2024 kovo 28 d. ketvirtadienis, 18:18
Reklama  |  facebook

Vardo 100-metį mininčios Laisvės alėjos istorija: pavadinimų gausa, nuolat besikeitęs gatvės veidas ir soboras, kurstęs aistras

Aistė VEVERSKYTĖ, KTU      2019-02-18 10:55
Vasario 16-oji pažymėta ne tik Lietuvos Nepriklausomybės atgavimu, tačiau ir kita reikšminga sukaktimi. Lygiai prieš 100 metų lietuvišką tapatybę įgavo Kauno simbolis – Laisvės alėja. Kaip ši gatvė keitėsi metams bėgant? Kokius svarbius įvykius liudijo? Ir kokie pokyčiai nustebintų iš 1919 metų nužengusius miestiečius, jei laiko mašina juos atskraidintų į šiandieną?
nuotrauka
Laisvės alėja. Nuotrauka iš KTU Architektūros istorijos ir paveldo tyrimų centro archyvo


Minimos įmonės
Kauno technologijos universitetas (KTU),
Apie tai sutikę pasikalbėti Kauno technologijos universiteto (KTU) istorikai sako, kad gatvės istorija – margaspalvė, o visuomenės nuostabą, džiaugsmą ar pasipiktinimą keldavo sprendimai, susiję su gatvės statiniais, transportu.

Pavadinimus lipdė skirtingos valdžios

Kauno centre platesnė bulvaro tipo gatvė buvo suprojektuota dar 1847 m. vasario 21 d. patvirtintame Rusijos caro miesto vystymo plane, tačiau realūs jos atnaujinimo darbai įsibėgėjo po kelerių metų. 1851 m pradėtas gatvės pakraščių apsodinimas liepomis, kai kuriose atkarpose – topoliais, grindiniu susirūpinta daug vėliau – gatvė akmenimis pradėta grįsti tik po 8 metų. 

Istorijos tėkmėje centrinis Kauno bulvaras gaudavo tokius pavadinimus, kokius parinkdavo tuometė valdžia. „Visi okupantai, norėdami įtvirtinti okupaciją, siekė pavadinti svarbiausią miesto gatvę savo vadovų vardais“, – pastebi istorikė, KTU muziejaus vadovė Audronė Veilentienė.

Štai Carinės Rusijos laikotarpiu gatvė vadinta Nikolajaus prospektu, 1918 m. ji gavo Kaizerio Vilhelmo vardą (Kaiserwilhelmstrasse). Nuo 1919 m. vasario mėnesio gatvė tapo Laisvės alėja ir tokį pavadinimą išlaikė iki 1946 m., kai sovietinė valdžia pervadino Stalino prospektu. Miestiečių džiaugsmui gatvei grąžintas senasis pavadinimas 1961 metais.

Anot A. Veilentienės, dažniausiai šaltiniai Laisvės alėjos krikštatėviu įvardija Kazimierą Oleką. Esą būtent dėl šio teisininko, 1918 m. pabaigoje išrinkto į Kauno miesto tarybą, o vėliau kelis kartus ėjusio Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro pareigas, iniciatyvos centrinė Laikinosios sostinės gatvė pavadinta būtent taip. 

Istorikė atskleidžia ir daugiau detalių, kurios susiklostė gimstant Laisvės alėjai. „Iš tiesų pavadinimas pakeistas vasario 16-osios išvakarėse. Neaišku, ar K. Oleka pats sugalvojo, ar pasiūlė Vyriausybės nariai, bet sprendimą turėjo priimti Kauno miesto savivaldybė“, – pasakoja ji.

A. Veilentienės teigimu, 1918 m. gruodžio 18-19 d. įvyko pirmieji demokratiniai Kauno miesto savivaldybės rinkimai, kuriuose dalyvavo net 15140 asmenų. Į miesto tarybą išrinkta 30 lenkų, 22 žydai, 12 lietuvių, 6 vokiečiai, 1 rusas. Iš viso – 71 atstovas.

Laisvės alėjos „krikštijimo“ momentu reali valdžia mieste dar priklausė okupacinei vokiečių kariuomenei, tačiau ji buvo susilpnėjusi, todėl kūrėsi ir kiti valdžios organai. Savo valdžios organus tuo pat metu steigė ir bolševikai – miesto fabrikų, gamyklų ir kitų įmonių kolektyvuose buvo išrinkta Darbininkų atstovų taryba, kurią rėmė vokiečių kairiųjų pažiūrų karių organizacija „Soldatenrat“. Valdžią iš vokiečių siekė perimti Į Kauną persikėlusi Lietuvos Vyriausybė bei gruodžio 22 d. pradėjusi veiklą naujai išrinkta Kauno savivaldybė.

Modernizacija – kaip ant mielių

Pasak KTU Architektūros istorijos ir paveldo tyrimų centro vadovo Vaido Petrulio, iš 1919 metų atklydusį miestietį ar miestietę priblokštų akivaizdūs modernizacijos ženklai, keitę centrinės Kauno gatvės veidą. Juk bėgant laikui keitėsi ir pastatų architektūra, ir transporto rūšys, ir žmonių susibūrimo vietos.

„Pirmiausia jį nustebintų, kad nebėra arklių mėšlo smarvės!“, – juokauja istorikas, KTU Architektūros istorijos ir paveldo tyrimų centro vadovas Vaidas Petrulis, turėdamas omenyje vadinamąją „konkę“ – arklių tramvajų.

Šios transporto priemonės atsiradimas siejamas dar su 1887 metais, kai šveicarų inžinieriui E. O. Diuponui išduota koncesija šios transporto priemonės infrastruktūrai įrengti. Laisvės alėja arklių tramvajus pradėjo kursuoti 1892 m., jo maršrutas prasidėdavo nuo geležinkelio stoties tęsdavosi iki rotušės.

„Konkė“ gyvavo bene keturis dešimtmečius, versdama užsikimšti nosis ir pačius kauniečius, ir miesto svečius. Tobulėjant transporto priemonėms, pamažu Laisvės alėja pildėsi naujomis jo rūšimis.

Tarpukaryje čia pravažiuodavo ne tik dviratininkai, tačiau keliauta ir automobiliais, autobusais. Paskutinis „konkės“ maršrutas palydėtas 1929 m. balandžio 15 d., kai tramvajumi iškilmingai pravažiavo ir šią transporto rūšį į užmarštį palydėjo Kauno miesto aukštuomenė.

KTU istorikė A. Veilentienė primena, kad „konkės“ išgyvendinimas iš Kauno neapsiėjo be studentų pastangų. Tarpukariu akademinis jaunimas vasario 15-ąją minėdavo kaip Studentų dieną. Ta proga būdavo organizuojamos eitynės su deglais, kitos pramogos. 

1928 m. Kauno studentai, norėdami, kad Kauno miesto savivaldybė greičiau panaikintų archajišką transportą, įsilinksminę nuvertė nuo bėgių vieną „konkės“ vagoną. „Galimai tai paskatino Kauno savivaldybę greičiau įkurti autobusų parką“, – mano istorikė.

V. Petrulio teigimu, bene intensyviausi pokyčių vėjai Laisvės alėjoje siautė tarpukariu. Čia kūrėsi įvairios valstybinės ir privačios įstaigos, bankai, restoranai, kinoteatrai, viešbučiai. Pirmuose pastatų aukštuose paprastai įsikurdavo komercinės paskirties objektai, viršutiniuose būta prabangių gyvenamųjų apartamentų.

Nors gatvė modernėjo, skirtingai nei kituose Europos miestuose, Kauno Laisvės alėjoje nebuvo kelių dalykų – didesnių prekybos centrų, lauko kavinių, pasažų. Prekyba nekoncentruota į dideles erdves, labiau vyravo nedidelės krautuvės. Kauno centre nebūta ir halės tipo turgaus – atskiros turgaus aikštės glaudėsi aplinkui.

Laisvės alėjoje kūrėsi ne tik svarbūs visuomenei ir valstybei objektai, tačiau ir įdomesnės paskirties įstaigos. Štai netoli soboro, 26 numeriu pažymėtame name, 1927 metais buvo galima aplankyti garsaus mediko Jurgio Venckūno balneoterapijos įstaigą. Pasak architektūros tyrinėtojų, tai vienas iš savitesnių medicinos reikmėms sukurtų tarpukario laikotarpio statinių Kaune. Objektas buvo didesnio gydyklų komplekso dalis – 1930 metais A. Venckūnas kvietė pasiturinčius ligonius gydytis Aukštojoje Panemunėje.

Kažkada piktino soboras

„Laisvės alėjos negalima suvokti kaip vienos gatvės, aplipdytos fasadais, gyvenimas virė ir jos kiemuose, aplinkiniuose kvartaluose“, – paaiškina jis. Būtent čia buvo galima pamatyti mažiau modernių dalykų: vidiniuose kiemuose nestigo buitinės paskirties palaikių pastatų – suręstų malkinių, aptvarų, lūšnų. 

Anot V. Petrulio, prieš šimtmetį, visai netoli nuo reprezentacinės gatvės buvo galima išgirsti ir vištų kudakavimą, ir šunų lojimą – kai kurių tuometinių miestiečių gyvenimo būdas nesiskyrė nuo gyvenančių kaimuose.

Tarpukariu miesto valdžia užsimojo išvalyti centrą – nuspręsta išgriauti nereprezentatyvius statinius. Istorikas pasakoja, kad tai sukėlė nemažą šių medinių namų savininkų pasipiktinimą, nereta lūšna buvo skirta nuomai.

Dar vienas didelis žingsnis modernumo link – į Laisvės alėją įvestas vandentiekis. Kanalizacijos ir vandentiekio statybos projektus parengė ir įgyvendino 1918 m. Vasario 16-osios akto signataras, Kauno savivaldybės Kanalizacijos ir vandentiekio skyriaus vedėjas, Lietuvos (vėliau – Vytauto Didžiojo) universiteto profesorius Steponas Kairys.

Brandžiame tarpukaryje įvairių reakcijų sulaukė ir centrinės Kauno gatvės rytinėje dalyje akį traukęs Soboras, dabar žinomas kaip Kauno Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia. 1891 metais pradėtas statyti reprezentacinis Kauno tvirtovės statinys turėjo simbolizuoti Carinės Rusijos galią, turtą, kultūrą.

Stačiatikių soboro statybai naudotos tam metui itin modernios statybos technologijos: grindys klotos spalvotomis metlacho plytelėmis, kai kur – marmuro plokštėmis, iš Suomijos atgabentas šlifuotas granitas cokoliui ir laiptams. Kolonoms įtvirtinti išlietos ketaus plokštės. Jau tais laikais rūsyje įrengtas centrinis šildymas. Būtent statant šį pastatą pirmą kartą Lietuvoje sumontuotas 16,3 m skersmens gelžbetoninis kupolas.

Keičiantis valdžioms, 1919 m. rugpjūčio 8 d. soboras pripažintas valstybės nuosavybe, jis perduotas Kauno karinės įgulos žinion. Per kelis dešimtmečius pastatas nusidėvėjo ir prarado reprezentacinę išvaizdą, todėl miestas ėmėsi svarstyti, ką galima nuveikti su šiuo statiniu. Atsirado nuomonių, esą soboras simbolizuoja Carinės Rusijos priespaudos jungą, todėl jį būtina nugriauti.

Pavyzdžiui, rašytojas, diplomatas Ignas Šeinius 1932 m. apie soborą rašo: „Lietuvoje užsilikusiam rusui, pakėlus akis į soborą jis primena visą buvusią Rusiją, išsiplėtusią, smarkią. Diktas, guzuotas, milžiniškais prinokusiais svogūnais užvožtas. Į jį įsižiūrėjus, pajuntamas virš galvos dvigalvio erelio plasnojimas ir tamsoje jo ieškantis, veriantis žvilgsnis. Rusui toks pajutimas sukelia malonius ateities lūkesčius“.

Vis dėlto XX a. ketvirtame dešimtmetyje Krašto apsaugos ministerijos lėšomis bažnyčią nuspręsta remontuoti: buvo uždažyti slaviški užrašai ir tapyba pilonuose, perdengti kupolai. Dailininkas Vladas Didžiokas su mokiniais pertapė apsidę į siužetą „Kristus, gerasis piemuo“.

Galiausiai tapo pėsčiųjų zona

Laisvės alėja pėsčiųjų zona tapo sovietmečiu. Nors eismo draudimas buvo numatytas dar 1953 m. miesto generaliniame plane, rimčiau alėjos perspektyva svarstyta tik 1973 m., kai tuometinis Komunalinio ūkio projektavimo instituto Kauno filialas pasiūlė įkurti pėsčiųjų zoną. 

Rezultatas pasiektas palaipsniui – po poros metų eismas uždraustas vienoje alėjos pusėje, tarp E. Ožeškienės ir I. Kanto gatvių (tuomet ji vadinosi V. Majakovskio). Dar po metų – kitoje, tarp I. Kanto ir Maironio gatvių.

„Tam tikra prasme sovietmečiu Laisvės alėja priminė pažangų vakarietišką gyvenimą. Čia stovėjo prekybos centras „Merkurijus“, veikė daugybė įstaigų, judėjo nemaži žmonių srautai“, – teigia V. Petrulis. Jo nuomone, iki tikro bulvaro pritrūko nedaug – gyvybingų lauko kavinių, tačiau valdžia tai draudė, nors ir neoficialiai. Esą jose bus išvogti indai...

1977 metais buvo parengtas Laisvės alėjos rekonstrukcijos projektas, kuris galutinai įgyvendintas 1982 metais. Atnaujinant pėsčiųjų gatvę, nemažas dėmesys tada buvo skirtas grindiniui, mažosioms architektūros formoms, įrengtas kauniečių mėgstamas fontanas. Įrengiant alėjoje pėsčiųjų zoną, perdažyta daugelis jos pastatų fasadų, o pirmieji jų aukštai nutinkuoti vienos spalvos granito tinku.

Nuotraukos iš KTU Architektūros istorijos ir paveldo tyrimų centro archyvo 



Architektūra. Interjeras

nuotrauka
2024-03-26 15:09
Mančesteryje vykusioje „Civic Trust Awards“ apdovanojimų ceremonijoje verslo ir laisvalaikio kompleksas „Bokšto skveras“ pripažintas nugalėtoju ir specialaus prizo laimėtoju, kuris įteikiamas išskirtiniams rekonstrukcijos projektams, įgyvendintiems saugomose teritorijose.
nuotrauka
2024-03-26 10:18
Architektai pastebi, kad dėmesys aplinkosaugai jau skiriamas ir įsirenginėjant būstą: gyventojai ieško sprendimų, kurie galėtų sumažinti poveikį aplinkai, todėl populiarėja produktai, pagaminti iš biologinės kilmės atliekų. Biocikliniai elektros instaliacijos gaminiai – naujovė tvariems namams, kuri...
nuotrauka
2024-03-15 15:55
Dabartinėje nekilnojamojo turto rinkoje itin didelis mažesnių būstų pasirinkimas. Jų kainos labiau prieinamos, tad perkant galima gerokai sutaupyti, o pasitelkus keletą gudrybių įrengti taip, kad atrodytų kur kas erdvesni. Pasak ekspertų, žinant vos kelias taisykles, keliolikos kvadratinių metrų lo...
nuotrauka
2024-03-07 20:15
Pasirašyta projektavimo sutartis dėl Kirdiejų rūmų komplekso (pagrindinio pastato, oficinos, vežiminės, kiemo ir tvoros) sutvarkymo bei įveiklinimo. Būtent čia įsikurs Vilniaus miesto muziejus, kuris šiuo metu laikinai veikia Vokiečių gatvėje.
nuotrauka
2024-03-07 09:32
Interjeras yra derinamas prie aplinkos: vienoks jis, kai gyvenama naujos statybos name užmiestyje, kitoks – kai esate įsikūręs miesto centre. Pagaliau, svarbu ir tai, kas matosi pro jūsų būsto langą. Todėl interjero dizaineriai akcentuoja, kad įsikuriantieji istoriniuose senamiesčių pastatuose turėt...
nuotrauka
2024-03-04 10:49
Turto bankas paskelbė Vilniuje, ties Pamėnkalnio ir V. Kudirkos gatvių sankryža esančio, Valstybės kontrolės pastato atnaujinimo architektūrinį konkursą. Jo dalyvių prašoma pateikti interjero ir pastato modernizavimo pasiūlymus. Tai pirmasis tokios apimties konkursas skelbiamas valstybės pastatui.
nuotrauka
2024-03-04 10:42
Vilniuje esančio A. Goštauto kvartalo konversijos tarptautinio architektūrinio-urbanistinio konkurso nugalėtoju išrinktas projektas „Demokratijos uostas“, kurį sukūrė „Studija Archispektras“. Su projekto autoriais bus pradedamos derybos dėl kainos ir kitų sutarties aspektų, sutartį tikimasi pasirašy...
nuotrauka
2024-02-29 07:45
Būstuose populiarėja plačios ir aukštos stumdomos sistemos į terasą, balkoną ar kiemą. Tačiau kartu kyla problema – kaip apsisaugoti nuo vabzdžių ir valdyti šviesos srautą. Amerikiečių gamintojas CENTOR pasiūlė modernų sprendimą: stilingus ištraukiamus tinklelius ir susukamas vertikalias žaliuzes. Š...
nuotrauka
2024-02-26 12:46
Vasario 23 dieną, antrųjų Rusijos karo prieš Ukrainą metinių išvakarėse, Europos, Ukrainos ir pasaulio architektūros ir urbanistikos profesionalams buvo pristatyta naujai steigiama Naujojo Europos Bauhauso (NEB) laboratorija „Viešoji infrastruktūra Ukrainai“. Tai pirmoji lietuviškos organizacijos in...
nuotrauka
2024-02-22 10:12
Daugeliui neatskiriamas kiekvieno ryto įprotis yra mėgstamos kavos puodelis. Modernūs ir funkcionalūs kavos aparatai tapo patikimais pagalbininkais ruošiant šį nepakeičiamą ryto gėrimą. Visgi rytinis kavos ruošimo ritualas toks svarbus ne tik dėl rezultato, bet ir paties proceso. Kad jis būtų lengve...
nuotrauka
2024-02-15 10:10
Dalimis tvarkomi Astravo dvaro sodybos rūmai pamažu atgauna savo buvusį grožį. Šią savaitę pasirašytas Astravo dvaro sodybos rūmų Belvederio fasadų remonto darbų priėmimo aktas.
nuotrauka
2024-02-14 08:42
Kuriant namų interjerą, vienas iš svarbiausių uždavinių yra grindų ir baldų derinimas. Grindys yra interjero pagrindas, o baldai – akcentai, kurie suteikia asmeninio charakterio. Šiame straipsnyje suteiksime gaires, kaip derinti grindis ir baldus, kad sukurtumėte jaukią ir patrauklią namų aplinką.
nuotrauka
2024-02-09 12:31
Vasario 16-ąją apdovanojimas už metų darbą Klaipėdai bus įteiktas entuziastingiems kultūros paveldo puoselėtojams – verslininkui Augustinui Jankevičiui ir paramos fondo „Augustus“ vadovui Arvydui Urbiui. Jų pastangomis buvusiame Klaipėdos dujų fabriko pastatų komplekse atgimė du išskirtiniai past...
nuotrauka
2024-02-07 07:27
Naujos kartos „hansgrohe iBox universal 2“ – tai patobulintas „hansgrohe iBox universal“, kuris nepraranda populiarumo jau 23-jus metus. Patobulinto įrenginio esmė – novatoriška paslėpta potinkinė technologija „iBox universal 2“, kuri idealiai tinka vonios kambariui įrengti.
nuotrauka
2024-02-06 11:07
Kaip ir ieškant naujų namų, taip ir renkantis biurą – klausimų daugelis turi daugiau nei atsakymų. Kaip išsirinkti biurą, kurio nereikėtų palikti po vienerių metų?
nuotrauka
2024-02-06 10:46
Vilniaus Antakalnio kapinėse baigiami sovietinius karius vaizdavusio paminklo demontavimo darbai – nukeliamas postamentas ir aukuras.
nuotrauka
2024-02-06 08:43
Turto banko, kartu su Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija skelbtame naujojo teismų pastato Klaipėdoje architektūriniame konkurse sulaukta 11 projektų pasiūlymų. Geriausią projektą išrinks komisija, sutartį su laimėtoju ketinama pasirašyti antrąjį metų ketvirtį.
nuotrauka
2024-02-05 10:35
Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA) savivaldybių vyriausiesiems architektams pristatė nuo vasario 1 d. įsigaliojusius pokyčius, susijusius su Lietuvos bendrojo plano sprendinių įgyvendinimu.
nuotrauka
2024-02-02 12:38
Naujas postūmis siekiant atgaivinti Klaipėdos centrinio pašto kompleksą – Klaipėdos savivaldybės ir Kultūros ministerijai pavaldžios biudžetinės įstaigos Kultūros infrastruktūros centro atstovai aptarė artimiausius galimus žingsnius, kad procesas pajudėtų. Pačiame pašto komplekse vykusio susitikimo ...
nuotrauka
2024-01-31 15:08
Ne paslaptis, kad svajojant apie nuosavus namus, neretai kyla daugybė klausimų. Žvalgomės geriausio varianto – ieškome būsto su potencialu, kuriame galėtume realizuoti savo idėjas ir sukurti saugią, jaukią bei visiems poreikiams lanksčią erdvę. Natūralu, kad šių svajonių išsipildymui koją dažnai pak...

Statybunaujienos.lt » Architektūra. Interjeras