Versliausi vilniečiai, o sąrašo gale – skuodiškiai
2022-05-27 10:21
Geriausias gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo rodiklis 2020 m. tarp visų šalies savivaldybių buvo Vilniaus m., Neringos ir Klaipėdos m. savivaldybėse. 2013-2020 m. gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo rodikliai sparčiausiai gerėjo kaimiškose savivaldybėse, o vertinant atskiras savivaldybes didžiausią pažangą šioje srityje padarė Šalčininkų r. ir Kalvarijos savivaldybės.
Finansų ministerijos iliustr.
Tokius duomenis, kuriais dalijasi Finansų ministerija, atskleidžia naujausias savivaldybių gyvenimo kokybės indeksas (GKI), pateikiamas Finansų ministerijos valdomoje svetainėje Lietuvosfinansai.lt. Naudojantis GKI, galima pamatyti bendrą bei atskirų sričių ir rodiklių kiekvienos savivaldybės įvertinimą, palyginti ją su kitomis savivaldybėmis bei pamatyti pokyčius 2013-2020 m. GKI apima šešias sritis, susijusias su gyvenimo kokybe savivaldybėse, iš kurių viena – gyventojų verslumas ir verslo konkurencingumas.
GKI gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo sub-indeksas 2020 m.
Gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo sub-indeksui sudaryti buvo pasirinkti 5 pagrindiniai rodikliai, kurie iš esmės ir atspindi gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo skirtumus tarp savivaldybių: veikiančių ūkio subjektų skaičius; materialinės investicijos; tiesioginės užsienio investicijos; įmonių apyvarta; pridėtinė vertė gamybos sąnaudomis.
Pagal bendrą gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo sub-indeksą 2020 m. pirmoje vietoje buvo Vilniaus m. savivaldybė, toliau – Neringos, Klaipėdos m., Kauno m. ir Palangos m. savivaldybės. Vilniaus m. savivaldybė tarp TOP 5 savivaldybių lyderio poziciją užėmė kasmet nuo 2013 m. Tam tikrais metais tarp TOP 5 savivaldybių pagal gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo rodiklį buvo įsitvirtinusios ir Mažeikių r. bei Klaipėdos r. savivaldybės.
Žemiausias pozicijas pagal GKI gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo sub-indeksą 2020 m. užėmė Skuodo r., Lazdijų r., Šalčininkų r., Zarasų r. ir Vilkaviškio r. savivaldybės. Visos šios savivaldybės, išskyrus Šalčininkų r., priskiriamos kaimiškosioms savivaldybėms.
Skirtumas tarp TOP 5 lyderiaujančių savivaldybių yra pakankamai ženklus (intervalas nuo 0,18 iki 0,07), kai tuo tarpu 5-ias žemiausias pozicijas užimančių savivaldybių sub-indekso skirtumas visai nežymus.
Savivaldybių reitingai pagal atskirus gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo rodiklius 2013 m. ir 2020 m.
Veikiančių ūkio subjektų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, 2013 m. didžiausias buvo Neringos (73), Vilniaus m. (55) ir Palangos m. (44) savivaldybėse. 2020 m. situacija išliko labai panaši – pirmavo Neringos (82) ir Vilniaus m. (65) savivaldybės, tik Palangos m. (49) savivaldybę nežymiai aplenkė Kauno m. (50) savivaldybė. Mažiausiai veikiančių ūkio subjektų 2020 m. fiksuojama Šalčininkų r. (17), Švenčionių r. (17), Lazdijų r. (18) ir Vilkaviškio r. (18) savivaldybėse. Analizuojant veikiančių ūkio subjektų skaičiaus, tenkančio 1 tūkst. gyventojų, pokytį nuo 2013 m. iki 2020 m. matyti, kad sparčiausiai šis rodiklis augo Alytaus r. (58 proc., t.y., nuo 15 iki 23), Kalvarijos (56 proc., t.y., nuo 13 iki 20) bei Ignalinos r. (46 proc., t.y., nuo 15 iki 22) savivaldybėse. Mažiausias augimas buvo fiksuotas Visagino (6 proc., t.y., nuo 23 iki 24), Šiaulių m. (10 proc., t.y., nuo 36 iki 39) ir Rietavo (10 proc., t.y., nuo 24 iki 27) savivaldybėse.
Didžiausios materialinės investicijos, tenkančios 1 tūkst. gyventojų, 2013 m. buvo Visagino (4452 tūkst. Eur), Vilniaus m. (3721 tūkst. Eur) ir Neringos (3384 tūkst. Eur) savivaldybėse. 2020 m. pagal materialinių investicijų apimtis lyderio pozicijose išliko Neringos (5639 tūkst. Eur) savivaldybė, toliau sekė Jonavos r. (5584 tūkst. Eur) ir Radviliškio r. (5576 tūkst. Eur) savivaldybės, aplenkusios Vilniaus m. (5308 tūkst. Eur) savivaldybę. 2020 m. mažiausiai materialinių investicijų, tenkančių 1 tūkst. gyventojų, buvo Skuodo r. (529 tūkst. Eur), Zarasų r. (825 tūkst. Eur) ir Lazdijų r. (877 tūkst. Eur) savivaldybėse. Didžiausias augimas 2013-2020 m. laikotarpiu buvo pasiektas Radviliškio r. (3,8 karto, t.y., nuo 1457 iki 5576 tūkst. Eur), Jonavos r. (3,5 karto, t.y., nuo 1610 iki 5584 tūkst. Eur) ir Birštono (3 kartus, t.y., nuo 1114 iki 3299 tūkst. Eur) savivaldybėse. Tuo tarpu materialinių investicijų sumažėjimas minėtų laikotarpiu nustatytas Visagino (75 proc., t.y., nuo 4452 iki 1119 tūkst. Eur), Skuodo r. (43 proc., t.y., nuo 931 iki 529 tūkst. Eur) ir Rietavo (26 proc., t.y., nuo 1206 iki 892 tūkst. Eur) savivaldybėse.
2013 m. didžiausios tiesioginės užsienio investicijos, tenkančios 1 gyventojui, buvo Vilniaus m. (17538 Eur), Mažeikių r. (17097 Eur) ir Kazlų Rūdos (6798 Eur) savivaldybėse. 2020 m. tarp visų savivaldybių ženkliai išsiskyrė ir pirmavo Vilniaus m. (30508 Eur) savivaldybė, po to rikiavosi Mažeikių r. (9640 Eur) ir Klaipėdos m. (8809 Eur) savivaldybės. Mažiausiai 2020 m. tiesioginių užsienio investicijų 1 gyventojui teko Šilalės r. (46 Eur), Lazdijų r. (58 Eur) ir Šalčininkų r. (110 Eur) savivaldybėse. 2013-2020 m. didžiausias rodiklio augimas buvo Rietavo (nuo 1 iki 348 Eur), Pagėgių (nuo 28 iki 2115 Eur) ir Kalvarijos (nuo 15 iki 404 Eur) savivaldybėse, o didžiausias rodiklio sumažėjimas per tą patį laikotarpį – Kazlų Rūdos (57 proc.), Mažeikių r. (44 proc.) ir Klaipėdos r. (42 proc.) savivaldybėse.
Įmonių apyvarta, tenkanti 1 tūkst. gyventojų, tiek 2013 m., tiek 2020 m. didžiausia buvo Mažeikių r. (2013 m. 122251 tūkst. Eur; 2020 m. 67041 tūkst. Eur), Vilniaus m. (2013 m. 44264 tūkst. Eur; 2020 m. 65464 tūkst. Eur) ir Klaipėdos m. (2013 m. 36795 tūkst. Eur; 2020 m. 51321 tūkst. Eur) savivaldybėse. Mažiausia įmonių apyvarta 2020 m. buvo fiksuojama Skuodo r. (5900 tūkst. Eur), Zarasų r. (7062 tūkst. Eur) ir Lazdijų r. (7301 tūkst. Eur) savivaldydėse. Didžiausias rodiklio augimas per 2013-2020 m. laikotarpį buvo Širvintų r. (2,5 karto, t.y., nuo 7583 iki 18778 tūkst. Eur), Birštono (2,5 karto, t.y., nuo 6865 iki 16989 tūkst. Eur), Šalčininkų r. (2,2 karto, t.y., nuo 4495 iki 10074 tūkst. Eur) ir Panevėžio r. (2,2 karto, t.y., nuo 9275 iki 20796 tūkst. Eur) savivaldybėse. Įmonių apyvarta, tenkanti 1 tūkst. gyventojų, minėtu laikotarpiu augo ne visose savivaldybėse – kai kuriose savivaldybėse buvo nustatytas rodiklio sumažėjimas (Mažeikių r. 45 proc., Visagino 13 proc.).
Pridėtinė vertė gamybos sąnaudomis, tenkanti 1 tūkst. gyventojų, tiek 2013 m., tiek 2020 m. didžiausia buvo Neringos (2013 m. 73 tūkst. Eur; 2020 m. 82 tūkst. Eur) ir Vilniaus m. (2013 m. 55 tūkst. Eur; 2020 m. 65 tūkst. Eur) savivaldybėse, po to rikiuojasi Palangos (2013 m. 44 tūkst. Eur; 2020 m. 49 tūkst. Eur) ir Kauno m. (2013 m. 41 tūkst. Eur; 2020 m. 50 tūkst. Eur) savivaldybės. Mažiausias rodiklis 2020 m. fiksuotas Šalčininkų r. (17 tūkst. Eur), Švenčionių r. (17 tūkst. Eur) ir Lazdijų r. (18 tūkst. Eur) savivaldybėje. Didžiausias rodiklio augimas 2013-2020 m. buvo Alytaus r. (58 proc., t.y., nuo 15 iki 23 tūkst. Eur), Kalvarijos (56 proc., t.y., nuo 13 iki 20 tūkst. Eur), Ignalinos r. (46 proc., t.y., nuo 15 iki 22 tūkst. Eur), mažiausias – Visagino (6 proc., t.y., nuo 23 iki 24 tūkst. Eur), Šiaulių m. (10 proc., t.y. nuo 36 iki 39 tūkst. Eur) ir Rietavo (10 proc., t.y., nuo 24 iki 27 tūkst. Eur) savivaldybėse.
Gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo sub-indekso pokytis 2013-2020 m.
Gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo sub-indeksas nuo 2013 iki 2020 m. šalyje išaugo 51 proc. Šio sub-indekso rodikliai sparčiausiai gerėjo kaimiškųjų savivaldybių klasteryje (84 proc.), o lėčiausias progresas fiksuotas klasteryje kitose savivaldybėse (24 proc.). Vertinant atskiras savivaldybes, didžiausią pažangą šioje srityje 2013-2020 m. padarė Šalčininkų r. ir Kalvarijos savivaldybės – šiose savivaldybėse rodiklio reikšmė išaugo daugiau nei keturis kartus. Didžiausią sub-indekso augimą Šalčininkų r. savivaldybėje nulėmė ženkliai išaugęs įmonių apyvartos rodiklis (2,2 karto), o Kalvarijos savivaldybėje – veikiančių ūkio subjektų skaičius, (augimas 56 proc.), tiesioginės užsienio investicijos (augimas 27 kartai, t.y., nuo 15 iki 404 Eur), pridėtinė vertė gamybos sąnaudomis (augimas 56 proc.).
2013- 2020 m. Visagino, Mažeikių r., Skuodo r., Klaipėdos r. ir Kazlų Rūdos savivaldybėse fiksuojamas gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo rodiklio mažėjimo tendencija.
GKI gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo sub-indeksas 2020 m.
Gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo sub-indeksui sudaryti buvo pasirinkti 5 pagrindiniai rodikliai, kurie iš esmės ir atspindi gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo skirtumus tarp savivaldybių: veikiančių ūkio subjektų skaičius; materialinės investicijos; tiesioginės užsienio investicijos; įmonių apyvarta; pridėtinė vertė gamybos sąnaudomis.
Pagal bendrą gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo sub-indeksą 2020 m. pirmoje vietoje buvo Vilniaus m. savivaldybė, toliau – Neringos, Klaipėdos m., Kauno m. ir Palangos m. savivaldybės. Vilniaus m. savivaldybė tarp TOP 5 savivaldybių lyderio poziciją užėmė kasmet nuo 2013 m. Tam tikrais metais tarp TOP 5 savivaldybių pagal gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo rodiklį buvo įsitvirtinusios ir Mažeikių r. bei Klaipėdos r. savivaldybės.
Žemiausias pozicijas pagal GKI gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo sub-indeksą 2020 m. užėmė Skuodo r., Lazdijų r., Šalčininkų r., Zarasų r. ir Vilkaviškio r. savivaldybės. Visos šios savivaldybės, išskyrus Šalčininkų r., priskiriamos kaimiškosioms savivaldybėms.
Skirtumas tarp TOP 5 lyderiaujančių savivaldybių yra pakankamai ženklus (intervalas nuo 0,18 iki 0,07), kai tuo tarpu 5-ias žemiausias pozicijas užimančių savivaldybių sub-indekso skirtumas visai nežymus.
Savivaldybių reitingai pagal atskirus gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo rodiklius 2013 m. ir 2020 m.
Veikiančių ūkio subjektų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, 2013 m. didžiausias buvo Neringos (73), Vilniaus m. (55) ir Palangos m. (44) savivaldybėse. 2020 m. situacija išliko labai panaši – pirmavo Neringos (82) ir Vilniaus m. (65) savivaldybės, tik Palangos m. (49) savivaldybę nežymiai aplenkė Kauno m. (50) savivaldybė. Mažiausiai veikiančių ūkio subjektų 2020 m. fiksuojama Šalčininkų r. (17), Švenčionių r. (17), Lazdijų r. (18) ir Vilkaviškio r. (18) savivaldybėse. Analizuojant veikiančių ūkio subjektų skaičiaus, tenkančio 1 tūkst. gyventojų, pokytį nuo 2013 m. iki 2020 m. matyti, kad sparčiausiai šis rodiklis augo Alytaus r. (58 proc., t.y., nuo 15 iki 23), Kalvarijos (56 proc., t.y., nuo 13 iki 20) bei Ignalinos r. (46 proc., t.y., nuo 15 iki 22) savivaldybėse. Mažiausias augimas buvo fiksuotas Visagino (6 proc., t.y., nuo 23 iki 24), Šiaulių m. (10 proc., t.y., nuo 36 iki 39) ir Rietavo (10 proc., t.y., nuo 24 iki 27) savivaldybėse.
Didžiausios materialinės investicijos, tenkančios 1 tūkst. gyventojų, 2013 m. buvo Visagino (4452 tūkst. Eur), Vilniaus m. (3721 tūkst. Eur) ir Neringos (3384 tūkst. Eur) savivaldybėse. 2020 m. pagal materialinių investicijų apimtis lyderio pozicijose išliko Neringos (5639 tūkst. Eur) savivaldybė, toliau sekė Jonavos r. (5584 tūkst. Eur) ir Radviliškio r. (5576 tūkst. Eur) savivaldybės, aplenkusios Vilniaus m. (5308 tūkst. Eur) savivaldybę. 2020 m. mažiausiai materialinių investicijų, tenkančių 1 tūkst. gyventojų, buvo Skuodo r. (529 tūkst. Eur), Zarasų r. (825 tūkst. Eur) ir Lazdijų r. (877 tūkst. Eur) savivaldybėse. Didžiausias augimas 2013-2020 m. laikotarpiu buvo pasiektas Radviliškio r. (3,8 karto, t.y., nuo 1457 iki 5576 tūkst. Eur), Jonavos r. (3,5 karto, t.y., nuo 1610 iki 5584 tūkst. Eur) ir Birštono (3 kartus, t.y., nuo 1114 iki 3299 tūkst. Eur) savivaldybėse. Tuo tarpu materialinių investicijų sumažėjimas minėtų laikotarpiu nustatytas Visagino (75 proc., t.y., nuo 4452 iki 1119 tūkst. Eur), Skuodo r. (43 proc., t.y., nuo 931 iki 529 tūkst. Eur) ir Rietavo (26 proc., t.y., nuo 1206 iki 892 tūkst. Eur) savivaldybėse.
2013 m. didžiausios tiesioginės užsienio investicijos, tenkančios 1 gyventojui, buvo Vilniaus m. (17538 Eur), Mažeikių r. (17097 Eur) ir Kazlų Rūdos (6798 Eur) savivaldybėse. 2020 m. tarp visų savivaldybių ženkliai išsiskyrė ir pirmavo Vilniaus m. (30508 Eur) savivaldybė, po to rikiavosi Mažeikių r. (9640 Eur) ir Klaipėdos m. (8809 Eur) savivaldybės. Mažiausiai 2020 m. tiesioginių užsienio investicijų 1 gyventojui teko Šilalės r. (46 Eur), Lazdijų r. (58 Eur) ir Šalčininkų r. (110 Eur) savivaldybėse. 2013-2020 m. didžiausias rodiklio augimas buvo Rietavo (nuo 1 iki 348 Eur), Pagėgių (nuo 28 iki 2115 Eur) ir Kalvarijos (nuo 15 iki 404 Eur) savivaldybėse, o didžiausias rodiklio sumažėjimas per tą patį laikotarpį – Kazlų Rūdos (57 proc.), Mažeikių r. (44 proc.) ir Klaipėdos r. (42 proc.) savivaldybėse.
Įmonių apyvarta, tenkanti 1 tūkst. gyventojų, tiek 2013 m., tiek 2020 m. didžiausia buvo Mažeikių r. (2013 m. 122251 tūkst. Eur; 2020 m. 67041 tūkst. Eur), Vilniaus m. (2013 m. 44264 tūkst. Eur; 2020 m. 65464 tūkst. Eur) ir Klaipėdos m. (2013 m. 36795 tūkst. Eur; 2020 m. 51321 tūkst. Eur) savivaldybėse. Mažiausia įmonių apyvarta 2020 m. buvo fiksuojama Skuodo r. (5900 tūkst. Eur), Zarasų r. (7062 tūkst. Eur) ir Lazdijų r. (7301 tūkst. Eur) savivaldydėse. Didžiausias rodiklio augimas per 2013-2020 m. laikotarpį buvo Širvintų r. (2,5 karto, t.y., nuo 7583 iki 18778 tūkst. Eur), Birštono (2,5 karto, t.y., nuo 6865 iki 16989 tūkst. Eur), Šalčininkų r. (2,2 karto, t.y., nuo 4495 iki 10074 tūkst. Eur) ir Panevėžio r. (2,2 karto, t.y., nuo 9275 iki 20796 tūkst. Eur) savivaldybėse. Įmonių apyvarta, tenkanti 1 tūkst. gyventojų, minėtu laikotarpiu augo ne visose savivaldybėse – kai kuriose savivaldybėse buvo nustatytas rodiklio sumažėjimas (Mažeikių r. 45 proc., Visagino 13 proc.).
Pridėtinė vertė gamybos sąnaudomis, tenkanti 1 tūkst. gyventojų, tiek 2013 m., tiek 2020 m. didžiausia buvo Neringos (2013 m. 73 tūkst. Eur; 2020 m. 82 tūkst. Eur) ir Vilniaus m. (2013 m. 55 tūkst. Eur; 2020 m. 65 tūkst. Eur) savivaldybėse, po to rikiuojasi Palangos (2013 m. 44 tūkst. Eur; 2020 m. 49 tūkst. Eur) ir Kauno m. (2013 m. 41 tūkst. Eur; 2020 m. 50 tūkst. Eur) savivaldybės. Mažiausias rodiklis 2020 m. fiksuotas Šalčininkų r. (17 tūkst. Eur), Švenčionių r. (17 tūkst. Eur) ir Lazdijų r. (18 tūkst. Eur) savivaldybėje. Didžiausias rodiklio augimas 2013-2020 m. buvo Alytaus r. (58 proc., t.y., nuo 15 iki 23 tūkst. Eur), Kalvarijos (56 proc., t.y., nuo 13 iki 20 tūkst. Eur), Ignalinos r. (46 proc., t.y., nuo 15 iki 22 tūkst. Eur), mažiausias – Visagino (6 proc., t.y., nuo 23 iki 24 tūkst. Eur), Šiaulių m. (10 proc., t.y. nuo 36 iki 39 tūkst. Eur) ir Rietavo (10 proc., t.y., nuo 24 iki 27 tūkst. Eur) savivaldybėse.
Gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo sub-indekso pokytis 2013-2020 m.
Gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo sub-indeksas nuo 2013 iki 2020 m. šalyje išaugo 51 proc. Šio sub-indekso rodikliai sparčiausiai gerėjo kaimiškųjų savivaldybių klasteryje (84 proc.), o lėčiausias progresas fiksuotas klasteryje kitose savivaldybėse (24 proc.). Vertinant atskiras savivaldybes, didžiausią pažangą šioje srityje 2013-2020 m. padarė Šalčininkų r. ir Kalvarijos savivaldybės – šiose savivaldybėse rodiklio reikšmė išaugo daugiau nei keturis kartus. Didžiausią sub-indekso augimą Šalčininkų r. savivaldybėje nulėmė ženkliai išaugęs įmonių apyvartos rodiklis (2,2 karto), o Kalvarijos savivaldybėje – veikiančių ūkio subjektų skaičius, (augimas 56 proc.), tiesioginės užsienio investicijos (augimas 27 kartai, t.y., nuo 15 iki 404 Eur), pridėtinė vertė gamybos sąnaudomis (augimas 56 proc.).
2013- 2020 m. Visagino, Mažeikių r., Skuodo r., Klaipėdos r. ir Kazlų Rūdos savivaldybėse fiksuojamas gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo rodiklio mažėjimo tendencija.
Žymės Verslo aplinka
Savivaldybėse
2022-07-01 15:00
Atnaujinant Klaipėdos senamiesčio gatves – pirmasis finišas. Darbai baigiami Sukilėlių gatvėje, ji bus atverta jau ateinantį pirmadienį.
2022-07-01 08:27
Spalvingos, originalios ir stilingos rekreacinės teritorijos, aktyvaus laisvalaikio zonos, skverai, parkai bei kitos erdvės tampa miesto veidą kuriančiomis detalėmis. Vienas tokių pavyzdžių – savotišku meno objektu tapusi Kauno daugiabučių krepšinio erdvė. Prie jos įgyvendinimo prisidėjo „Kaunas 202...
2022-06-30 09:11
Panevėžio apylinkės teismas, išnagrinėjęs Panevėžio rajono savivaldybės administracijos pareiškimą dėl turto pripažinimo bešeimininkiu, jį tenkino – pripažino Linkavičių dvaro sodybos rūmus, ofisinas, svirną, tvartą, kumetyną, Ramygalos miestelyje esantį ūkinį pastatą bei Paįstrio ir Gegužinės k. va...
2022-06-29 13:38
Vilniaus miesto taryba priėmė sprendimą dėl žemės mokesčio tarifų, pakeitusį anksčiau galiojusią dviprasmišką tvarką, kai žemės mokesčio lengvata galėjo naudotis ir apleistų, neprižiūrimų žemės sklypų savininkai.
2022-06-28 08:10
Šalies savivaldybės jau gali teikti paraiškas jų valdomų kelių, vedančių į teritorijas, kuriose kuriamos darbo vietos, projektams finansuoti. Ekonomikos ir inovacijų ministerija patvirtino finansavimo sąlygas ir šiemet planuoja paskirstyti 5 mln. eurų.
2022-06-20 09:27
Apleista ir neprižiūrima žemė niekam nedaro garbės, o ir naudos iš jos mažai. Tačiau Lietuvoje pastaruoju metu ir toliau mažėja apleistų žemės sklypų - šiuo metu šalyje suskaičiuojama per 40 tūkst. apleistų sklypų, o bendras apleistos žemės plotas siekia 24 tūkst. hektarų. Didžiausi apleistos žemės ...
2022-06-20 09:13
„Luminor“ bankas su Vilniaus miesto savivaldybe pasirašė sutartį dėl finansavimo. Įvairiems sostinės investicijų projektams finansuoti „Luminor“ bankas skolina 28 mln. eurų.
2022-06-20 06:43
Atnaujintos požeminės komunikacijos ir kontaktinis troleibusų tinklas, dar daugiau erdvės pėstiesiems – tokius pokyčius jau šią vasarą pasitiks Nemuno gatvė Kaune. Pradėjus intensyvius darbus, nuo pirmadienio ši senamiesčio gatvė taps nepravažiuojama – nuo Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos iki pat B...
2022-06-16 11:26
Rekonstruojant Neries krantinę ir nuėmus dalį asfalto dangos P. Vileišio gatvėje, rastas akmenimis grįstas senovinis grindinys. Pagal pirminius archeologo vertinimus, tai tarpukariu (1930 m.) klota gatvė, besidriekianti palei upės krantą.
2022-06-16 07:01
Regionų apygardos administraciniame teisme, rašoma šio teismo pranešime, birželio 14 d. buvo numatyta tęsti administracinės bylos nagrinėjimą pagal pareiškėjos Kauno m. savivaldybės administracijos skundą dėl atsakovo Kultūros paveldo departamento 2021 m. rugsėjo 1 d. reikalavimo stabdyti Vilniaus g...
2022-06-16 06:46
Visą mėnesį gyventojai kviečiami teikti paraiškas paramai dėl senų šildymo katilų keitimo. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) paskelbė naują paramos etapą, kuriame maksimali paramos suma pareiškėjui siekia net 14,5 tūkst. eurų, tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybė sostinės gyventojams savo r...
2022-06-16 06:36
VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (ŠRATC) laimėjo bylą prieš pusiau požemines atliekų surinkimo aikšteles Šiaulių mieste rengusias UAB „TIS“ ir belgų įmonę Zweva Environment BVBA, kurios Šiauliuose įrengė nekokybiškus ir sutarties sąlygų neatitinkančius pusiau požeminius atliekų surinkimo...
2022-06-15 07:26
Pramoninės ir daugelio vilniečių niekad nematytos Vilkpėdės laukia pokyčiai. Apatinėje Neries upės terasoje išsidėstęs rajonas, gamybinės erdvės ir tarp jų įsiterpianti gamta – daug potencialo transformacijoms turinti teritorija.
2022-06-14 15:45
Jurbarko rajono savivaldybės administracija įgyvendino projektą „Raudonės (rezidencinės) pilies parko tvarkymas ir pritaikymas lankymui“. Atnaujintas Raudonės (rezidencinės) pilies parkas, išsaugant jo kraštovaizdžio savitumą, atskleidžiant istorinį teritorijos kontekstą, išryškinant architektūrinę,...
Kauno Lengvosios atletikos maniežas: statybų aikštelėje – juvelyriško tikslumo reikalaujantys darbai
2022-06-10 08:36
Žaliakalnio sporto ir laisvalaikio komplekse vienus darbus veja kiti. Kol skaičiuojamos paskutinės savaitės iki oficialaus Dariaus ir Girėno stadiono bei Sporto halės atgimimo, šalia dirbanti sunkioji technika jau kloja pamatus uždaro Lengvojo atletikos maniežo statyboms. Čia prasideda didelio kruop...
2022-06-10 08:20
Neringoje jau suprojektuota pėsčiųjų ir dviračių tako dalis nuo Smiltynės iki Juodkrantės (ruožai nuo 2,104 iki 2,956 km ir nuo 2,956 iki 15,567 km). Projektai galės būti realizuojami po to, kai bus gautas Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos ir kitų suinteresuotų institucijų pritarimas. Pla...
2022-06-08 16:28
Vilniaus miesto savivaldybės taryba nutarė vilniečiams pasiūlyti šilumos taupymo sprendimą. Gyventojams, nusprendusiems atnaujinti gyvenamųjų namų šilumos punktus su priklausomąja sistema, savivaldybė teiks finansinę pagalbą. Programos įgyvendinimui savivaldybė planuoja skirti daugiau nei 2,4 mln. e...
2022-06-08 15:59
Vilnius pradeda pasiruošimą nuo 2023 m. birželio įsigaliosiančiam draudimui deginti anglį ir durpių briketus sostinėje. Vilniaus miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą skirti dalinį finansavimą asmenims, nusprendusiems keisti iškastinį kurą naudojančius šilumos įrenginius į įrenginius, naudojan...
2022-06-08 15:24
Vilnius toliau plečia mokyklų tinklą ir ruošiasi naujos progimnazijos Kalnėnų gyvenvietėje, Rasų seniūnijoje, Flamandų gatvėje, statyboms. Miesto Taryba pritarė beveik 4,24 ha žemės sklypo pirkimui, kuriame planuojama progimnazija.
„SB modernizavimo fondas“ finansavo pirmąjį projektą: renovacijos sulauks daugiabutis Druskininkuose
2022-06-07 10:09
Šių metų balandį veiklą pradėjęs „SB modernizavimo fondas" pasirašė pirmąją finansavimo sutartį. Fondo lėšomis renovuojamas daugiabutis namas Druskininkuose (Veisiejų g. 43). Kredito suma siekia 507 tūkst. eurų.
| www.julija.eu