Smarkiai išaugo stogų ir fasadų avarijų skaičius

„Civinity Namai“ šią vasarą fiksavo išaugusį daugiabučių namų stogų ir fasadų avarijų skaičių: per visą Lietuvą atliko beveik 200 stogų ir per 100 fasadų skubių ir avarinių darbų.

Lyginant su pernai vasarą atliktais šių daugiabučio konstrukcijų remonto darbais, stogo darbų skaičius išaugo dvigubai, o fasadų – beveik tris kartus.

Nedėkingos oro sąlygos prisidėjo prie didesnio avarijų skaičiaus: dėl gausaus lietaus nesandarūs stogai leido lietaus vandenį į viršutiniuose aukštuose esančius butus, o gūsingas vėjas per tarpblokines sandūras, dar vadinamas siūlėmis, jį nešė į visų aukštų butų patalpas.

Visgi, audringi orai tik parodė, kad sovietmečiu statytų ir nerenovuotų blokinių daugiabučių stogai bei tarpblokinės sandūros yra nehermetiški, o norint juos iš esmės sutvarkyti lokalaus remonto nepakanka.

Shutterstock nuotr.

Nehermetiški stogai ir fasadai – sovietmečiu statytų blokinių namų problema

Lietuva – viena tarp Europos šalių, kurioje daugiausiai žmonių gyvena būstuose su nesandariu stogu ar drėgnomis sienomis. 2020 m. „Eurostat“ duomenimis, tokių gyventojų skaičius siekia 11 proc.

Viena to priežasčių – sovietmečiu statyti ir nerenovuoti blokiniai daugiabučiai namai, kurie skaičiuoja 30 metų ir daugiau.

Tokiuose daugiabučiuose bituminėje stogo dangoje dėl atmosferinio poveikio atsiranda įtrūkimai, nesandarumai per jungimo vietas ir stogas pradeda praleisti lietaus vandenį. Kita blokinių namų problema - tarpblokinės sandūros, kurios per laiką tampa nehermetiškos, pro jas patenka ne tik vėjas, bet ir drėgmė, o esant stipriam vėjui – net lietaus vanduo.

Be daugumos pritarimo gali tik šalinti avarijas

Senuose sovietiniuose blokiniuose daugiabučiuose įvairiausios avarijos – neišvengiamos, o esant lietingam orui padidėja stogų ir fasadų avarijų skaičius, dėl kurių peršlampa butų ir kitos daugiabučio patalpos bei sugadinamas juose esantis turtas.

Teisės aktai įpareigoja būsto administratorių vykdyti avarijos šalinimo darbus nedelsiant, jeigu manoma, kad dėl tokių avarijų kyla grėsmė pastatui, žmonėms ar aplinkai. Tokiais atvejais gyventojų pritarimas nėra reikalingas, o remonto darbų imamasi nedelsiant.

„Civinity Namai“ atstovas akcentuoja, kad šiuo atveju svarbu suprasti, jog atliekant privalomuosius darbus tvarkoma tik ta stogo ar fasado dalis, kuri yra pažeista:

„Atliekant privalomuosius darbus tiesiog lopomos kritinės namo stogo ar fasado vietos tam, kad pro jas toliau netekėtų vanduo. Tačiau norint, kad šie objektai būtų tvarkomi iš esmės, dėl tokių darbų turi pritarti butų savininkai,“ – sako pranešime cituojamas T. Kuznecovas.

Atsakomybė už techninę būklę tenka butų savininkams

Tiek namo stogas, tiek fasadas yra laikomi daugiabučio bendrojo naudojimo objektais, todėl už jų tinkamos techninės būklės palaikymą atsako visi butų ir kitų patalpų savininkai.

Tai reiškia, kad už daugiabučio stogo ar fasado tvarkymo darbus moka visi daugiabučio gyventojai, nepaisant to, kokiame aukšte jie gyvena ir ar su jų buto sienomis besiribojančios tarpblokinės sandūros yra hermetiškos ar ne.

Stogo ir fasado, kaip ir kitų daugiabučio namo konstrukcijų, techninę būklę prižiūri ir vertina daugiabučio namo techninis prižiūrėtojas. Jis atlieka periodines šių konstrukcijų apžiūras ir teikia rekomendacijas, susijusias su jų priežiūra ir tvarkymu.

Vilniaus m. savivaldybės

nuotr.

Nesutaria dėl pilno stogų ir fasadų remonto

Techniniam prižiūrėtojui fiksuojant daugiabučio stogo ar fasado nusidėvėjimus vienintele išeitimi lieka šių namo konstrukcijų kapitalinis remontas. Apie tokių darbų būtinybę gyventus informuoja administratorius, ir, remiantis techninio prižiūrėtojo rekomendacijomis, parengia siūlomų darbų planą bei preliminarią sąmata.

Tačiau tai – tik planas, dėl kurio įgyvendinimo sprendžia gyventojai. Norint priimti sprendimą dėl pastato stogo ar fasado tvarkymo darbų, būtinas daugumos butų ir kitų patalpų savininkų sutikimas.

„Dažnai gyventojai nesutaria dėl nesandaraus stogo ar fasado atnaujinimo darbų, nes tai sukelia papildomas išlaidas. Neretai sprendimai nepriimami ir dėl to, kad šios problemos yra aktualios ne visiems daugiabučio gyventojams. Pavyzdžiui, stogo renovacija rūpi viršutinio aukšto gyventojams ir beveik niekada – gyvenantiems pirmame aukšte,“ – pasakoja specialistas.

Freepik nuotr.

Tokiais atvejais darbus norintys atlikti gyventojai tampa situacijos įkaitais, kenčiančiais nuo vis užliejamo turto daromų nuostolių bei toliau mokančiais už avarijų likvidavimo darbus.

Atsisakiusiems remonto draudimas gali nekompensuoti nuostolių

Be papildomų vis pasikartojančių išlaidų avarijų likvidavimo darbams apmokėti, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, kurių butus apgadina avarijos, taip pat rizikuoja negauti draudimo kompensacijų.

Nutikus stogo ar fasado konstrukcijų avarijai, kurios metu sugadinamos patalpos ar juose esantis turtas, turto draudimo apsidraudę gyventojai nuostolių atlyginimo gali prašyti iš draudiko.

Tačiau T. Kuznecovas atkreipia dėmesį, kad tokiu atveju, jeigu daugiabučio gyventojai atsisako administratoriaus siūlomų renovacijos darbų, dėl kurių buvo surengtas balsavimas, draudimas turi teisę mažinti gyventojams išmokėtina sumą nuostoliams atlyginti arba išvis jos nemokėti.

Norintiems renovuoti stogą ar fasadą galimos kelios alternatyvos

Kaimynams susitarus dėl būtinybės renovuoti savo daugiabučio stogą ar fasadą, galimos kelios alternatyvos.

Portalo nuotr.

Viena geriausių alternatyvų yra viso daugiabučio atnaujinimo (modernizavimo) programa, kuri padidina pastato energetinį efektyvumą ir nekilnojamojo turto vertę.

Dalyvaujantiems programoje ir atliekantiems daugiabučio atnaujinimo darbus, sutvarkomas ne tik namo stogas ir fasadas, bet ir atliekami kiti daugiabučio darbai, leidžiantys pasiekti bent B klasės energetinio efektyvumo reikalavimus. Naudojantis programa gyventojams suteikiama valstybėms parama ir suteikiama 20 metų paskola, leidžianti už atliktus darbus mokėti dalimis kas mėnesį.

Norintiems tvarkyti tik daugiabučio stogą ar fasadą teks patiems spręsti, kaip bus finansuojami jų rangos darbai. Tokiu atveju gyventojai gali nuspręsti padidinti kaupiamųjų lėšų tarifą ir kaupti lėšas konkretiems remonto darbams arba pasirinkti finansavimą iš banko ar kitų finansų įstaigų. Tokiais atvejais valstybės parama tvarkymo darbams nėra suteikiama.