„Įsigydami sklypus Paupyje užsibrėžėme tikslą padovanoti miestui šiuolaikišką, gyvą, turtingą patirtimis ir tuo pačiu jaukų rajoną. Norime tikėti, kad mums pavyko ir Paupys šiandien mylimas tiek čia gyvenančių ir dirbančių, tiek ir atkeliaujančių praleisti laiką ar tiesiog pasivaikščioti. Projektas organiškai įsiliejo į bendrą Vilniaus paveikslą, kuriame gera ne tik gyventi, bet ir dirbti, leisti laisvalaikį. Tai pasiekti padėjo įvairių dedamųjų visuma – pradedant apgalvotu funkcijų derinimu ir dėmesiu net smulkiausioms detalėms, baigiant investicijomis į architektūrą, aplinką ir viešąją infrastruktūrą“, – sako pranešime cituojama „Darnu Group“ generalinė direktorė Sigita Survilaitė.

Bene reikšmingiausia konversija šalyje

2016-aisiais startavusi viena didžiausių konversijų šalies istorijoje, tapusi plačiausiai nušviečiamu tokiu projektu, buvo įvertinta ir tarptautiniu mastu. 2022 m. Paupys pateko tarp 4 geriausių urbanistinių projektų pasaulyje prestižiniuose MIPIM apdovanojimuose.

„Tarptautinis Paupio konversijos projekto pripažinimas dar jo plėtros eigoje mums parodė, kad einame geru keliu, o miestui tokios vietos labai reikia. Paupį kūrėme atsižvelgdami į senosios Vilniaus dalies kontekstą. Siekėme, kad naujasis rajonas savo architektūriniais sprendimais, apgalvotomis funkcijomis ir skleidžiama atmosfera, taptų šiuolaikine Vilniaus senamiesčio dalimi ir pratęstų jį ne tik geografiškai, bet ir idėjiškai“, – teigia S. Survilaitė.

„Darnu Group“ skaičiuoja, kad bendras išvystytas Paupio rajono plotas siekia 115 tūkst. kv. m, iš kurių gyvenamajam skirta beveik 55 tūkst. kv. m. Per 10 vystymo etapų bendrovė įrengė 904 butus. Bendrovė skaičiuoja, kad rajone apytiksliai gyvena apie 2 tūkst. žmonių. Šiai, gyvenamajai paskirčiai išplėtoti, „Darnu Group“ skyrė 135 mln. eurų.

Paupyje taip pat veikia du verslo centrai – 15 tūkst. kv. m „Paupio verslo namai“ bei 5 tūkst. kv. m „Paupio Darboteka“. Biurus nuomojasi per 30 Lietuvos ir tarptautinio kapitalo įmonių, tarp kurių ir tokie žinomi prekių ženklai, kaip „EY“, „MV Group“, „Spark“ ir kiti, kuriuose dirba 1,5 tūkst. žmonių.

Dabar Paupys atrodo taip. „Darnu Group“ nuotr.

Paupyje įsikūrę ir apie 80 įvairias paslaugas teikiančių verslų. Čia veikia beveik 30 restoranų, kavinių ir barų, 10 parduotuvių, 8 sporto ir sveikatingumo įstaigos, bankas, veterinarijos klinika, vaikų darželiai, juvelyrikos ir meno dirbinių studijos bei kitas paslaugas teikiantys verslai, bendrai užimantys 10 tūkst. kv. m ploto. Iš viso biurų ir komercinių patalpų plėtra rajone, įmonės skaičiavimu, atsiėjo 65 mln. eurų.

Viešoji infrastruktūra ir sukurti traukos taškai masina atvykti

Anot S. Survilaitės, vykdant plėtrą nuo pat pradžių Paupyje buvo siekiama sukurti atvirą ir įveiklintą erdvę, prieinamą ne tik jo gyventojams, bet ir visiems miestiečiams, kuriems čia pasiūlyta 23 tūkst. kv. m poilsio ir laisvalaikio erdvių: skverai, alėjos, pasivaikščiojimo takai, kiemai, aikštės su patogiomis pasisėdėjimo vietomis, fontanais.

„Darnu Group“ pav.

Jos teigimu, „Paupys“ ir visa jo ekosistema veikia ne tik dėl to, kad čia derinamos įvairios funkcijos ar sukurta plati viešoji infrastruktūra – vienas esminių jo populiarumą užtikrinančių ingredientų yra čia esantys srautiniai objektai. Tarp populiariausių tokių rajone – kino teatras „Pasaka“, taip pat ir pačios „Darnu Group“ valdomas sporto klubas „Re.Formatas“, „Paupio turgus“. Pastarasis per kelerius metus spėjo tapti viena populiariausių gastronomijos erdvių sostinėje, kurioje kasmet apsilanko apie 1,4 mln. lankytojų.

Rajonas lankytojus taip pat traukia savo meniška dvasia – bendradarbiaudama su žinomais šalies menininkais „Darnu Group“ sukūrė vieną didžiausių atvirų meno galerijų sostinėje. Įvairiose Paupio erdvėse išsidėstę 9 šalies menininkų darbai pristato įvairialypį šiuolaikinio Lietuvos meno paveikslą.

„Siekėme sukurti nuolatos gyvą rajoną, todėl nuo pat jo statybų pradžios investavome ne tik į plėtojamas paslaugas, bet ir mūsų pačių operuojamų traukos taškų sukūrimą, kurie skatina lankytis rajone ir nuolatos į jį sugrįžti. Be to, norėdami sudaryti galimybes miestiečiams kokybiškai leisti laiką, skyrėme dėmesį renginiams, bendruomenės formavimo tradicijoms – tokių, skaičiuojame, nuo pat rajono gyvavimo pradžios esame suorganizavę per 150. Smagu, kad nemaža dalis šių tradicijų yra populiarios ir puoselėjamos iki šiol“, – sako „Darnu Group“ generalinė direktorė.

S. Survilaitė priduria, kad plėtojant viešąją infrastruktūrą bei platų paslaugų spektrą rajone, generuojantį didžiulius lankytojų srautus, vienas esminių tikslų buvo sukurti ir patogią transporto bei susisiekimo infrastruktūrą, kuri leistų išnaudoti visą teritorijos komercinį potencialą – į ją įmonė iš viso investavo per 35 mln. eurų. Rajone pasiūlyta daugiau nei 1200 požeminio parkavimo vietų, kurių pusšimtis skirta elektromobiliams, beveik pusė tūkstančio dviračių saugojimo vietų, įrengta ir per 7 tūkst. kv. m takų.

Paupys dabar.

„Darnu Group“ nuotr.

Vystant šią – viešąją ir transporto – infrastruktūrą įmonė gausiai želdino rajoną medžiais, išvalė Vilnios upę, iš kurios per trejus metus ištraukė 10 tonų įvairių šiukšlių. Bendrovė skaičiuoja, kad per visą Paupio plėtrą socialinei veiklai – renginiams, bendruomenių veikloms, medžių sodinimui, upės valymui, meno galerijai ir kt. – skyrė apie 1 mln. eurų.

Išskirtinė, istoriją liudijanti architektūra

Pasivaikščiojimui rajone kviečia ir išskirtinė jo architektūra – „Darnu Group“ Paupį kūrė kartu su 7 architektų studijomis: „Arches“, „Eventus Pro“, „Architektūros linija“, „T. Balčiūno architektų biuru“, „Kančo studija“, „JP architektūra“ ir „Ambraso architektų biuru“.

Plėtojant rajoną itin didelis dėmesys buvo skiriamas ne tik jo funkciniam suplanavimui, bet ir estetinei raiškai, pasitelkiant ne tik kūrybiškus architektūros sprendimus, bet ir natūralias medžiagas, tokias kaip kortenas, betonas, klinkeris, medis ir stiklas, kurios sukuria harmoningą, bet kartu ir įvairią atmosferą.

Paupys iki konversijos. Vilniaus m. savivaldybės nuotr.

„Kokybiška ir estetiška architektūra yra vienas esminių mūsų įmonės DNR skiriamųjų bruožų. Tačiau architektūros grožis nėra tik apie estetiką – mūsų patirtis ir atliekami tyrimai rodo, kad architektūra lemia žmonių emocijas, kasdienius įpročius ir pasirinkimus. Jie apskritai daug mieliau leidžia laiką ir geriau jaučiasi patraukliose erdvėse. Būtent tokias jas siekėme ir sukurti derindami įvairius architektūros stilius pasitelkdami geriausius Lietuvos specialistus“, – sako S. Survilaitė.

Per architektūros detales Paupyje siekta įprasminti ir jo turtingą praeitį bei siekta išsaugoti senosios architektūros palikimą ar įterpti jos elementus, tokius kaip erkeriai ar arkos. „Paupio Darbotekos“ verslo centre yra išsaugoti kadaise Paupyje buvusios Tyzenhauzų smuklės likučiai. Taip pat restauruotas ir naujam gyvenimui prikeltas kultūros paveldui priklausantis, dar prieš kelis amžius čia gyvavęs spynų fabrikas, kuriame šiuo metu „Darnu Group“ siūlo apartamentus ilgalaikei nuomai „Hedonistas“.