Ši praktika, pasak organizacijos atstovų, kelia abejonių, nes tuo pat metu valstybė investuoja reikšmingas lėšas į bioįvairovės stiprinimą: šlapynių atkūrimą, melioracijos griovių užtvenkimą, ekologinių buveinių atkūrimą, želdinių juostų formavimą. Tuo tarpu natūralūs želdiniai valstybinėje žemėje traktuojami kaip neleistinas „apleistumas“, nors tai prieštarauja aplinkosaugos tikslams.

„Lietuva vis dar naudoja pasenusį „apleistos žemės“ apibrėžimą, kuriame neatsispindi šiuolaikinės agronomijos ir klimato politikos principai. Daugelyje ES šalių natūralūs želdiniai laikomi gamtos atkūrimo dalimi, o agromiškininkystė – derinant žemės ūkį su medžiais ir krūmais – yra pripažįstama kaip viena efektyviausių priemonių didinti dirvožemio atsparumą ir kraštovaizdžio ekologinę vertę“, – rašoma jaunųjų ūkininikų sąjungos pranešime.

Gyvulininkystės ūkiai pabrėžia, kad vasarą medžiai ir krūmai ganyklose yra būtini gyvulių pavėsiui ir gerovei. Pagal dabar galiojančius NŽT kriterijus toks želdinys gali būti laikomas pažeidimu, nors ES politikoje tai laikoma siektina praktika, už kurią būsimame finansavimo periode numatytos padidintos išmokos.

Smulkūs ir vidutiniai ūkiai gali atsidurti rizikos zonoje, kai natūralūs želdiniai tampa pretekstu nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartis. Tai kuria terpę piktnaudžiavimui ir gali sudaryti sąlygas perimti patrauklius žemės sklypus prisidengiant „apleistumo“ sąvoka.

Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga ragina NŽT, Aplinkos ministeriją ir Žemės ūkio ministeriją skubiai peržiūrėti „apleistos žemės“ vertinimo kriterijus ir juos suderinti su ES bioįvairovės, klimato neutralumo ir agromiškininkystės tikslais.