Versliausi vilniečiai, o sąrašo gale – skuodiškiai
2022-05-27 10:21
Geriausias gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo rodiklis 2020 m. tarp visų šalies savivaldybių buvo Vilniaus m., Neringos ir Klaipėdos m. savivaldybėse. 2013-2020 m. gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo rodikliai sparčiausiai gerėjo kaimiškose savivaldybėse, o vertinant atskiras savivaldybes didžiausią pažangą šioje srityje padarė Šalčininkų r. ir Kalvarijos savivaldybės.
Finansų ministerijos iliustr.
Tokius duomenis, kuriais dalijasi Finansų ministerija, atskleidžia naujausias savivaldybių gyvenimo kokybės indeksas (GKI), pateikiamas Finansų ministerijos valdomoje svetainėje Lietuvosfinansai.lt. Naudojantis GKI, galima pamatyti bendrą bei atskirų sričių ir rodiklių kiekvienos savivaldybės įvertinimą, palyginti ją su kitomis savivaldybėmis bei pamatyti pokyčius 2013-2020 m. GKI apima šešias sritis, susijusias su gyvenimo kokybe savivaldybėse, iš kurių viena – gyventojų verslumas ir verslo konkurencingumas.
GKI gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo sub-indeksas 2020 m.
Gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo sub-indeksui sudaryti buvo pasirinkti 5 pagrindiniai rodikliai, kurie iš esmės ir atspindi gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo skirtumus tarp savivaldybių: veikiančių ūkio subjektų skaičius; materialinės investicijos; tiesioginės užsienio investicijos; įmonių apyvarta; pridėtinė vertė gamybos sąnaudomis.
Pagal bendrą gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo sub-indeksą 2020 m. pirmoje vietoje buvo Vilniaus m. savivaldybė, toliau – Neringos, Klaipėdos m., Kauno m. ir Palangos m. savivaldybės. Vilniaus m. savivaldybė tarp TOP 5 savivaldybių lyderio poziciją užėmė kasmet nuo 2013 m. Tam tikrais metais tarp TOP 5 savivaldybių pagal gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo rodiklį buvo įsitvirtinusios ir Mažeikių r. bei Klaipėdos r. savivaldybės.
Žemiausias pozicijas pagal GKI gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo sub-indeksą 2020 m. užėmė Skuodo r., Lazdijų r., Šalčininkų r., Zarasų r. ir Vilkaviškio r. savivaldybės. Visos šios savivaldybės, išskyrus Šalčininkų r., priskiriamos kaimiškosioms savivaldybėms.
Skirtumas tarp TOP 5 lyderiaujančių savivaldybių yra pakankamai ženklus (intervalas nuo 0,18 iki 0,07), kai tuo tarpu 5-ias žemiausias pozicijas užimančių savivaldybių sub-indekso skirtumas visai nežymus.
Savivaldybių reitingai pagal atskirus gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo rodiklius 2013 m. ir 2020 m.
Veikiančių ūkio subjektų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, 2013 m. didžiausias buvo Neringos (73), Vilniaus m. (55) ir Palangos m. (44) savivaldybėse. 2020 m. situacija išliko labai panaši – pirmavo Neringos (82) ir Vilniaus m. (65) savivaldybės, tik Palangos m. (49) savivaldybę nežymiai aplenkė Kauno m. (50) savivaldybė. Mažiausiai veikiančių ūkio subjektų 2020 m. fiksuojama Šalčininkų r. (17), Švenčionių r. (17), Lazdijų r. (18) ir Vilkaviškio r. (18) savivaldybėse. Analizuojant veikiančių ūkio subjektų skaičiaus, tenkančio 1 tūkst. gyventojų, pokytį nuo 2013 m. iki 2020 m. matyti, kad sparčiausiai šis rodiklis augo Alytaus r. (58 proc., t.y., nuo 15 iki 23), Kalvarijos (56 proc., t.y., nuo 13 iki 20) bei Ignalinos r. (46 proc., t.y., nuo 15 iki 22) savivaldybėse. Mažiausias augimas buvo fiksuotas Visagino (6 proc., t.y., nuo 23 iki 24), Šiaulių m. (10 proc., t.y., nuo 36 iki 39) ir Rietavo (10 proc., t.y., nuo 24 iki 27) savivaldybėse.
Didžiausios materialinės investicijos, tenkančios 1 tūkst. gyventojų, 2013 m. buvo Visagino (4452 tūkst. Eur), Vilniaus m. (3721 tūkst. Eur) ir Neringos (3384 tūkst. Eur) savivaldybėse. 2020 m. pagal materialinių investicijų apimtis lyderio pozicijose išliko Neringos (5639 tūkst. Eur) savivaldybė, toliau sekė Jonavos r. (5584 tūkst. Eur) ir Radviliškio r. (5576 tūkst. Eur) savivaldybės, aplenkusios Vilniaus m. (5308 tūkst. Eur) savivaldybę. 2020 m. mažiausiai materialinių investicijų, tenkančių 1 tūkst. gyventojų, buvo Skuodo r. (529 tūkst. Eur), Zarasų r. (825 tūkst. Eur) ir Lazdijų r. (877 tūkst. Eur) savivaldybėse. Didžiausias augimas 2013-2020 m. laikotarpiu buvo pasiektas Radviliškio r. (3,8 karto, t.y., nuo 1457 iki 5576 tūkst. Eur), Jonavos r. (3,5 karto, t.y., nuo 1610 iki 5584 tūkst. Eur) ir Birštono (3 kartus, t.y., nuo 1114 iki 3299 tūkst. Eur) savivaldybėse. Tuo tarpu materialinių investicijų sumažėjimas minėtų laikotarpiu nustatytas Visagino (75 proc., t.y., nuo 4452 iki 1119 tūkst. Eur), Skuodo r. (43 proc., t.y., nuo 931 iki 529 tūkst. Eur) ir Rietavo (26 proc., t.y., nuo 1206 iki 892 tūkst. Eur) savivaldybėse.
2013 m. didžiausios tiesioginės užsienio investicijos, tenkančios 1 gyventojui, buvo Vilniaus m. (17538 Eur), Mažeikių r. (17097 Eur) ir Kazlų Rūdos (6798 Eur) savivaldybėse. 2020 m. tarp visų savivaldybių ženkliai išsiskyrė ir pirmavo Vilniaus m. (30508 Eur) savivaldybė, po to rikiavosi Mažeikių r. (9640 Eur) ir Klaipėdos m. (8809 Eur) savivaldybės. Mažiausiai 2020 m. tiesioginių užsienio investicijų 1 gyventojui teko Šilalės r. (46 Eur), Lazdijų r. (58 Eur) ir Šalčininkų r. (110 Eur) savivaldybėse. 2013-2020 m. didžiausias rodiklio augimas buvo Rietavo (nuo 1 iki 348 Eur), Pagėgių (nuo 28 iki 2115 Eur) ir Kalvarijos (nuo 15 iki 404 Eur) savivaldybėse, o didžiausias rodiklio sumažėjimas per tą patį laikotarpį – Kazlų Rūdos (57 proc.), Mažeikių r. (44 proc.) ir Klaipėdos r. (42 proc.) savivaldybėse.
Įmonių apyvarta, tenkanti 1 tūkst. gyventojų, tiek 2013 m., tiek 2020 m. didžiausia buvo Mažeikių r. (2013 m. 122251 tūkst. Eur; 2020 m. 67041 tūkst. Eur), Vilniaus m. (2013 m. 44264 tūkst. Eur; 2020 m. 65464 tūkst. Eur) ir Klaipėdos m. (2013 m. 36795 tūkst. Eur; 2020 m. 51321 tūkst. Eur) savivaldybėse. Mažiausia įmonių apyvarta 2020 m. buvo fiksuojama Skuodo r. (5900 tūkst. Eur), Zarasų r. (7062 tūkst. Eur) ir Lazdijų r. (7301 tūkst. Eur) savivaldydėse. Didžiausias rodiklio augimas per 2013-2020 m. laikotarpį buvo Širvintų r. (2,5 karto, t.y., nuo 7583 iki 18778 tūkst. Eur), Birštono (2,5 karto, t.y., nuo 6865 iki 16989 tūkst. Eur), Šalčininkų r. (2,2 karto, t.y., nuo 4495 iki 10074 tūkst. Eur) ir Panevėžio r. (2,2 karto, t.y., nuo 9275 iki 20796 tūkst. Eur) savivaldybėse. Įmonių apyvarta, tenkanti 1 tūkst. gyventojų, minėtu laikotarpiu augo ne visose savivaldybėse – kai kuriose savivaldybėse buvo nustatytas rodiklio sumažėjimas (Mažeikių r. 45 proc., Visagino 13 proc.).
Pridėtinė vertė gamybos sąnaudomis, tenkanti 1 tūkst. gyventojų, tiek 2013 m., tiek 2020 m. didžiausia buvo Neringos (2013 m. 73 tūkst. Eur; 2020 m. 82 tūkst. Eur) ir Vilniaus m. (2013 m. 55 tūkst. Eur; 2020 m. 65 tūkst. Eur) savivaldybėse, po to rikiuojasi Palangos (2013 m. 44 tūkst. Eur; 2020 m. 49 tūkst. Eur) ir Kauno m. (2013 m. 41 tūkst. Eur; 2020 m. 50 tūkst. Eur) savivaldybės. Mažiausias rodiklis 2020 m. fiksuotas Šalčininkų r. (17 tūkst. Eur), Švenčionių r. (17 tūkst. Eur) ir Lazdijų r. (18 tūkst. Eur) savivaldybėje. Didžiausias rodiklio augimas 2013-2020 m. buvo Alytaus r. (58 proc., t.y., nuo 15 iki 23 tūkst. Eur), Kalvarijos (56 proc., t.y., nuo 13 iki 20 tūkst. Eur), Ignalinos r. (46 proc., t.y., nuo 15 iki 22 tūkst. Eur), mažiausias – Visagino (6 proc., t.y., nuo 23 iki 24 tūkst. Eur), Šiaulių m. (10 proc., t.y. nuo 36 iki 39 tūkst. Eur) ir Rietavo (10 proc., t.y., nuo 24 iki 27 tūkst. Eur) savivaldybėse.
Gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo sub-indekso pokytis 2013-2020 m.
Gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo sub-indeksas nuo 2013 iki 2020 m. šalyje išaugo 51 proc. Šio sub-indekso rodikliai sparčiausiai gerėjo kaimiškųjų savivaldybių klasteryje (84 proc.), o lėčiausias progresas fiksuotas klasteryje kitose savivaldybėse (24 proc.). Vertinant atskiras savivaldybes, didžiausią pažangą šioje srityje 2013-2020 m. padarė Šalčininkų r. ir Kalvarijos savivaldybės – šiose savivaldybėse rodiklio reikšmė išaugo daugiau nei keturis kartus. Didžiausią sub-indekso augimą Šalčininkų r. savivaldybėje nulėmė ženkliai išaugęs įmonių apyvartos rodiklis (2,2 karto), o Kalvarijos savivaldybėje – veikiančių ūkio subjektų skaičius, (augimas 56 proc.), tiesioginės užsienio investicijos (augimas 27 kartai, t.y., nuo 15 iki 404 Eur), pridėtinė vertė gamybos sąnaudomis (augimas 56 proc.).
2013- 2020 m. Visagino, Mažeikių r., Skuodo r., Klaipėdos r. ir Kazlų Rūdos savivaldybėse fiksuojamas gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo rodiklio mažėjimo tendencija.
GKI gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo sub-indeksas 2020 m.
Gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo sub-indeksui sudaryti buvo pasirinkti 5 pagrindiniai rodikliai, kurie iš esmės ir atspindi gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo skirtumus tarp savivaldybių: veikiančių ūkio subjektų skaičius; materialinės investicijos; tiesioginės užsienio investicijos; įmonių apyvarta; pridėtinė vertė gamybos sąnaudomis.
Pagal bendrą gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo sub-indeksą 2020 m. pirmoje vietoje buvo Vilniaus m. savivaldybė, toliau – Neringos, Klaipėdos m., Kauno m. ir Palangos m. savivaldybės. Vilniaus m. savivaldybė tarp TOP 5 savivaldybių lyderio poziciją užėmė kasmet nuo 2013 m. Tam tikrais metais tarp TOP 5 savivaldybių pagal gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo rodiklį buvo įsitvirtinusios ir Mažeikių r. bei Klaipėdos r. savivaldybės.
Žemiausias pozicijas pagal GKI gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo sub-indeksą 2020 m. užėmė Skuodo r., Lazdijų r., Šalčininkų r., Zarasų r. ir Vilkaviškio r. savivaldybės. Visos šios savivaldybės, išskyrus Šalčininkų r., priskiriamos kaimiškosioms savivaldybėms.
Skirtumas tarp TOP 5 lyderiaujančių savivaldybių yra pakankamai ženklus (intervalas nuo 0,18 iki 0,07), kai tuo tarpu 5-ias žemiausias pozicijas užimančių savivaldybių sub-indekso skirtumas visai nežymus.
Savivaldybių reitingai pagal atskirus gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo rodiklius 2013 m. ir 2020 m.
Veikiančių ūkio subjektų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, 2013 m. didžiausias buvo Neringos (73), Vilniaus m. (55) ir Palangos m. (44) savivaldybėse. 2020 m. situacija išliko labai panaši – pirmavo Neringos (82) ir Vilniaus m. (65) savivaldybės, tik Palangos m. (49) savivaldybę nežymiai aplenkė Kauno m. (50) savivaldybė. Mažiausiai veikiančių ūkio subjektų 2020 m. fiksuojama Šalčininkų r. (17), Švenčionių r. (17), Lazdijų r. (18) ir Vilkaviškio r. (18) savivaldybėse. Analizuojant veikiančių ūkio subjektų skaičiaus, tenkančio 1 tūkst. gyventojų, pokytį nuo 2013 m. iki 2020 m. matyti, kad sparčiausiai šis rodiklis augo Alytaus r. (58 proc., t.y., nuo 15 iki 23), Kalvarijos (56 proc., t.y., nuo 13 iki 20) bei Ignalinos r. (46 proc., t.y., nuo 15 iki 22) savivaldybėse. Mažiausias augimas buvo fiksuotas Visagino (6 proc., t.y., nuo 23 iki 24), Šiaulių m. (10 proc., t.y., nuo 36 iki 39) ir Rietavo (10 proc., t.y., nuo 24 iki 27) savivaldybėse.
Didžiausios materialinės investicijos, tenkančios 1 tūkst. gyventojų, 2013 m. buvo Visagino (4452 tūkst. Eur), Vilniaus m. (3721 tūkst. Eur) ir Neringos (3384 tūkst. Eur) savivaldybėse. 2020 m. pagal materialinių investicijų apimtis lyderio pozicijose išliko Neringos (5639 tūkst. Eur) savivaldybė, toliau sekė Jonavos r. (5584 tūkst. Eur) ir Radviliškio r. (5576 tūkst. Eur) savivaldybės, aplenkusios Vilniaus m. (5308 tūkst. Eur) savivaldybę. 2020 m. mažiausiai materialinių investicijų, tenkančių 1 tūkst. gyventojų, buvo Skuodo r. (529 tūkst. Eur), Zarasų r. (825 tūkst. Eur) ir Lazdijų r. (877 tūkst. Eur) savivaldybėse. Didžiausias augimas 2013-2020 m. laikotarpiu buvo pasiektas Radviliškio r. (3,8 karto, t.y., nuo 1457 iki 5576 tūkst. Eur), Jonavos r. (3,5 karto, t.y., nuo 1610 iki 5584 tūkst. Eur) ir Birštono (3 kartus, t.y., nuo 1114 iki 3299 tūkst. Eur) savivaldybėse. Tuo tarpu materialinių investicijų sumažėjimas minėtų laikotarpiu nustatytas Visagino (75 proc., t.y., nuo 4452 iki 1119 tūkst. Eur), Skuodo r. (43 proc., t.y., nuo 931 iki 529 tūkst. Eur) ir Rietavo (26 proc., t.y., nuo 1206 iki 892 tūkst. Eur) savivaldybėse.
2013 m. didžiausios tiesioginės užsienio investicijos, tenkančios 1 gyventojui, buvo Vilniaus m. (17538 Eur), Mažeikių r. (17097 Eur) ir Kazlų Rūdos (6798 Eur) savivaldybėse. 2020 m. tarp visų savivaldybių ženkliai išsiskyrė ir pirmavo Vilniaus m. (30508 Eur) savivaldybė, po to rikiavosi Mažeikių r. (9640 Eur) ir Klaipėdos m. (8809 Eur) savivaldybės. Mažiausiai 2020 m. tiesioginių užsienio investicijų 1 gyventojui teko Šilalės r. (46 Eur), Lazdijų r. (58 Eur) ir Šalčininkų r. (110 Eur) savivaldybėse. 2013-2020 m. didžiausias rodiklio augimas buvo Rietavo (nuo 1 iki 348 Eur), Pagėgių (nuo 28 iki 2115 Eur) ir Kalvarijos (nuo 15 iki 404 Eur) savivaldybėse, o didžiausias rodiklio sumažėjimas per tą patį laikotarpį – Kazlų Rūdos (57 proc.), Mažeikių r. (44 proc.) ir Klaipėdos r. (42 proc.) savivaldybėse.
Įmonių apyvarta, tenkanti 1 tūkst. gyventojų, tiek 2013 m., tiek 2020 m. didžiausia buvo Mažeikių r. (2013 m. 122251 tūkst. Eur; 2020 m. 67041 tūkst. Eur), Vilniaus m. (2013 m. 44264 tūkst. Eur; 2020 m. 65464 tūkst. Eur) ir Klaipėdos m. (2013 m. 36795 tūkst. Eur; 2020 m. 51321 tūkst. Eur) savivaldybėse. Mažiausia įmonių apyvarta 2020 m. buvo fiksuojama Skuodo r. (5900 tūkst. Eur), Zarasų r. (7062 tūkst. Eur) ir Lazdijų r. (7301 tūkst. Eur) savivaldydėse. Didžiausias rodiklio augimas per 2013-2020 m. laikotarpį buvo Širvintų r. (2,5 karto, t.y., nuo 7583 iki 18778 tūkst. Eur), Birštono (2,5 karto, t.y., nuo 6865 iki 16989 tūkst. Eur), Šalčininkų r. (2,2 karto, t.y., nuo 4495 iki 10074 tūkst. Eur) ir Panevėžio r. (2,2 karto, t.y., nuo 9275 iki 20796 tūkst. Eur) savivaldybėse. Įmonių apyvarta, tenkanti 1 tūkst. gyventojų, minėtu laikotarpiu augo ne visose savivaldybėse – kai kuriose savivaldybėse buvo nustatytas rodiklio sumažėjimas (Mažeikių r. 45 proc., Visagino 13 proc.).
Pridėtinė vertė gamybos sąnaudomis, tenkanti 1 tūkst. gyventojų, tiek 2013 m., tiek 2020 m. didžiausia buvo Neringos (2013 m. 73 tūkst. Eur; 2020 m. 82 tūkst. Eur) ir Vilniaus m. (2013 m. 55 tūkst. Eur; 2020 m. 65 tūkst. Eur) savivaldybėse, po to rikiuojasi Palangos (2013 m. 44 tūkst. Eur; 2020 m. 49 tūkst. Eur) ir Kauno m. (2013 m. 41 tūkst. Eur; 2020 m. 50 tūkst. Eur) savivaldybės. Mažiausias rodiklis 2020 m. fiksuotas Šalčininkų r. (17 tūkst. Eur), Švenčionių r. (17 tūkst. Eur) ir Lazdijų r. (18 tūkst. Eur) savivaldybėje. Didžiausias rodiklio augimas 2013-2020 m. buvo Alytaus r. (58 proc., t.y., nuo 15 iki 23 tūkst. Eur), Kalvarijos (56 proc., t.y., nuo 13 iki 20 tūkst. Eur), Ignalinos r. (46 proc., t.y., nuo 15 iki 22 tūkst. Eur), mažiausias – Visagino (6 proc., t.y., nuo 23 iki 24 tūkst. Eur), Šiaulių m. (10 proc., t.y. nuo 36 iki 39 tūkst. Eur) ir Rietavo (10 proc., t.y., nuo 24 iki 27 tūkst. Eur) savivaldybėse.
Gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo sub-indekso pokytis 2013-2020 m.
Gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo sub-indeksas nuo 2013 iki 2020 m. šalyje išaugo 51 proc. Šio sub-indekso rodikliai sparčiausiai gerėjo kaimiškųjų savivaldybių klasteryje (84 proc.), o lėčiausias progresas fiksuotas klasteryje kitose savivaldybėse (24 proc.). Vertinant atskiras savivaldybes, didžiausią pažangą šioje srityje 2013-2020 m. padarė Šalčininkų r. ir Kalvarijos savivaldybės – šiose savivaldybėse rodiklio reikšmė išaugo daugiau nei keturis kartus. Didžiausią sub-indekso augimą Šalčininkų r. savivaldybėje nulėmė ženkliai išaugęs įmonių apyvartos rodiklis (2,2 karto), o Kalvarijos savivaldybėje – veikiančių ūkio subjektų skaičius, (augimas 56 proc.), tiesioginės užsienio investicijos (augimas 27 kartai, t.y., nuo 15 iki 404 Eur), pridėtinė vertė gamybos sąnaudomis (augimas 56 proc.).
2013- 2020 m. Visagino, Mažeikių r., Skuodo r., Klaipėdos r. ir Kazlų Rūdos savivaldybėse fiksuojamas gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo rodiklio mažėjimo tendencija.
Savivaldybėse
2025-07-03 15:45
Aplinkos ministerija parengė ir derinimui teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektą „Dėl Valstybinėje žemėje esančių ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių ir (ar) įrenginių, kurie turi būti griaunami vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, išpirkimo...
2025-07-03 09:22
„Luminor“ bankas Vilniaus miesto savivaldybei skolina 70 mln. eurų. Finansavimas bus skirtas prioritetiniams infrastruktūros projektams sostinėje įgyvendinti.
2025-07-01 16:27
Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) įvertino, kaip 2025 m. Lietuvoje vyksta savivaldybių pirkimų centralizacija. Iki šių metų birželio veikė 91 centrinė perkančioji organizacija (CPO), iš jų 85 – įsteigtos savivaldybių tarybų. Jos aptarnauja per 2,5 tūkst. pavaldžių įstaigų.
2025-06-27 14:46
Klaipėdos centrinio pašto pastate, kur numatoma įkurti F. W. Argelanderio mokslo ir meno centrą – pažintis su navigacijos, astronomijos, pašto istorijos ekspozicijomis, pačiu Argelanderiu bei Prūsijos karališkąja šeima, interaktyvūs sprendimai, erdvės mokslui, menui, bendruomenėms. Jau išnagrinėtos ...
2025-06-27 06:21
Nors iki šildymo sezono dar liko laiko, Vilniaus rajono savivaldybės komunalinės įmonės jau aktyviai ruošiasi artėjančiam šaltajam sezonui. Įmonės stiprina bendradarbiavimą su gyventojais ir inicijuoja šilumos punktų modernizavimą, kuris yra svarbus žingsnis siekiant efektyvesnės, patogesnės ir taup...
2025-06-26 16:31
Atgimimo aikštėje jau prasidėjo parengiamieji darbai – teritorija ruošiama išminavimo darbams. Paruošiamuosius darbus Atgimimo aikštėje atliks rangovas UAB „Vaidva“. Jie pradės nuo teritorijos paruošimo išminavimo darbams – išveš nereikalingą gruntą ir statybines atliekas. Pasak specialistų, tik tok...
2025-06-26 14:36
Lietuvos oro uostai (LTOU) skelbia, kad jau sudaryta geriausių architektūrinių idėjų naujam Vilniaus oro uosto atvykimo terminalui pasiūlymų eilė. Tarptautinė komisija, kuri buvo sudaryta iš oro uostų atstovų ir gerai žinomų Lietuvos bei užsienio architektų, įvardino penkias geriausias idėjas, o pir...
2025-06-25 09:36
Klaipėdos gyventojai ir miesto svečiai jau džiaugiasi pokyčiais take, vedančiame į Girulių paplūdimį. Prieigose jau panaikintos senosios, prastos būklės betoninės sienelės. Vietoj jų suformuotos stilizuotos sienelės iš akmenų, atgabentų iš karjerų, kurių bendras svoris siekia net 332 tonas. Tarp nau...
2025-06-20 16:31
Istorija be mitų: ekspertų žvilgsnis į Atgimimo aikštę – į taip pavadintą diskusiją archeologus, istorikus, kitų sričių ekspertus bei visuomenę pakvietė Klaipėdos savivaldybė. Prieš tęsiant projekto įgyvendinimą, dar kartą siekta išgirsti įžvalgas apie aikštės istorinį kontekstą bei šiandieninius mi...
2025-06-19 12:05
Kauno miesto savivaldybė patvirtino detalųjį planą, kuriuo oficialiai įtvirtinama, kaip artimiausiais metais keisis teritorija Nemuno pakrantėje. Nuo 2023 m. „SBA Urban“ rengtas „Nemunaičių“ rajono planas buvo derinamas su Kultūros paveldo departamentu bei infrastruktūros ir ryšių įmonėmis. Planuoja...
2025-06-19 11:38
Zarasų rajono savivaldybė kviečia Zarasų miesto gyventojus dalyvauti gyvenamųjų ir negyvenamųjų medinių pastatų fasadų atnaujinimo programoje. Programos tikslas – pagerinti miesto estetinį vaizdą, skatinti gyventojų iniciatyvą, privačias investicijas į nekilnojamąjį turtą ir kurti patrauklią gyvenam...
2025-06-18 15:43
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos siūlymui perskolinti Prienų rajono savivaldybei iki 264 502,55 euro iš Europos investicijų banko (EIB) gautos 300 mln. eurų paskolos. Suteikus šią paskolą, pagerės sąlygos efektyviau ir operatyviau panaudoti Europos Sąjungos (ES) fondų lėšas bei sp...
2025-06-18 14:54
Nacionalinė žemės tarnyba, gavusi Vilniaus miesto savivaldybės prašymą, informuoja, kad pradėta žemės sklypų, reikalingų bendrojo ugdymo mokyklai statyti, žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra.
2025-06-18 11:55
Vilniuje tęsiami gatvių atnaujinimo darbai, apimantys dešimtis skirtingų miesto gatvių bei kelių ruožų. Per šiuos metus planuojama ištisiniu būdu išasfaltuoti daugiau nei pusšimtį sostinės gatvių kilometrų. Dalį projektų įgyvendina tvarios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“. Da...
2025-06-16 14:50
Sostinės Vilkpėdės rajone atidarytos socialinės dirbtuvės ir dienos užimtumo centras. Juose žmonės su intelekto ar psichosocialine negalia ugdys ir tobulins darbinius įgūdžius: daigins augalus, gamins biohumusą, megs šviesą atspindinčius šalikus. Visa tai vykdoma tam, kad lankytojai ateityje galėtų ...
Klaipėdos Paryžiaus Komunos gatvėje – kapitalinio remonto darbai: jau įrengta viena žiedinė sankryža
2025-06-16 14:34
Viena svarbiausių uostamiesčio jungčių tarp Šilutės plento ir Taikos prospekto netrukus pasikeis neatpažįstamai – tvarkoma ne tik važiuojamoji dalis, bet ir pėsčiųjų bei dviračių takai. Šiandien, birželio 16 d., Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus lankėsi Paryžiaus Komunos gatvėje, kur intensyviai atlie...
2025-06-16 09:58
Vilniaus rajono savivaldybė toliau aktyviai skatina daugiabučių atnaujinimą – pradedama kvartalinė renovacija. Toks kompleksiškas požiūris, pasak savivaldybės atstovų, padės kurti modernesnę, patogesnę ir energetiškai efektyvesnę gyvenamąją aplinką visame rajone.
2025-06-13 09:55
Per pastarąjį mėnesį Kauno senamiestyje iškilo trys nauji meniniai akcentai, kviečiantys į miestą pažvelgti kitaip. „Ožkos geldoje“ ir „Godo“ duetą papildė naujausias kūrinys – architektės Vaivos Mažonės „Žibinys“, birželio 6-ąją įkurdintas virš Muitinės gatvės. Šviesos instaliacija siunčia ypatingą...
2025-06-13 09:41
Valstybei įrengiant fortifikacijų parkus pasienio savivaldybėse, Vilnius imasi iniciatyvos papildomai stiprinti miesto gynybą. Sostinėje suformuotas kontrmobilumo priemonių parkas „Vilniaus skydas“, kurį sudaro betoniniai kelio blokai, „drakono dantys“, surenkami kelio „ežiai“. Šios priemonės galėtų...
2025-06-13 09:18
Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras surašė kaltinamąjį aktą ir perdavė teismui Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) tirtą baudžiamąją bylą, kurioje buvęs Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktorius Virgilijus Pozingis kaltinamas sistemingu kyšių priėmimu iš dviejų privačių bendrovių...
| www.julija.eu