Nameliai sukonstruoti rėmėjų lėšomis, talkinant miesto seniūnijai, juos pagamino rajone veikiančios beglobiais gyvūnais besirūpinančios VšĮ „Klajūnas“ savanoriai, besimokantys Jono Basanavičiaus gimnazijoje.

Pirmosios kačių šėryklos ketvirtadienį pastatytos Pašilėje ir Vilniaus gatvėje, netoli 95-ojo ir 97-ojo daugiabučių esančių garažų. Šalia atsirado ir apie tai informuojantys ženklai. Dar vieną namelį šią savaitę buvo ruošiamasi įkurdinti Maironio gatvėje. Iš viso „Klajūno“ savanoriai yra pagaminę penkias tokias šėryklas.

Kaip sakė beglobių gyvūnų įstaigos vadovė Ilma Germanienė, benamių, sulaukėjusių kačių populiaciją galima sustabdyti tik gyvūnus sterilizuojant bei kastruojant. Todėl VšĮ „Klajūnas“ kartu su miesto seniūnija vykdo akciją „Pagauk-sterilizuok-paleisk“.

Tai - humaniškas ir mažiausiai streso gyvūnui keliantis, benamių kačių populiaciją kontroliuojantis būdas. Per metus viena katė gali atsivesti iki 18 kačiukų, o jos mažyliai – savų, todėl tokį keturkojų dauginimąsi privalu kontroliuoti.

I. Germanienės teigimu, dalis žmonių mano, kad sterilizacija – priešinimasis gamtai, gyvūnų kankinimas. Tačiau tuomet, kai vietoj vienos katės kieme atsiranda penkios, kitais metais – dar dvigubai tiek, būtina imtis veiksmų.

„Dažnai žmonės kates šeria prie namų laiptinių, todėl jos ten ir būriuojasi, atveda savo jauniklius. Matydami, kad gyvūnų tik daugėja, tų pačių daugiabučių gyventojai skambina mums, į seniūniją ir reikalauja keturkojus pasiimti. Žmonėms visai nesvarbu, kad sulaukėjusią katę nėra paprasta sugauti, ji negali gyventi narvelyje kaip šuo. Vadinasi, yra tik vienas kelias - gyvūną pagauti, sterilizuoti ir vėl paleisti į tą pačią aplinką. Kastruotos bei serilizuotos katės paženklinamos tarptautiniu atpažinimo ženklu – trumpintu kairės ausies galiuku“, - aiškino I. Germanienė.

Ji taip pat pridūrė, kad savanorių sukonstruoti nameliai yra pritaikyti gyvūnams glaustis ir šaltuoju metų laiku, nes yra apšiltinti, su landomis.

Prieš statant namelius-šėryklas miesto seniūnijos iniciatyva buvo vykdoma gyventojų apklausa, teiraujamasi, kur turėtų atsirasti gyvūnams skirti statiniai. Seniūnės Zitos Pečiulienės teigimu, rezultatai parodė, kad kačių klausimu žmonių nuomonės yra priešingos: „Atsiliepė labai nedaug miestiečių. Vieni tvirtino, kad nameliai būtini, kiti tikino visiškai nenorintys tokios kaimynystės“.

Pasak Z. Pečiulienės, aktyviausi buvo Pašilės gyventojai, kuriems šį problema rūpėjo, ir jie konkrečiai nurodė vietą, kur reikėtų statyti namelį-šėryklą.

Seniūnė patikino, jog katėms skirti statiniai įrengti valstybinėje žemėje, atokiau nuo gyvenamųjų namų, vaikų žaidimų aikštelių. Šias teritorijas ir ateityje prižiūrės miesto seniūnija, o VšĮ „Klajūno“ savanoriai du kartus per savaitę gyvūnams atveš maisto.

Šios idėjos iniciatoriai neslėpė, jog baiminasi, kad kačių nameliai gali tapti piktadarių taikiniu, tačiau tikisi, kad vis tik atsiras žmonių, kurie sutramdys piktavalius.

VšĮ „Klajūnas“ vadovės I. Germanienės nuomone, gebėjimas globoti silpnesnįjį, rūpintis gyvūnu liudija apie visuomenės kultūros lygį, išprusimą. Katėms skirti nameliai-šeryklos jau yra daugelyje Lietuvos miestų.

Augintiniais pasirūpinti padės Vetke.lt

Taip pat skaitykite:

Idėja: durys katėms, mėgstančioms būti balkone