Valstybinės žemės patikėjimas savivaldybėms: pirmoji praktika, klaidos ir NŽT priežiūra
2026-01-29 11:53
Kaip savivaldybėms sekasi administruoti nuo 2024 m. patikėjimo teise joms perduotus beveik 110 tūkst. hektarų valstybinės žemės miestuose ir miesteliuose, kokios dažniausios klaidos daromos sudarant žemės nuomos ar panaudos sandorius ir kokių rezultatų duoda NŽT vykdoma priežiūra, aptarta ketvirtadienį, sausio 29 d., Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) surengtame seminare „Valstybinės žemės patikėtinių veiklos kontrolės rezultatai: 2025 m. planinių ir neplaninių patikrinimų rezultatai“. Nuotolinį seminarą stebėjo daugiau kaip 200 dalyvių – savivaldybių, verslo ir kitų institucijų atstovų.
Freepik.com nuotr.
Minimos įmonės
NŽT (Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos),
NŽT priežiūros tikslai: vienoda praktika ir klaidų prevencija
Pasak NŽT Žemės patikėtinių valstybinės priežiūros skyriaus vedėjos Vilijos Gritėnienės, cituojamos NŽT pranešime, Tarnybos, kaip priežiūros institucijos, pagrindinis tikslas yra padėti savivaldybėms formuoti vienodą teisės aktų taikymo praktiką valdant valstybinę žemę ir padėti specialistams išvengti pasikartojančių klaidų. „Nuolatinės konsultacijos ir mokymai duoda apčiuopiamų rezultatų – klaidų skaičius pastebimai mažėja“, – teigia V. Gritėnienė.
Kada būtina NŽT išvada: rizikingi ir sudėtingi sandoriai
Savivaldybės, būdamos valstybinės žemės patikėtinėmis, turi teisę sudaryti miestuose ir miesteliuose esančios valstybinės žemės nuomos ar panaudos sandorius. Tačiau tam tikrais atvejais, kai sandoriai susiję su saugomomis teritorijomis, įsiterpusiais sklypais, apleistais statiniais ar didesnės vertės ir ploto žeme, NŽT teikia išvadas dėl šių sandorių projektų atitikties teisės aktų reikalavimams. Be Tarnybos išvados tokie sandoriai negali būti sudaromi. Nustačius trūkumus, sandorių projektai grąžinami savivaldybėms taisyti. NŽT išvadas savivaldybėms pateikia operatyviai, vidutiniškai per šešias darbo dienas.
2025 m. planinių patikrinimų rezultatai: skaičiai ir tendencijos
2025 metais NŽT planine tvarka patikrino 1001 savivaldybių sudarytą sandorį ir priimtą administracinį sprendimą. Pažeidimai nustatyti tik 35 atvejais, t. y. apie 4 proc. patikrintų sandorių ar sprendimų neatitiko teisės aktų reikalavimų.
Neplaninė kontrolė: savivaldybių sprendimų vertinimas realiu laiku
Atliekant neplaninę kontrolę per 2025 metus NŽT pateikė 2008 išvadas dėl valstybinės žemės nuomos ir panaudos sandorių atitikties teisės aktų reikalavimams. Iš jų 1695 buvo teigiamos, o 313 – neigiamos.
Dažniausios klaidos nuomojant žemę ne aukciono būdu
Iš dažnai nustatomų klaidų ne aukciono būdu nuomojant valstybinę žemę yra tai, kad neparengiami žemės sklypo dalių, reikalingų statinių eksploatacijai, planai arba tokie planai nėra suderinti su NŽT. Kita svarbi aplinkybė, kurią savivaldybė turi įvertinti išnuomodama valstybinę žemę, yra valstybinės žemės sklypo būtinojo dydžio pagrindimas, t. y. savivaldybės ne visais atvejais pateikia skaičiavimus ir kitus duomenis, pagrindžiančius išnuomojamo žemės sklypo ar jo dalies būtinąjį dydį.
Nuomos sąlygų ir terminų netikslumai
Taip pat pasitaiko atvejų, kai neteisingai nustatomas valstybinės žemės sklypo nuomos terminas, nepagrįstai valstybinės žemės nuomos sutartyje numatoma sąlyga dėl galimybės statyti naujus statinius ar rekonstruoti esamus, nepakankamai tiksliai apibrėžiama galimybė keisti žemės naudojimo paskirtį ar būdą, daromos kitos techninės klaidos.
Kaip išvengti klaidų: rekomendacijos savivaldybių specialistams
NŽT specialistai pabrėžia, kad didelės dalies šių klaidų būtų galima išvengti savivaldybių specialistams atidžiai peržiūrint kiekvieną sandorio projekto sąlygą ir nuosekliai taikant teisės aktų reikalavimus.
Kurorto plėtrai trukdo ne tik laisvų gyvenamųjų sklypų ir būsto pasiūlos stoka. Birštone išryškėjo ir žemėtvarkos, teritorijų planavimo bei renovacijos reguliavimo problemos, kurioms sprendimų ieškoma kartu su Aplinkos ministerija.
Marijampolės daugiafunkcės arenos projektas sulaukė 9 mln. eurų valstybės finansavimo, tačiau paaiškėjus, kad vietoj anksčiau planuotų 3 000 žiūrovų vietų numatyta 1 800, kilo diskusijų dėl objekto dydžio ir galimybių. Marijampolės savivaldybė paaiškino, kodėl pasirinktas mažesnės arenos variantas, ...
Lietuvos miestų ateitį lems ne vien naujų pastatų skaičius ar plėtros tempas. Vis svarbesniais urbanistinio planavimo kriterijais tampa būsto prieinamumas, viešųjų erdvių kokybė, žalioji infrastruktūra ir gebėjimas prisitaikyti prie klimato kaitos. Šie klausimai aptarti XX Lietuvos urbanistiniame fo...
Vilniuje atidaryta nauja eismo jungtis, tačiau Ukmergės, Ozo ir Siesikų gatvių sankryžos rekonstrukcija dar tik įsibėgėja. Artimiausiomis savaitėmis vairuotojų laukia papildomi eismo pakeitimai, o kitąmet bus tęsiami viaduko, požeminės perėjos ir gatvių infrastruktūros statybos bei atnaujinimo darba...
Devyniose Lietuvos savivaldybėse planuojama statyti naujus sporto objektus – nuo daugiafunkcių arenų ir baseinų iki specializuotų sporto bazių. Valstybė 2026–2028 m. šiems projektams numatė beveik 45 mln. eurų, tačiau finansavimo pakako tik daliai savivaldybių: dar devyni projektai liko rezerviniame...
Vilniuje baigiamas statyti pėsčiųjų ir dviratininkų tiltas per Nerį, sujungsiantis A. Goštauto ir Upės gatves. Išskirtinis statinio bruožas – pagrindinės laikančiosios konstrukcijos iš klijuotos medienos. Beveik 40 metrų ilgio sijos ir arkos tapo rimtu išbandymu tiek projektuotojams, tiek gamintojam...
Savivaldybė kaip nekilnojamojo turto vystytoja ir nuomotoja – tokį modelį Lietuvoje įgyvendina Alytus. Miesto pramonės parke statomas daugiau kaip 4 tūkst. kv. m gamybinis ir administracinis pastatas, kurio patalpas įmonėms nuomos pati savivaldybė. Projektui numatyta iki 6 mln. eurų investicija.
Klaipėdoje sustojo naujojo Kruizinių laivų terminalo statybos – į statybvietę nebegalima atvežti darbams būtino grunto dėl savivaldybės įvesto 25 tonų transporto priemonių bendrosios masės ribojimo. Rangovas „Tilsta“ sustabdė sutarties su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija vykdymą. Jo skaiči...
Prasidėjus šildymo sezonui, šilumos energija Lietuvos gyventojams brangsta. Lapkritį jos vidutinė kaina šalyje padidėjo 13,55 proc., o kai kuriuose didžiuosiuose miestuose augimas buvo dar ryškesnis. Vilniuje šiluma pabrango daugiau kaip trečdaliu. Vis dėlto pagal šilumos kainų vidurkį Lietuva išlie...
Lazdijuose vykstanti Vytauto gatvės rekonstrukcija trunka ilgiau, nei planuota. Dėl papildomo sprendinių derinimo prie bažnyčios esančioje atkarpoje darbai užsitęsė, tačiau rangovas iki gruodžio ketina dirbti visu pajėgumu. Vėliau statybos bus tęsiamos, kai leis oro sąlygos.
Kretingos rajone įgyvendinami keli infrastruktūros atnaujinimo projektai. Pradėta Vydmantų gimnazijos stadiono rekonstrukcija, parinktas rangovas Kretingos Geležinkelio gatvei tvarkyti, o dar vieno lopšelio-darželio laukia kapitalinis remontas. Bendra šių projektų vertė siekia daugiau kaip 4,7 mln. ...
Taurų kaime (Tauragės rajonas) atnaujinta Ežeruonos gatvė – buvusi žvyruota važiuojamoji dalis pakeista asfaltu, įrengti šaligatviai, lietaus nuotekų tinklai ir LED apšvietimas. Daugiau kaip pusės milijono eurų vertės projektas apėmė ne tik gatvės infrastruktūros atnaujinimą, bet ir aplinkos sutvark...
Onuškio istorinis centras ruošiasi permainoms – už 500 tūkst. eurų bus atnaujinta Kipro Petrausko aikštė, o kartu siekiama sugrąžinti ir miestelio turgaus tradiciją. Trakų rajono savivaldybė jau pasirašė rangos darbų sutartį, todėl projektas pereina į įgyvendinimo etapą.
Kauno Aleksotas tampa viena didžiausių sporto infrastruktūros plėtros teritorijų mieste. Čia ne tik statoma futbolo ir regbio arena, bet ir rengiamasi įgyvendinti 16,33 mln. eurų vertės projektą – Ekstremalaus sporto centrą, kuriame vietos atsiras riedlentininkams, paspirtukininkams, parkūro ir kitų...
Pilaitėje iškils keturių aukštų priestatas, o atnaujintame sveikatos priežiūros centre atsiras ne tik daugiau gydytojų kabinetų, bet ir vaikų reabilitacijos bei psichikos sveikatos paslaugos. 6,4 mln. eurų vertės rekonstrukcijos darbus atliks bendrovė „Jungtiniai projektai“.
Savivaldybėms numatoma skirti milijonines paskolas, kurios padės įgyvendinti ES fondų finansuojamus projektus ir plėtoti vietos infrastruktūrą. Prienų rajono ir Kretingos rajono savivaldybėms iš viso planuojama perskolinti iki 2,77 mln. eurų.
Šalia Ignalinos atominės elektrinės (IAE) ir buvusio karinio miestelio numatyta teritorija gali tapti nauju pramonės traukos centru. Vyriausybė pritarė siūlymui Visagine steigti daugiau kaip 223 ha laisvąją ekonominę zoną (LEZ), kurioje tikimasi pritraukti iki 411,6 mln. eurų investicijų ir sudaryti...
Vilniaus darželių plėtra įgauna pagreitį – Jeruzalėje dar šiemet prasidės 9,27 mln. eurų vertės naujo lopšelio-darželio statybos. Rangovu pasirinkta UAB „Skanto“, o 2700 kv. m pastate numatytos aštuonios grupės ir 160 vietų vaikams.
Klaipėdoje statomo futbolo maniežo statybos pasiekė vieną ryškiausių etapų – pradėtas kelti kupolas, kurio aukštis kartu su atramine sienele sieks apie 25 metrus. Maždaug 3 mln. eurų vertės projektas turėtų suteikti galimybę futbolininkams treniruotis ir varžytis ištisus metus, nepriklausomai nuo or...
Pirkimai, kuriuose pasiūlymą pateikia tik vienas tiekėjas, pasikartojantys sandoriai ir statybos darbų sutarčių vertės augimas jau po konkurso – tokias galimas korupcijos rizikas Šilalės, Šilutės ir Visagino savivaldybėse nustatė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Tarnybos vertinimu, tokia praktika g...
| www.julija.eu