UAB „Sweco Lietuva“ ir DB Engineering & Consulting GmbH parengs planuojamos teritorijos plėtros koncepciją su „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Lenkijos ir Lietuvos valstybių siena–Jiesia ir su ja susijusių susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros objektų (geležinkelio kelių, jų statinių, geležinkelio stočių, terminalų, automobilių kelių ir gatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų, kt.) vystymo alternatyvomis. Išrinkus optimalią alternatyvą bus parengti ją realizuojantys sprendiniai, pagal juos suformuoti tam reikalingi žemės sklypai ir servitutai.

Užbaigus šias procedūras galės būti vykdomi tolimesni 1435 mm pločio vėžės geležinkelio linijos Lenkijos ir Lietuvos valstybių siena–Jiesia modernizavimo darbai (žemės paėmimas, projektavimas, statyba), kuriuos numatyta užbaigti iki 2026 m.

„Europinio standarto geležinkelis nuo Lenkijos iki Kauno funkcionuoja nuo 2015 metų, juo reguliariai vežami keleiviai. Palaikant Europos Komisijai ir projekto įgyvendintojams, Lietuvai, Latvijai ir Estijai priėmus sprendimą dėl naujų geležinkelio parametrų, pagal kuriuos keleiviniai traukiniai važiuos iki 249 km/h greičiu, iškilo poreikis šios linijos modernizavimui. Vykstant plėtros darbams pastatytas geležinkelis ir toliau bus eksploatuojamas, o vėliau galės būti panaudojamas ir regioniniam keleivių susisiekimui bei krovinių gabenimui“, – pranešime cituojamas „LTG Infra“ generalinis direktorius Karolis Sankovski.

Šiuo metu veikiančia „Rail Baltica“ trasa reguliariai kursuoja keleiviniai traukiniai nuo Kauno iki Balstogės, iš kurios paprasta traukiniu pasiekti Varšuvą, o iš jos bet kurį Europos miestą iki kurio nutiestas geležinkelis.

Ši „Rail Baltica“ linija naudojama įvairių rūšių kroviniams skirtingų tipų vagonuose, cisternose, konteineriuose, taip pat įvairiai karinei technikai vežti. Šiais metais europine vėže sujungus Kauno intermodalinį terminalą (KIT) su Europos geležinkelių tinklu, krovinių srautas, planuojama, išaugs kelis kartus.

Jau nuo šių metų liepos geležinkelio linija „Rail Baltica“ planuojama pradėti reguliarius vilkikų puspriekabių gabenimo reisus traukiniais tarp Vokietijos ir Lietuvos. Ilgus metus tokios paslaugos laukę šalies kelių transporto ir logistikos bendrovių vadovai sako, kad šis krovinių gabenimo būdas atveria plačias galimybes plėtoti išmaniuosius logistikos centrus ir didinti šalies konkurencinį pranašumą tarptautinių pervežimų rinkoje.

Pirmąjį, eksperimentinį puspriekabių gabenimo reisą „LTG Cargo“, lenkų bendrovė „PKP Cargo“ ir Vokietijos intermodalinių pervežimų operatorius „CargoBeamer“ įvykdė šiemet gegužę.

„Rail Baltica“ yra sudėtinė Europos tarptautinio geležinkelio „Šiaurės jūra-Baltija“ koridoriaus dalis, kuris per Nyderlandus, Belgiją, Vokietiją ir Lenkiją jungia didžiausius Europos uostus – Roterdamą, Hamburgą ir Antverpeną. Be to, šis geležinkelio koridorius Varšuvoje kertasi su Baltijos–Adrijos koridoriumi, sujungsiančiu geležinkelio vėže Lenkiją, Čekiją, Slovakiją, Austriją, Slovėniją ir Italiją. Taip Baltijos šalys geležinkeliu bus sujungtos su iki šiol nepatogiai pasiekiamomis Pietų Europos rinkomis.

„Rail Baltica“ svarbi ir Lietuvos bei kitų Baltijos šalių nacionalinį saugumą užtikrinanti infrastruktūra, kuria iškilus poreikiui iš Vakarų Europos galima greitai perdislokuoti didelius karinius NATO junginius.

„Rail Baltica“ – tai didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant per visą „Rail Baltica“ trasą bus nutiesta elektrifikuota europinės vėžės geležinkelio linija, eisianti nuo Varšuvos per Kauną ir Rygą iki Talino. Projekte taip pat numatyta atskira geležinkelio linija Kaunas-Vilnius.

Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.

Projekto statybos, kurių numatoma vertė siekia apie 5,8 mlrd. eurų, yra didžiausia investicija, skirta pagerinti mobilumą ir kelionių galimybes, plėtoti verslą, turizmą ir prekių mainus regione.