Studijų prorektorė doc. dr. Živilė Sederevičiūtė–Pačiauskienė, cituojama Universiteto pranešime, sako, kad universitetas tokį sprendimą siūlo atsižvelgdamas į vis augantį susidomėjimą mokymusi visą gyvenimą bei norėdamas, kad akademinės žinios būtų prieinamos ir jau dirbantiems ar karjeros kryptį keičiantiems žmonėms. Toks studijų modelis ypač aktualus ir tiems, kam svarbus studijų prieinamumas: gyvenantiems nutolusiuose regionuose, tėvams, auginantiems mažus vaikus, ar žmonėms su negalia, mat didžioji dalis studijų vyksta nuotoliu, o į universitetą dažniausiai atvykstama tik atsiskaitymams.

Didžiausia e. parduotuvės principu veikiančios platformos nauda – galimybė vienoje vietoje matyti visą universiteto siūlomą mokymų spektrą: nuo akademinių disciplinų, kurias galima studijuoti klausytojo statusu kartu su nuolatinių studijų studentais, iki savimokos ar kvalifikacijos tobulinimo kursų.

Šiuo metu universiteto e. parduotuvėje galima rinktis iš daugiau kaip 120 studijų dalykų – nuo inovacijų vadybos ar įvado į bepiločių orlaivių inžineriją iki didžiųjų duomenų technologijų ar pokyčių valdymo.

Prorektorė pasakoja, kad sprendimas visiems norintiems atverti studijų e. platformą nėra susijęs vien su technologinėmis galimybėmis – tai strateginis universiteto žingsnis, kurio dėka studijos VILNIUS TECH taps labiau prieinamos ir patogesnės visiems norintiems tobulėti, įgyti žinių ar jas gilinti.

„Universitetas siūlo daug įvairių kursų – nuo mokiniams skirtų seminarų, padedančių pasiruošti egzaminams iki sertifikuotų kvalifikacijos tobulinimo kursų ir atskirų studijų dalykų. Artimiausiu metu juos visus bus galima rasti vienoje vietoje. Poreikis mokytis, tobulėti visuomenėje yra išaugęs, žmonės mokosi ir savo, ir darbdavio iniciatyva. Nors įvairių mokymų rinkoje tikrai netrūksta, mes vietoje pavienių seminarų siūlome mokytis atskirų studijų dalykų, kuriuos vėliau galima įskaityti, siekiant magistro diplomo”, – motyvuoja pašnekovė.

Natūrali studijų evoliucija

Esminis skirtumas nuo daugelio rinkoje siūlomų mokymų – formali akademinė vertė. „Universiteto siūlomų akademinių disciplinų ir kursų kokybė prižiūrima pagal Europos Sąjungos aukštojo mokslo erdvės kokybės nuostatas, ją nuolat tikrina Lietuvos ir užsienio ekspertai. Išklausius ir atsiskaičius dalyko užduotis universitete, baigimo pažymoje yra nurodomi kreditai, kurie leidžia gautas kompetencijas formalizuoti“, – akcentuoja Ž. Sederevičiūtė–Pačiauskienė.

Studijų prorektorė

doc. dr. Živilė Sederevičiūtė–Pačiauskienė.

VILNIUS TECH / Simo Bernoto nuotr.

 

Šio modelio pagrindas – mikrokredencialų sistema. Tai nedidelės apimties, aiškiai apibrėžti studijų moduliai, orientuoti į konkrečias kompetencijas. Juos baigęs klausytojas gauna universiteto pažymą, kurioje nurodomi kreditai ir pažymys, o rezultatai yra fiksuojami universiteto studijų sistemoje. Pavyzdžiui, studijuojant po vieną-du dalykus per semestrą galima sukaupti nemenką žinių ir kreditų bagažą, kuris vėliau gali būti įskaitomas kaip formaliosios universitetinės studijos.

„Sistema veikia kaip statybiniai blokai – žmogus gali mokytis po vieną, o ilgainiui kaupti, derinti ir jungti juos į didesnės apimties kvalifikacijas“, – paaiškina ji.

Toks modelis plačiai taikomas tarptautinėje praktikoje – pavyzdžiui, mikrokredencialai yra populiarūs JAV, o Airijos universitetų asociacija (angl. Irish Universities Association) kartu su 7 universitetais partneriais yra sukūrusi nacionalinę mikrokredencialų sistemą „MicroCreds“ – šis ambicingas projektas vertinamas 14,3 mln. Eur.

Taip per keletą metų galima palaipsniui „susirinkti“ reikalingus kreditus ir, parengus bei apgynus baigiamąjį darbą, įgyti magistro diplomą.

Ž. Sederevičiūtė–Pačiauskienė patikslina, kad platformoje siūlomi ir savarankiško mokymosi moduliai, kuriuos galima rinktis tiek jau studijuojant, tiek baigus studijas ar netgi neturint bakalauro diplomo. Pasirinkęs tokį modulį klausytojas mokosi savarankiškai: dalyvauja interaktyviuose kursuose, žiūri vaizdo medžiagą ir atlieka užduotis, o studijų pabaigoje atsiskaito dėstytojui ir gauna akademinius kreditus. Esant poreikiui, toks modulis gali būti įskaitytas bakalauro studijose.

Jos teigimu, universitetas mikrokredencialus vertina ne kaip tradicinių studijų alternatyvą, o kaip jų tęsinį.

„Tai natūrali aukštojo mokslo evoliucija, leidžianti greičiau reaguoti į darbo rinkos poreikius ir būti atviresniems visuomenei“, – teigia prorektorė.

Ir profesionalams, ir verslui

Pasak Ž. Sederevičiūtės–Pačiauskienės, šis formatas pirmiausia skirtas dirbantiems profesionalams, kurie, nedarydami pertraukos karjeroje, nori atnaujinti žinias ar išplėsti kompetencijas. Taip pat asmenims, kurie ketina pakeisti profesinę kryptį, tikslingai persikvalifikuoti ar po pertraukos grįžti į darbo rinką.

„Papildomą vertę kuriame ir verslui – mikrokredencialai leidžia kryptingai investuoti į darbuotojų ugdymą, išspręsti konkrečius organizacijų poreikius. Ateityje platforma bus dar patrauklesnė ir mokiniams. VILNIUS TECH jau dabar jiems siūlo pagalbą ruošiantis matematikos ir fizikos valstybiniams brandos egzaminams. Mokiniai gali mokytis jaunojo architekto mokykloje arba rinktis elektronikos vasaros stovyklą“, – įvardija ji.

Mikrokredencialus galima derinti ir su tradicinėmis bakalauro studijomis.

„Jie nepakeičia įprastų studijų, tačiau jas papildo ir leidžia individualizuoti mokymosi kelią“, – pabrėžia prorektorė.

Universitetas kaip nuolatinis partneris

Ž. Sederevičiūtės–Pačiauskienės nuomone, požiūris į mokymąsi ir universiteto vaidmenį žmogaus gyvenime pastaraisiais metais iš esmės keičiasi.

„Įmonės moko savo darbuotojus, skatina už kvalifikacijos tobulinimą, o ir patys žmonės savo lėšomis nuolat dalyvauja įvairiuose kursuose, seminaruose, didžiuojasi savo kompetencija. Mokytis tapo ne tik būtina, bet ir madinga. Universitetas taip pat vis rečiau vertinamas kaip vienkartinis gyvenimo etapas ir vis dažniau tampa nuolatiniu partneriu profesiniame kelyje. Žmonės nebenori mokytis ateičiai – jie nori mokytis čia ir dabar, kad žinios leistų nuolat tobulėti ir spręsti konkrečias problemas“, – teigia pašnekovė.

Pasak jos, tai keičia ir pačių universitetų požiūrį į studijas: jos vis tampriau susiejamos su praktika, studijų procese aktyviai dalyvauja verslas.

„Gyvename informacijos pertekliaus sąlygomis, vis daugiau reikšmės įgauna dirbtinis intelektas. Todėl ypač svarbūs tampa gebėjimai ieškoti sprendimų, juos taikyti ir dirbti su realiais iššūkiais. Universiteto dėstytojas, anksčiau buvęs žinių perdavėjo vaidmenyje, dabar tampa fasilitatoriumi, o studentas ir pasyvaus žinių gavėjo tampa aktyviu problemų sprendėju“, – virsmą nusako pranešime cituojama prorektorė.