APINI) įkūrėjas prof. Jurgis Kazimieras Staniškis. KTU nuotr.


Minimos įmonės
Kauno technologijos universitetas (KTU),
KTU Aplinkos inžinerijos institutas,

Į Kauno miesto mokslo premiją šiais metais pretendavo 8 kandidatai. J. K. Staniškis buvo įvertintas už mokslinės veiklos kryptingumą ir nuoseklumą kuriant, vystant ir diegiant sudėtingų technologinių ir kitų tarpsritinių objektų ir procesų modeliavimo, valdymo principus, metodus bei sistemas ir jų reikšmę regioniniam, nacionaliniam ir globaliam vystymuisi.

„Kaunas – vienintelis miestas šalyje, kurio vadovai prisimena ir įvertina nepelnytai dabartinėje visuomenėje užmirštus mokslininkus. Kauno miesto mokslininko premija užims reikšmingą vietą, ir tikiuosi padės atkreipti visų visuomenės sluoksnių dėmesį į tai, ką šiandien globalus ir vietinis mokslas teigia apie žmonijos galimybes išlikti, o gal ir suklestėti“, – sako Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius.

Vienintelis Centrinės ir Rytų Europos regiono atstovas

KTU Aplinkos inžinerijos instituto (APINI) įkūrėjo J. K. Staniškio pastarųjų beveik 30 metų mokslinė veikla apima pramonės darnaus vystymosi inovacijų kūrimą ir diegimą, taip pat neigiamo poveikio mažinimą aplinkai ir žmogui.

2016 m. profesorius laimėjęs JTO pasaulinį konkursą Generalinio sekretoriaus Ban Ki Moon kvietimu pradėjo dirbti Globalaus darnaus vystymosi Nepriklausomų mokslininkų grupėje. Mokslininkams buvo pavesta parengti Pasaulinę darnaus vystymosi ataskaitą – įvertinti žmonijos ekonominę, aplinkosauginę ir socialinę situaciją, sukurti globalaus darnaus vystymosi modelį ir JT šalių partnerių vyriausybėms parengti diegimo veiksmų rekomendacijas.

LMA ir Lietuvos mokslo tarybos bendru sutarimu, KTU profesorius buvo atrinktas Lietuvos kandidatu dalyvauti šiame konkurse. Iš konkursą laimėjusių 15 mokslininkų, atstovaujančių 193 JTO valstybes nares, J. K. Staniškis – vienintelis Centrinės ir Rytų Europos regiono atstovas.

„Esu dėkingas šioms garbioms institucijoms už įvertinimą, o JT – už pasirinkimą ir pasitikėjimą. Su džiaugsmu turiu pranešti, kad po trejų metų intensyvaus darbo, Pasaulinė darnaus vystymosi ataskaita „Ateitis yra dabar – mokslas darniam vystymuisi pasiekti“ (angl. Future is Now – Science for Achieving Sustainable Development’ 2019) buvo parengta laiku“, – džiaugiasi J. K. Staniškis.

Ataskaita buvo pristatyta šių metų rugsėjo 23-25 d. viršūnių susitikime JT Generalinėje Asamblėjoje. Šalių narių aukščiausi vadovai pritarė ataskaitos teiginiams bei rekomendacijoms bei išreiškė tvirtą norą tolimesniam bendradarbiavimui, sprendžiant gyvybiškai svarbias žmonijos problemas.

Turime ne daugiau nei 10 metų

Šiuo metu vyksta Pasaulinio darnaus vystymosi ataskaitos diegimo regioniniai konsultaciniai forumai, kuriuose dalyvauja regiono valstybių politikos, mokslo ir visuomenės atstovai, JT atsakingi darbuotojai, nepriklausomų mokslininkų grupės nariai.

„Toks renginys jau įvyko Europoje, Briuselyje. Prieš kelias dienas grįžau iš Konsultacinio forumo Džakartoje, Indonezijoje, kuriame Pasaulinio darnaus vystymosi perspektyvas aptarė Azijos ir Ramiojo vandenyno valstybės. Tai regionas, nuo kurio vystymosi krypties ir sėkmės priklausys visos Žmonijos likimas“, – pasakoja J. K. Staniškis.

Profesorius atkreipia dėmesį, kad darnaus vystymosi tendencijos daugelyje šalių yra teigiamos, tačiau jos vyksta per lėtai. Ataskaitoje pabrėžiama, kad reikiamą įgyvendinimo pagreitį reikia pasiekti per ateinančius dešimt metų, nes vėliau planetoje prasidės negrįžtami globalios ekosistemos pokyčiai.

„Svarbu suvokti, kad įprastinės inkrementinės inovacijos pasaulio neišgelbės. Jos būtinos, bet nepakankamos. Šiandien reikalingos struktūrinės ekonomikos, vartojimo ir gamybos bei paslaugų sistemų, vertybių transformacijos. Jeigu kviesime visuomenę „teisingai“ elgtis neatlikę minėtų struktūrinių transformacijų, t.y. „blogoje“ sistemoje, sunku tikėtis reikalingų pokyčių apskritai“, ¬– paaiškina KTU APINI įkūrėjas.

Mokslininkai įspėja, kad yra keturi darnaus vystymosi sėkmę lemiantys procesai, kurie blogėja globaliai.

„Tai – socialinės atskirties didėjimas, bioįvairovės mažėjimas, klimato kaita ir atliekų susidarymo augimas. Viena iš svarbiausių priežasčių dėl kurių minėtos problemos tik aštrėja yra neteisingi vartojimo įpročiai bei verslo ir gamybos būdai, kurie darnaus vystymosi požiūriu tiesiog nepriimtini nei lokaliai, nei globaliai“, – teigia mokslininkas.

Profesorius sako, kad reikia nuolat tobulinti ir sėkmingai diegti naujus valdymo principus – individualius ir kolektyvinius žmonių veiksmus, ekonomines ir finansines priemones, atsakingą vartojimą ir darnią gamybą, mokslą ir technologijas, grįstus ilgalaike perspektyva. Labai svarbu skirti prioritetą socialinių problemų sprendimui, tausoti gamtinius išteklius ir energiją, nenaudoti toksinų ir nedegraduojančių medžiagų.

„Tai yra vienintelė globalaus darnaus vystymosi įgyvendinimo garantija“, – pabrėžia J. K. Staniškis.

Tarpsritiniai moksliniai tyrimai pakeis studijų turinį

Mokslininkai apibrėžė naują tarpsritinių tyrimų erdvę, be kurių tolimesnis darnaus vystymosi mokslas nesivystytų. Profesorius aiškina, kad tai yra mokslo sritis, kurioje naujos žinios plėtojamos remiantis socialiniais, ekonomikos, aplinkotyros ir kitais gamtos mokslų, žemės ūkio, inžinerijos tyrimų rezultatais.

Nepriklausomų mokslininkų grupė pasiūlė originalų Pasaulinio darnaus vystymosi modelį – sistemą, kuri apjungia pagrindines šešias globalaus vystymosi sritis: žmonių gyvenimo kokybė bei galimybės, darni ir teisinga ekonomika, aprūpinimo kokybišku maistu sistemos, energijos prieinamumas ir dekarbonizacija, miestų ir priemiesčių darnus vystymasis, globali ekosistema.

„Ją atitinkamai sujungus su ankščiau paminėtais naujai valdymo principais ir aprūpinus reikalinga informacija, kriterijais, rodikliais, vertinimais, galima priimti vienareikšmius ekonomikos, technologinius ir socialinius sprendimus, – paaiškina profesorius. Trumpai tariant globalaus darnaus vystymosi modelio centre yra žmogus, jo vertybės ir gyvenimo kokybė.“

Tokie sprendimai, pasak mokslininko, būtini globaliam, regiono, šalies, miesto ar verslo vystymuisi.

„Todėl tarpsritiniai moksliniai tyrimai skubiai turi įgyti kitą pagreitį bei iš esmės pakeisti studijų turinį. Tai labai taikytina ir Lietuvos mokslo, ir studijų sistemai“, – sako J. K. Staniškis.

Kauno miesto mokslo premija skiriama kasmet mokslininkams už ilgametę aktyvią ir reikšmingą mokslinę veiklą, aukščiausius mokslo pasiekimus ar novatoriškas mokslines idėjas ir jų įgyvendinimą Kaune. Premijos dydis – 5 tūkst. eurų. Mokslo premijos skiriamos nuo 2013 m., o 2015 m. numatyta galimybė teikti dvi premijas: vieną už nuopelnus fizinių, biomedicinos, žemės ūkio ar technologijos mokslų srityje, kitą – už socialinius ir humanitarinius mokslus. Šiemet Kauno mokslo premija taip pat skirta Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesoriui Gintautui Mažeikiui.

Parengta pagal KTU inf.

Statybunaujienos.lt




Metų nominacijos

nuotrauka
2022-07-01 14:04
Liepos 1-ąją, Tarptautinę architektų dieną, oficialiai pristatyti Nacionaliniai architektūros apdovanojimai’2023 (NAA), kuriuos inicijuoja Aplinkos ministerija. Ši diena pasirinkta neatsitiktinai – simboliška, kad lygiai po metų, šventinio renginio metu bus paskelbti pirmieji NAA laimėtojai.
nuotrauka
2022-06-07 10:53
BIM yra modernus įrankis, kuris vis labiau įsitvirtina statybos sektoriuje, apimdamas vis daugiau statybos proceso dalyvių. Apie BIM vertes ir neišnaudotas galimybes – konkurso „Lietuvos BIM projektai 2022“ komisijos nariai: Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas, VšĮ „Skaitmeninė staty...
nuotrauka
2022-06-01 07:42
Didžiausiame Lietuvos skaitmeninės statybos tematikos renginyje – tarptautinėje konferencijoje „Skaitmeninė statyba 2022. Vilnius“ – paskelbti ir apdovanoti geriausi 2022 m. BIM projektai.
nuotrauka
2022-05-20 07:38
Konferencijoje „Skaitmeninė statyba 2022. Vilnius“ paskelbti geriausi Lietuvos BIM projektai. Geriausiu BIM projektu užsienyje pripažintas „Science Park Towers“ Švedijoje, kurį įgyvendino „INHUS Engineering“, „Peikko Lietuva“ ir „Staticus“.
nuotrauka
2022-05-18 11:02
Projektavimo įmonė „Atamis“ yra dalis komandos, projektavusios administracinės paskirties pastatą T.Ševčenkos g. 13, Vilniuje. Šis objektas pripažintas geriausiu visuomeniniu BIM projektu. Jam buvo suformuotas pirmasis Lietuvoje „Taip pastatyta“ BIM objekto elektroninis statinio pasas.
nuotrauka
2022-05-17 15:32
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ kviečia Lietuvos mokslo ir verslo bendruomenes susipažinti su pirmąja Baltijos šalyse prie perdavimo tinklo prijungta 1 MW galios ir 1 MWh talpos baterija ir ją išmėginti.
nuotrauka
2022-05-17 07:15
Konkurse „Lietuvos BIM projektai 2022“ geriausiu visuomeniniu BIM projektu buvo pripažintas UAB „Naresta“, generalinio rangovo, rekonstruotas administracinis pastatas T.Ševčenkos g. 13, Vilniuje. Užsakovas – VĮ „Turto bankas“, projektavo įmonė „Atamis“.
nuotrauka
2022-05-11 07:29
„Raitininkų sodo“ projektas, kurį įmonė „YIT Lietuva“ įgyvendino dviem etapais, sulaukė svarbaus įvertinimo. Konkurse „Lietuvos BIM projektai 2022“ šis projektas pripažintas geriausiu gyvenamųjų pastatų BIM projektu.
nuotrauka
2022-05-10 07:32
KTU Statybos ir architektūros fakulteto Išmaniųjų miestų ir infrastruktūros centro sukurtas Kauno miesto skaitmeninis dvynys konkurse „Lietuvos BIM projektai 2022“ pripažintas geriausiu miesto modelio BIM projektu.
nuotrauka
2022-04-29 07:39
Vilniuje po dviejų metų priverstinės pertraukos įvyko jau antrasis tarptautinis pastolininkų čempionatas, kurį organizavo BSA Baltijos pastolininkų asociacija kartu su įmone „Layher Baltic“.
nuotrauka
2022-04-29 06:35
Europos Komisija, vykdydama Klimatui neutralių ir sumanių miestų misiją, prisidės prie 100 Europos miestų, sieksiančių iki 2030 m. neutralizuoti savo poveikį klimatui, plėtros. Tarp jų pateko du Lietuvos miestai – Vilnius ir Tauragė. Jie gaus paramą ir finansavimą, kad per šį dešimtmetį taptų klimat...
nuotrauka
2022-04-25 09:08
Balandžio 22 d., penktadienį, didžiausiame skaitmeninės statybos tematikos renginyje Lietuvoje – tarptautinėje konferencijoje „Skaitmeninė statyba 2022. Vilnius“ – paskelbti ir apdovanoti geriausi 2022 m. Lietuvos BIM projektai. VšĮ „Skaitmeninė statyba“ rengiamame kasmetiniame konkurse 6-iose kateg...
nuotrauka
2022-04-25 07:43
Penktadienį, balandžio 22 d., Viktoras Voroncovas, LAYHER BALTIC vadovas, buvo apdovanotas Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) auksiniu pasižymėjimo ženklu.
nuotrauka
2022-02-22 12:06
Paupys – pirmasis lietuviškas nekilnojamojo turto projektas, nominuotas prestižiniuose MIPIM apdovanojimuose. Šiemet jis pretenduoja tapti geriausiu urbanistiniu projektu pasaulyje – šioje kategorijoje apdovanojami projektai naujam gyvenimui prikėlę apleistas, nenaudojamas miesto teritorijas ar past...
nuotrauka
2022-02-22 07:02
Procesų skaitmenizavimas – neišvengiama statybų sektoriaus ateitis. GEALAN, viena iš pirmaujančių Europoje PVC langų ir durų profilių sistemų gamintojų, jau dabar siūlo nuoseklų langų gamybos skaitmeninimo procesą. Už geriausią architektų, projektuotojų ir langų gamintojų palaikymą BIM sprendimais į...
nuotrauka
2022-02-11 11:45
Medienos perdirbimo, baldų ir popieriaus pramonės bendrovė „Lauksva“ jubiliejiniuose apdovanojimuose „Lietuvos metų gaminys 2021“ buvo įvertinta aukso medaliu. Aukščiausią įvertinimą bendrovės gaminiai gauna jau penktą kartą. Lietuviškų baldų kokybė pripažinimo sulaukė ir užsienyje. Gaminiai eksport...
nuotrauka
2022-02-08 07:16
UAB „Gilesta“ pastatytas Kauno klinikų Ambulatorinis diagnostikos centras konkurse „Lietuvos metų gaminys 2021“ buvo įvertintas aukso medaliu. Pandemijos metu išaugus medicininių paslaugų poreikiui, šis pastatas tapo reikšmingas ne tik užsakovui ir generaliniam rangovui, bet ir visai Lietuvai.
nuotrauka
2022-02-07 07:10
Įmonė „Panevėžio statybos trestas“ (PST), kaip pagrindinis statybos rangovas, įgyvendino valstybei svarbų projektą – pastatė Kauno kogeneracinę jėgainę (Kauno KJ) ir pelnė „Lietuvos metų gaminys 2021“ aukso medalį.
nuotrauka
2022-02-03 07:11
Pirmasis miego SPA Šiaurės Europoje „Amberton Green SPA Druskininkai“ projektas „Lietuvos metų gaminio 2021“ konkurse pelnė aukso medalį. Objektą pastatė UAB „VA STATYBA“.
nuotrauka
2022-02-01 07:01
Balkonų ir kitų iš fasado išsikišančių pastato elementų statyba šalyse, kuriose žiẽmos šáltos, – tikras iššūkis. Užkirsti kelią šiluminiams tilteliams, išlaikant konstrukcijos vientisumą, inžinieriams gali būti nelengva užduotis, ypač tada, kai pastato architektūra yra išskirtinė.

Statybunaujienos.lt » Metų nominacijos