Vėjo elektrinių mentės daugiausia gaminamos iš stiklo arba anglies pluošto kompozitų ir plastiko ar kitų medžiagų mišinio. Toks žaliavų derinys užtikrina menčių patvarumą ir ilgaamžiškumą – įprastomis sąlygomis eksploatuojamos mentės gali tarnauti iki 25 metų.

„Vėjo elektrinių menčių eksploatavimo laikotarpis iš esmės atspindi ir vėjo elektrinių parko eksploatavimo trukmę – 20-25 metus. Per šį laikotarpį įprastai ženkliai patobulėja ir gaminamos vėjo elektrinės. Šiuo metu naujausios jėgainės yra kur kas aukštesnės ir galingesnės nei jų pirmtakės, pastatytos prieš 10-15 metų, tad vėjo elektrinių parkų vystytojai neišvengiamai yra linkę utilizuoti senas elektrines ir jų vietoje statyti modernesnes“, – Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) pranešime cituojamas atstovas Edgaras Maladauskas.

Pasak jo, nors šiuo metu Lietuvos vystytojai tik artėja prie pirmųjų vėjo elektrinių parkų eksploatavimo pabaigos – pirmoji jėgainė šalyje pastatyta prieš 20 metų, o pirmasis didesnis parkas – prieš 17 m., dėl senų vėjo elektrinių menčių perdirbimo galimybių jaudintis nereikėtų.

Iš vėjo – į cementą

Tiek vėjo elektrinių gamintojai, tiek parkų vystytojai nuolat ieško būdų panaudoti senas vėjo jėgainių mentes. Tam pasitelkiami skirtingi metodai – nuo perdirbimo (angl. recycling) ar atnaujinimo (angl. repowering) iki antrinio panaudojimo (angl. upcycling).

Štai JAV atliekų, vandens ir energijos tvarkymo bendrovė „Veolia North America“ 2020 m. pradėjo vėjo elektrinių mentes naudoti cemento gamybai: išmontuotos ir susmulkintos mentės yra deginamos cemento krosnyse, kur ne tik pakeičia dalį naudojamų anglių, bet ir tampa gaminamo cemento dalimi. Įmonės atstovų teigimu, tokio proceso metu apie 65 proc. vėjo jėgainių menčių sudedamųjų dalių tampa cemento žaliava, o 28 proc. pasitarnauja kaip kuro alternatyva.

Perdirbti vėjo elektrinių mentes bandyta ir Lietuvoje. Praėjusiais metais Kauno technologijos universiteto (KTU) ir Lietuvos energijos instituto (LEI) tyrėjų grupė atliko keletą eksperimentų, kurių metu stiklo pluoštu sustiprintas plastikas buvo skaidomas į sudedamąsias dalis – aromatinius junginius ir pluoštą. Mokslininkų teigimu, aromatiniai junginiai galėtų būti naudojami dervos gamybai, o chemiškai išvalyti pluošto likučiai – įvairioms paskirtims, pvz., betonui, polimeriniams kompozitams ar pluoštinėms dangoms.

„Nors vėjo elektrinių mentės nėra toksiškos, vadinasi, yra saugios šalinti sąvartynuose, didžioji dalis jėgainių gamintojų ir vystytojų supranta, kad toks menčių šalinimas yra vertingų išteklių švaistymas – perdirbtos mentės gali įgauti naują gaminio formą bei paskirtį ir būti panaudojamos kituose pramonės sektoriuose ar kitiems tikslams“, – cituojamas E. Maladauskas.

Pašnekovas primena, kad Europos vėjo energetikos industriją vienijanti organizacija „Wind Europe“ 2021 m. paskelbė poziciją, kuria raginama nuo 2025 m. Europoje uždrausti šalinti vėjo jėgainių mentes jas kaupiant sąvartynuose. Tokį sprendimą jau yra įteisinusi Austrija, Suomija, Vokietija ir Nyderlandai.

„Siekiama, kad vėjo elektrinių mentės būtų 100 proc. perdirbamos, atkuriamos ar pakartotinai panaudojamos. Pirmųjų vėjo jėgainių gamintojai ko gero nebuvo numatę tokios galimybės, tad kurį laiką panaudotų menčių perdirbimas atrodė kaip neįveikiamas iššūkis. Vis dėlto technologijoms nestovint vietoje, šiuo metu atsiveria naujos galimybės tiek menčių perdirbimui, tiek jų antriniam panaudojimui. Tai yra teisingas kelias – perdirbti, panaudoti antrą kartą, džiaugiuosi, kad vėjo energetika yra jame, ir šio srities tikslas – maksimaliai tvarus išteklių naudojimas“, – pastebi LVEA atstovas.

Įsisuks žiedinė ekonomika

Viena iš sėkmingiausių vėjo elektrinių menčių perdirbimo galimybių yra jų pritaikymas naujų menčių gamybai. Danijos energetikos bendrovė „Vestas Wind Systems“ šių metų pradžioje pristatė sprendimą, leidžiantį gaminti naujas mentes iš jau panaudotų menčių, nekeičiant jų sudėties ar konstrukcijos. Planuojama, kad revoliucinė technologija ateityje leis visas epoksidines kompozicines medžiagas paversti žaliavų šaltiniu platesnei žiedinei ekonomikai – ne tik vėjo energetikai, bet ir kitoms pramonės šakoms, susiduriančioms su gaminių perdirbimo iššūkiais.

Panašią technologiją pernai pristatė ir Ryersono universiteto Kanadoje docentas Kazem Fayazbakhsh, kartu su tyrėjų komandą atradęs būdą, kaip panaudotas vėjo elektrinių mentes paversti polimeru, kuris būtų naudojamas kaip 3D spausdinimo žaliava itin tvirtiems gaminiams. Tyrėjų teigimu, polimeru sutvirtintos dalys itin paklausios įvairiose pramonės šakose, ne tik vėjo elektrinėms.

Kol vėjo elektrinių menčių perdirbimas įsitvirtins rinkoje, netrūksta ir labiau kūrybingų sprendimų: Airijoje mentės panaudotos pėsčiųjų tilto statyboms, Nyderlanduose – žaidimų aikštelei, o viena Danijos įmonė jas panaudojo dviračių stoginei įrengti.

„Tikėtina, kad netolimoje ateityje visos vėjo elektrinių mentės bus perdirbamos, juo labiau, kad šiuo metu gaminant naujas elektrines pradedami taikyti kur kas pažangesni sprendimai, leidžiantys palengvinti ir jų menčių prikėlimą antram gyvenimui. Tad Lietuvai jau dabar reikėtų investuoti į perdirbimo technologijas ir planuoti, kaip bus kaupiamos ir perdirbamos vėjo elektrinių mentės netolimoje ateityje“, – pabrėžia E. Maladauskas.

Viena iš atsinaujinančios energijos lyderių „Siemens Gamesa“ 2021 m. pristatė perdirbamą vėjo jėgainės mentę „RecyclableBlade“, kurios gamybai panaudota naujo tipo derva, lengviau atskiriama perdirbimo metu, kas leidžia visas žaliavas sėkmingai naudoti pakartotinai. Gamintojos pavyzdžiu seka ir kitos bendrovės.

„Iki šiol kalbant apie vėjo elektrinių utilizavimą, būtent jų mentės buvo didžiausias iššūkis, nes didžioji dalis vėjo jėgainės komponentų – cementas, elektronika, laidai ar metalinės detalės – jau yra perdirbami. Tačiau jei palygintume vėjo jėgaines su kitais elektros energijos gamybos būdais, pvz., atomine elektrine, pamatysime, kad pastarųjų demontavimas užtrunka kur kas ilgiau ir kelia gerokai didesnius iššūkius tiek aplinkai, tiek visuomenei. Šiuo atžvilgiu vėjo elektrinės išlieka aplinkai ir žmonėms draugiškiausiu elektros energijos gamybos būdu net tada, kai pasibaigia jėgainės eksploatavimo laikas“, – sako LVEA atstovas.