Ekspertai ragina gyventojus dar prieš vasaros audras pasirūpinti tinkama apsauga.

Perkūnijos metu žala gali atsirasti net už kelių kilometrų

Draudimo įmonės atstovų teigimu, nors žaibo ir perkūnijos sukeltų žalų nėra daug, jų pasekmės dažnai būna itin brangios. Dažniausiai nukenčia šildymo sistemos, vartų automatika, televizoriai, kompiuteriai, maršrutizatoriai, signalizacijos bei įvairūs išmanūs įrenginiai. Net ir netiesioginis žaibo poveikis, kai smūgis tenka elektros tinklams ar stulpams, gali sukelti pavojingus įtampos šuolius visame name.

Pasak draudimo ekspertų, didžiausi nuostoliai fiksuojami tuomet, kai sugadinamos kelios sistemos vienu metu arba kyla gaisras. Vienu atveju žaibas trenkė į namo stogą ir sukėlė gaisrą, o nuostoliai siekė apie 65 tūkst. eurų. Taip pat pasitaiko atvejų, kai dėl pažeistos elektros instaliacijos ar vienu metu sugadintos kelių sistemų įrangos žala viršija 10 tūkst. eurų.

Perkūnijos metu elektros tinkle vyksta pavojingi procesai

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Elektronikos fakulteto Elektros inžinerijos katedros vedėja prof. dr. Sonata Tolvaišienė aiškina, kad perkūnijos metu elektros tinklą veikia itin stiprūs impulsiniai trikdžiai, kuriuos sukelia žaibo išlydžiai.

Anot profesorės, susidaro trumpi, tačiau labai didelės energijos viršįtampiai, galintys sklisti elektros tinklu net kelis kilometrus nuo smūgio vietos. Dėl to elektronikos gedimai gali atsirasti net ir ten, kur žaibas tiesiogiai nepataikė.

Ji pažymi, kad perkūnijų metu dažnai fiksuojami ne tik įtampos šuoliai, bet ir trumpi elektros dingimai ar mirgėjimai. Nors gyventojai dažniausiai pastebi tik sumirgėjusias lemputes, tuo metu elektros tinkle vyksta sudėtingi pereinamieji procesai. Tinklo apsaugos sistemos žaibo energiją nukreipia į žemę arba trumpam atjungia linijas, todėl atsiranda trumpalaikiai įtampos svyravimai.

Moderni elektronika – itin jautri įtampos šuoliams

Pasak S. Tolvaišienės, jautriausi tokiems trikdžiams yra šiuolaikiniai išmanūs įrenginiai. Labiausiai nukenčia kompiuteriai, televizoriai, „Wi-Fi“ maršrutizatoriai, signalizacijos bei kita elektronika, kurioje naudojami jautrūs valdikliai ir maitinimo blokai.

Profesorė pabrėžia, kad kuo modernesnis įrenginys ir kuo daugiau jame elektronikos, tuo didesnė rizika, jog net trumpas viršįtampis pažeis svarbius komponentus ar duomenų laikmenas.

Specialistė taip pat atkreipia dėmesį, kad pavojingiausias dažnai būna ne pats elektros dingimas, o procesai prieš jam įvykstant arba elektros tiekimui atsistačius. Tokie pereinamieji procesai ilgainiui pažeidžia elektronikos komponentus – įrenginiai kurį laiką dar gali veikti, tačiau vėliau pradeda strigti, persikrauti ar visiškai sugenda.

Specialistai ragina pasirūpinti apsauga dar prieš audras

Ekspertai rekomenduoja gyventojams nelaukti stiprių vasaros audrų ir iš anksto pasirūpinti keliomis apsaugos priemonėmis. Pasak S. Tolvaišienės, efektyviausiai veikia išorinės žaibosaugos, viršįtampių ribotuvų ir tinkamo įžeminimo derinys.

Ji pažymi, kad praktikoje dažnai pasitaiko atvejų, kai apsaugos sistemos įrengtos netinkamai arba neveikia dėl prastų sujungimų bei nekokybiško įžeminimo.

Tuo metu draudimo specialistai primena, kad svarbu įvertinti ir būsto draudimo apsaugą. Gyventojams rekomenduojama pasitikrinti, ar draudimas apima ne tik gaisro riziką, bet ir elektros įtampos svyravimų sukeltus elektronikos gedimus. Praktika rodo, kad tokie incidentai gali kainuoti gerokai daugiau, nei daugelis tikisi.