2022 rugpjūčio 20 d. šeštadienis, 8:06
Reklama  |  facebook

Universalus dizainas Lietuvoje – realybė ar siekiamybė?

2018-08-13 08:45
Jei anksčiau apie universalų dizainą Lietuvoje buvo kalbama kaip apie siekiamybę ar gerąją vakarietišką praktiką, šiandien šis architektūros kokybės kriterijus jau įtvirtintas Statybos ir Architektūros įstatymuose bei privalomai (turi būti) taikomas praktikoje.
nuotrauka
Asociatyvi portalo Statybunaujienos.lt (Sven Michaelis, Norvegija) nuotr.


Minimos įmonės
Lietuvos architektų rūmai,
Roda Architects, UAB
Vilniaus dailės akademija,

Universalaus dizaino esmė – dėmesys žmogui. Taikant šį principą aplinka formuojama taip, kad ji ne diferencijuotų, o jungtų skirtingus poreikius turinčius žmones: ar tai būtų žmonės su negalia, ar vaikai, mamos su vėžimėliais, dviratininkai – aplinka turi būti patogi visiems.

„Tačiau universalus dizainas nėra vien tik normų įgyvendinimas. Tai yra požiūris į žmogų ir santykis su juo. Jei jis pasikeičia, tai įstatymų ar normatyvų net nereikia,“ – pastebi vienas iš universalaus dizaino populiarintojų Lietuvoje Vilniaus dailės akademijos Architektūros katedros vedėjas prof. Marius Šaliamoras.

Pagarba žmogui naudinga verslui

Pirmieji, anot jo, vakarietiškas universalaus dizaino tradicijas į Lietuvą perkėlė prekybininkai, prekybos centruose atsisakę slenksčių, įrengę automatiškai atsidarančias duris, universalius talpius liftus. Tam tuomet nereikėjo nei įstatymo – poreikį diktavo verslo interesai.

Miestuose ties sankryžomis atsiradusios specialios dangos, kelio nuolydžiai taip pat jau yra tapę miestų aplinkos projektavimo standartu.

Tačiau, M. Šaliamoro teigimu, to supratimo dar labai trūksta gyvenamųjų kvartalų plėtotojams, kurie stato labai modernius namus, tačiau, pavyzdžiui, nei takų dviratininkams, galimybės savarankiškai judėti žmonėms su negalia, kartais – net elementarių turėklų ar kitos žmonių patogumui pritaikytos infrastruktūros ten nerasi. Atrodo, kvartalas naujas ir prabangus, bet gyvenimo kokybės, kurią kuria dėmesys žmogui, juose stinga.

„Rezultatas priklauso nuo visų: architekto, visuomenės, kuri po truputį tampa aktyvesnė, ir, žinoma, nuo verslo požiūrio. Jei kuriamas objektas maksimaliam pelnui išspausti, vargu ar ten bus vietos universaliam dizainui ir gyvenimo kokybei. Augti turime visi kartu“, – pabrėžia M. Šaliamoras.

Kamuolys – architektų rankose

Kauniečio projektavimo įmonės „Roda Architects“ architekto Ryčio Kaminsko nuomone, universalaus dizaino suvokimas ir jo taikymas į mūsų gyvenimą ateina lygiagrečiai su kitomis kokybiško gyvenimo nuostatomis, tokiomis, kaip sveika gyvensena, mityba, atliekų rūšiavimas, elektromobiliai. Tie pokyčiai, anot jo, pirmiausia prasideda nuo pagarbos sau ir aplinkiniams, nes universalus dizainas ir yra galvojimas apie žmogų – vartotoją, kuris naudosis tavo sukurtais pastatais, aplinka.

Neabejojama, kad architektai privalo imtis lyderystės, taikydami universalaus dizaino principą projektavime: „Kamuolys yra mūsų rankose ir mes turime imtis iniciatyvos. Tiesa, ne paslaptis, kad nemažai daliai architektų tenka dirbti su užsakovais, kurie nori tik pigiau ir daugiau kvadratinių metrų, o tavo kaip architekto vertė priklauso nuo to, ar sugebi išsisukti be to universalaus dizaino, net, jei tai yra privalu. Tokia yra realybė ir dažnai geri norai atsimuša į monolitinę tokio mentaliteto sieną. Bet didėja kritinė masė žmonių, kurie galvoja ir gyvena kitaip, ir požiūris keičiasi“, – pranešime cituojamas architektas. 

Pažinimas per patirtį

Architektui asmeniškai giliai įsirėžė Lietuvos architektų rūmų surengtuose mokymuose išgirstos neįgalių žmonių istorijos apie jų kasdienines patirtis.

„Tokie susitikimai įsimenami ilgam dėl jų emocinio užtaiso, nes girdi istorijas apie realų gyvenimą ir kaip architekto kokybiškas arba nekokybiškas darbas gali įtakoti kito žmogaus gyvenimą. Pavyzdžiui, sužaloti žmogų tiesiogine to žodžio prasme, nes, projektuojant betoninių lauko laiptų konstrukciją, niekas nepagalvojo apie neregintį žmogų, kuris, eidamas iš kitos pusės, gali atsitrenkti ir susižaloti galvą. Tokios patirtys leidžia realiai įsijausti ir padeda diskutuojant su statytojais, nes sprendimus tuomet gali grįsti ne tik projektavimo normomis“, – mintimis dalinasi R. Kaminskas.

Lietuvos architektų rūmų pirmininkė Daiva Veličkaitė pasakojo, kad po šių mokymų jai teko išgirsti dar emocingesnių atsiliepimų: „Man morališkai buvo sunku klausytis žmonių su negalia pasakojimų apie jų patirtis naudojantis aplinka,“ – prisipažino vienas kursų dalyvis. Tai tik liudija, jog universalus dizainas – vis dar naujovė Lietuvoje, verčianti ir architektus keisti požiūrį, sprendimus, domėtis Lietuvoje nauja sritimi.

Kaip parodė praktika, geriausias mokymasis – per patirtį. Todėl jau rugsėjį Lietuvos architektų rūmai ir asociacija „Savarankiškas gyvenimas“ architektus pakvies į praktinius kursus po Vilnių kartu su neįgaliaisiais, kad kūrėjai patys galėtų pajusti ir pamatyti, kiek iš tiesų jų kuriama aplinka yra draugiška neįgaliesiems.

„Šiuolaikiniai visuomeninės paskirties pastatai didžia dalimi atitinka universalaus dizaino reikalavimus, tačiau miestų viešosios erdvės vis dar tvarkomos vadovaujantis paprastojo remonto principais – be architektūrinio projekto, tik samdant rangovus pakeisti trinkelėms ar nutiesti naujus takus“, - pastebi klaipėdietė architektė Ramunė Staševičiūtė.

Anot jos, taip savivaldybė neva taupo pinigus ir laiką, tačiau iš tiesų – trumparegiškai juos švaisto, nesukurdama jokios naujos kokybės ir vertės. Pavyzdžiui, neseniai Klaipėdoje buvo suremontuotas tiltas, pakeistos šaligatvio trinkelės ir net įrengti specialūs vedantys takai neregiams, tačiau šalia jų palikti pavojų keliantys apšvietimo stulpai. Dažnu atveju apšvietimo stulpai, šiukšliadėžės lieka ir ant renovuojamų dviračių takų.

„Visiškai kitoks vaizdas Liepojoje, kur renovuojant miesto infrastruktūrą, įrengti specialūs takai neįgaliesiems, suformuoti nuolydžiai, suoliukai pastatyti tinkamose vietose. Nieko stebuklingo nėra, tiesiog viskas iki mažiausios smulkmenos padaryta pagal universalaus dizaino principus, t.y., galvojant apie žmogų, jo savijautą ir sveikatą. Pavyzdžiui, Škotijoje net viešojo transporto keleivių laukimo paviljonai orientuoti į priešingą nuo gatvės pusę, kad žmonės nekvėpuotų išmetamosiomis dujomis, tačiau pro skaidrią sieną galėtų matyti aplinką“, – lygina R. Staševičiūtė.

Maži dalykai lemia didelius

Kokybiškos aplinkos poreikis formuotis turi ir pačioje visuomenėje, kuri, D. Veličkaitės nuomone, vis dar stebėtinai nuolaidi nepatogiam gyvenimui. Pavyzdžiui, žmogus neranda tako ar informacijos oro uoste, neįžiūri autobuso numerio, negali perskaityti smulkiai surašyto maršruto, vėžimėlis su vaiku nepravažiuoja tarp kasų prekybos centre – dažniausiai kaltina pats save. O turėtų tiesiog ignoruoti tokį prekybos centrą, reikalauti aiškios ir gerai matomos informacijos viešose vietose.

„Didelius pinigus valstybė ir gyventojai investuoja į renovuojamus daugiabučius, tačiau investicijos ir dėmesys skiriami tik energiniam efektyvumui, o ne draugiškai žmogui aplinkai formuoti. Apie tokius dalykus, kaip saugyklos dviračiams, vaikiškiems vėžimėliams, niekas net nekalba. Bet tam reikėtų palyginti nedaug lėšų, o gyvenimo kokybė tokiame renovuotame daugiabutyje pasikeistų iš esmės“, – sako Lietuvos architektų rūmų pirmininkė.

Anot jos, ši tema – klausimas, kiek mes norime patogiai ir jaukiai gyventi. Universalus dizainas kalba apie visiškai paprastus dalykus, padedančius žmogui patogiai pasidėti, atsiremti, patekti, praeiti, surasti, pasinaudoti sukurta infrastruktūra. Tai – kasdieninis komfortas ir džiaugsmas gyventi. Bet tuo pačiu tie maži kasdieniai dalykai, kurių mes dažnai net nepastebime, susiję su kur kas didesniais: tokioje aplinkoje žmogus jaučiasi saugiai, nenori emigruoti ir gali didžiuotis savo miestu, valstybe“, – pabrėžia D. Veličkaitė.

Parengta pagal Lietuvos architektų rūmų pranešimą

Statybunaujienos.lt




Universalus dizainas

nuotrauka
2022-05-06 10:06
Druskininkuose startavo projektas „Druskininkai – be ribų“, kuriuo siekiama įvertinti, kiek Druskininkai yra draugiški neįgaliesiems, bei nustatyti tobulintinus kurorto aspektus turistų ir vietos gyventojų su negalia atžvilgiu.
nuotrauka
2022-04-06 16:20
Nuo 2022 m. lapkričio 1 d. visos naujos įsigyjamos viešojo transporto priemonės turėtų būti pritaikytos regos, klausos, fizinę ar intelekto negalią turintiems ir kitiems žmonėms, turintiems individualių poreikių – vaikams vežimėliuose, senyvo amžiaus žmonėms, nėščiosioms ir pan. Susisiekimo minister...
nuotrauka
2022-01-27 06:40
Jau nuo vasario 1 dienos daugiau žmonių, turinčių negalią, galės būti pritaikomas būstas pagal jų individualius poreikius. Būsto pritaikymą galės organizuoti savivaldybė, pats žmogus savarankiškai arba bus skiriama būsto pritaikymo išlaidų kompensacija, jei žmogus nusipirks jo poreikius atitinkantį ...
nuotrauka
2022-01-21 07:07
Statybos pramonės grupėje UAB „Gelgaudiškio gelžbetonis“ gaminys – plokštė autobusų stotelėms – pelnė „Lietuvos metų gaminio 2021“ aukso medalį. Plokštė sudaro galimybę judėti saugiau, jaustis patogiau ne tik riboto judumo, bet ir kiekvienam žmogui.
nuotrauka
2021-11-11 11:06
Pasirūpinti, kad žmonėms su negalia būtų prieinamos reikalingos įstaigos, objektai, informacija būtų pateikta patogiai ir suprantamai, o paslaugos ir prekės pritaikytos neįgaliųjų poreikiams – tai pasiekti iki 2030 m. numatyta įgyvendinant Neįgaliesiems tinkamos aplinkos visose gyvenimo srityse plėt...
nuotrauka
2021-10-15 21:24
Universalus dizainas – tai aplinkos ir gaminių kūrimas, kuomet sudaromos vienodos galimybės tuo pačiu daiktu ar erdve naudotis kiekvienam, neišskiriant žmonių pagal jų gebėjimus ar poreikius.
nuotrauka
2021-09-17 11:55
Slankiojančios prekybos centrų durys, žemi slenksčiai ar erdvūs liftai, kuriuose patogiame aukštyje įrengti dideli mygtukai su Brailio raštu, taip pat galimybė reguliuoti televizoriaus garsą, telefono ekrano apšvietimą, interneto svetainių puslapių dydį ir ryškumą, reguliuojamos automobilio sėdynės,...
nuotrauka
2021-05-17 13:44
Vasaros pradžioje vilniečių lauks dar daugiau žaliųjų erdvių – baigiami atnaujinti parkai ir skverai taps atviri visuomenei. Birželį jau bus galima grožėtis Reformatų skvero želdynais, pasivaikščioti naujuoju Paplaujos bulvaru, laiką leisti sutvarkytoje dešinėje Neries krantinėje.
nuotrauka
2021-05-17 07:14
Liftai yra sritis, kurioje susipina verslo ir vartotojų interesai bei techninis ir teisinis reglamentavimas. Ir visa tinkamai veiks tik tuomet, kai dėmesio centre pirmiausia bus žmogaus siekis judėti saugiai, lengviau ir paprasčiau.
nuotrauka
2021-05-13 07:41
Riboto judumo asmenys dėl įvairiausių priežasčių vis dar susiduria su jų poreikiams nepritaikyta aplinka. Viena iš dažniausiai pasitaikančių kliūčių – nepritaikyti viešojo susisiekimo stotelių peronai (aikštelės), keleivių paviljonai, nuo kurių didžiąja dalimi priklauso viešojo transporto saugumas i...
nuotrauka
2021-05-11 15:37
Žmonėms su negalia būstas galės būti pritaikytas greičiau ir kokybiškiau – tokią galimybę atvers viešųjų pirkimų pakeitimai. Neįgalieji taip pat turės galimybę pasirinkti sau tinkamiausią perkėlimo įrangą būste.
nuotrauka
2021-03-08 10:10
Lentvaryje dar šiais metais turėtų išdygti išskirtinis pastatas – Lentvario pradinės mokyklos sporto salė. Ji turės tokiems pastatams įprastai nebūdingus apvalios formos langus. Anot projekto autoriaus, sporto salėms įspūdingų architektūrinių sprendimų nepritaikysi, tačiau norėjosi, jog ji neprimint...
nuotrauka
2021-02-18 07:20
Žmogus yra vertės matas, todėl langai, durys ar slankiosios sistemos turi būti gaminami, kuriami ir išmaniai įrengiami ne pastatui, o žmogui. Kai gamintojas mąsto apie žmogų, jo gaminiai negali būti blogi. Todėl GEALAN bendrovės, PVC langų bei durų profilių sistemų kūrėjos, atramos taškas – gaminius...
nuotrauka
2020-11-06 11:28
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose įrengtas keltuvas neįgaliesiems. Iki šiol buvusi viena iš teisme besilankančiųjų problemų išspręsta – į teismą galės patekti visi judėjimo negalią turintys asmenys.
nuotrauka
2020-10-06 08:33
Vienose judriausių Vilniaus gatvių pradėti taikyti nauji eismo valdymo sprendimai, kad pėstieji, dviratininkai, vairuotojai ir kiti eismo dalyviai judėtų saugiau. Ateities – Visorių g. sankryžoje jau nuo pirmadienio įjungti naujai įrengti šviesoforai, o šią savaitę jie pradės veikti ir rekonstruojam...
nuotrauka
2020-06-30 11:21
Baltojo tilto sporto aikštynas į miesto gyvenimą grįžo dar iki atidarymo šventės. Judėjimo ir pramogų per karantino mėnesius išsiilgę vilniečiai pamėgtoje erdvėje pradėjo rinktis nė neišardžius statybinių aptvėrimų.
nuotrauka
2020-06-19 20:50
Vilniaus miesto savivaldybė rūpinasi, kad atnaujinami paplūdimiai būtų patogūs bet kokių fizinių galimybių žmonėms. Pirmiausia – kad jiems būtų pritaikytos stovėjimo aikštelės, privažiavimas prie vandens bei tualetai, o taip pat – kad jie turėtų galimybę patogiai išsimaudyti.
nuotrauka
2020-05-29 09:15
Rekordiškai gerus finansinius rezultatus pernai pasiekusi Vilniaus „Grinda“ dalį uždirbto pelno skyrė Žirmūnų paplūdimio infrastruktūrai atnaujinti ir pritaikyti judumo negalią turintiems žmonėms.
nuotrauka
2020-05-14 08:33
Užbaigti keltuvo žmonėms su negalia įrengimo darbai Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijoje. Neseniai gauta techninės būklės patikrinimo išvada, kad įrenginys tinkamas naudoti.
nuotrauka
2020-05-11 08:32
Sostinėje jau pradedamos įrengti 23 naujos vaikų žaidimų aikšteles, kuriose galės žaisti ir judėjimo negalią turintys vilniečiai. Tokiose aikštelėse atsirado modernus daugiafunkcinis kompleksas su integruota šliaužyne, dvigubomis sūpuoklėmis, karusele ir specialia saugia danga. Pirmoji aikštelė jau ...

Statybunaujienos.lt » Universalus dizainas