Gyvenimo kokybė regionuose: nuo duomenų iki bendruomenių įgalinimo

Seminaras Aplinkos ministerijoje: tarptautinės patirtys Lietuvos kontekste
Apie tai, kaip galėtų atrodyti kokybiška gyvenamoji aplinka, diskutuota tarptautiniame seminare „Aplinka, kurioje norisi gyventi ir kurti“, kurį organizavo Aplinkos ministerija kartu su Europos teritorinio vystymo stebėsenos tinklu (ESPON). Seminaras vyko Aplinkos ministerijoje.
Renginyje pristatyti naujausi, 2025 m. parengti arba planuojami ESPON tyrimai, aktualūs Lietuvai – RURALPLAN ir jo įrankis RUPIL, taip pat HERMES bei HOUSE4ALL. Juos pristatė tyrėjai iš Ispanijos, Norvegijos ir Austrijos universitetų. Lietuvos ekspertai dalijosi savo įžvalgomis ir patirtimi, kaip patys prisideda prie aplinkos kūrimo bendruomenėse.Prieinamas būstas: iššūkiai ir politiniai sprendimai
Selim Banabak (Vienos technologijos universitetas) pristatė HOUSE4ALL projektą, kuriame analizuojami prieinamo ir kokybiško būsto iššūkiai Europos šalyse. Jo teigimu, Lietuvoje, kaip ir daugelyje valstybių, būsto prieinamumo koncepcija dar nėra aiškiai teisiškai apibrėžta, nors jos svarba pripažįstama. Šia tema jau dirba Aplinkos ministerijos Būsto politikos grupė – vertinamos būsto prieinamumo galimybės, rengiama strategija.Klaipėdos universiteto tyrėjas dr. Tadas Šarūnas pateikė duomenis, atskleidžiančius besikeičiančią Lietuvos būsto situaciją: nuo 92 proc. gyventojų, turėjusių nuosavą būstą 2013 m., iki 86 proc. 2021 m. Be to, vilniečių apklausoje būstas įvardytas kaip antra svarbiausia miesto problema. Tyrėjas taip pat pristatė idėją, kad būstas turėtų būti projektuojamas taip, jog prisitaikytų prie kintančių gyvenimo ciklų.
Kultūros paveldas – vertybė ir ekonominis išteklius
Alessandra Gandini (Tyrimų centras „Tecnalia“, Ispanija) supažindino su HERMES tyrimu, kuriuo siekiama apskaičiuoti materialiojo kultūros paveldo ekonominę vertę. Sukurta metodika gali būti taikoma įvairiose šalyse, pritaikant ją prie vietinių ypatumų. Lietuvoje, kur gausu paveldo objektų, tokia analizė galėtų padėti efektyviau išsaugoti kultūros paveldą ir parodyti jo ekonominį potencialą.
Urbanistinės kryptys mažėjantiems miestams: duomenimis grįsti sprendimai
Mindaugas Pakalnis, Statybos sektoriaus vystymo agentūros padalinio vadovas, pristatė besitraukiančių teritorijų situaciją Lietuvoje. Remdamasis urbanistiniais pavyzdžiais iš užsienio ir Lietuvos, jis akcentavo, kad vietose, kur gyventojų mažėja, reikalingas holistinis požiūris: ne plėstis, o išsaugoti esamas struktūras, negriauti to, ką galima atnaujinti. Pasak jo, sprendimai turi būti grįsti duomenimis ir būti vieši visuomenei.
Ulla Higdem (Vidinės Norvegijos universitetas) pristatė RURALPLAN tyrimą ir interaktyvų planavimo įrankį RUPIL, kuris padeda įtraukti gyventojus į planavimo procesus. Ji pabrėžė, kad sėkmė tokiose teritorijose matuojama ne gyventojų skaičiaus augimu, bet likusiųjų gyvenimo kokybe. Norvegijos bendruomenės, naudodamos šį įrankį, netgi pasitelkė LEGO kaladėles teritorijos scenarijų modeliavimui.Bendruomenių įgalinimas: Švenčionėlių pavyzdys
Bendruomenės „Miško uostas“ bendraįkūrėja Guoda Bardauskaitė-Miloš pasidalijo patirtimi, kaip kartu su bičiuliais kūrė gyvenamąją aplinką Švenčionėliuose. Išvykę iš didmiesčių, jie rado tuščią, mažai kam patrauklią vietovę – bet per aštuonerius metus ten įkūrė renginių erdvę, vaikų ugdymo vietą, pritraukė naujų gyventojų ir verslų.
Pasak G. Bardauskaitės-Miloš, gyvenimas mažame miestelyje leidžia atsigręžti į save, susikurti ryšius, užsiimti mėgstamomis veiklomis. Ji taip pat pristatė bendruomenės projektą „Vietokura“, kuris skatina pasitikėjimą regionais ir kūrybiškumą vietoje.Po visų pranešimų vyko diskusijos, kurių metu apibendrintos įžvalgos ir patirtys. Renginys taip pat buvo transliuojamas nuotoliniu būdu. Įrašo ir pranešimų medžiagą galima rasti Aplinkos ministerijos interneto svetainėje.