Versliausi vilniečiai, o sąrašo gale – skuodiškiai
2022-05-27 10:21
Geriausias gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo rodiklis 2020 m. tarp visų šalies savivaldybių buvo Vilniaus m., Neringos ir Klaipėdos m. savivaldybėse. 2013-2020 m. gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo rodikliai sparčiausiai gerėjo kaimiškose savivaldybėse, o vertinant atskiras savivaldybes didžiausią pažangą šioje srityje padarė Šalčininkų r. ir Kalvarijos savivaldybės.

Finansų ministerijos iliustr.
Tokius duomenis, kuriais dalijasi Finansų ministerija, atskleidžia naujausias savivaldybių gyvenimo kokybės indeksas (GKI), pateikiamas Finansų ministerijos valdomoje svetainėje Lietuvosfinansai.lt. Naudojantis GKI, galima pamatyti bendrą bei atskirų sričių ir rodiklių kiekvienos savivaldybės įvertinimą, palyginti ją su kitomis savivaldybėmis bei pamatyti pokyčius 2013-2020 m. GKI apima šešias sritis, susijusias su gyvenimo kokybe savivaldybėse, iš kurių viena – gyventojų verslumas ir verslo konkurencingumas.
GKI gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo sub-indeksas 2020 m.
Gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo sub-indeksui sudaryti buvo pasirinkti 5 pagrindiniai rodikliai, kurie iš esmės ir atspindi gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo skirtumus tarp savivaldybių: veikiančių ūkio subjektų skaičius; materialinės investicijos; tiesioginės užsienio investicijos; įmonių apyvarta; pridėtinė vertė gamybos sąnaudomis.
Pagal bendrą gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo sub-indeksą 2020 m. pirmoje vietoje buvo Vilniaus m. savivaldybė, toliau – Neringos, Klaipėdos m., Kauno m. ir Palangos m. savivaldybės. Vilniaus m. savivaldybė tarp TOP 5 savivaldybių lyderio poziciją užėmė kasmet nuo 2013 m. Tam tikrais metais tarp TOP 5 savivaldybių pagal gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo rodiklį buvo įsitvirtinusios ir Mažeikių r. bei Klaipėdos r. savivaldybės.
Žemiausias pozicijas pagal GKI gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo sub-indeksą 2020 m. užėmė Skuodo r., Lazdijų r., Šalčininkų r., Zarasų r. ir Vilkaviškio r. savivaldybės. Visos šios savivaldybės, išskyrus Šalčininkų r., priskiriamos kaimiškosioms savivaldybėms.
Skirtumas tarp TOP 5 lyderiaujančių savivaldybių yra pakankamai ženklus (intervalas nuo 0,18 iki 0,07), kai tuo tarpu 5-ias žemiausias pozicijas užimančių savivaldybių sub-indekso skirtumas visai nežymus.
Savivaldybių reitingai pagal atskirus gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo rodiklius 2013 m. ir 2020 m.
Veikiančių ūkio subjektų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, 2013 m. didžiausias buvo Neringos (73), Vilniaus m. (55) ir Palangos m. (44) savivaldybėse. 2020 m. situacija išliko labai panaši – pirmavo Neringos (82) ir Vilniaus m. (65) savivaldybės, tik Palangos m. (49) savivaldybę nežymiai aplenkė Kauno m. (50) savivaldybė. Mažiausiai veikiančių ūkio subjektų 2020 m. fiksuojama Šalčininkų r. (17), Švenčionių r. (17), Lazdijų r. (18) ir Vilkaviškio r. (18) savivaldybėse. Analizuojant veikiančių ūkio subjektų skaičiaus, tenkančio 1 tūkst. gyventojų, pokytį nuo 2013 m. iki 2020 m. matyti, kad sparčiausiai šis rodiklis augo Alytaus r. (58 proc., t.y., nuo 15 iki 23), Kalvarijos (56 proc., t.y., nuo 13 iki 20) bei Ignalinos r. (46 proc., t.y., nuo 15 iki 22) savivaldybėse. Mažiausias augimas buvo fiksuotas Visagino (6 proc., t.y., nuo 23 iki 24), Šiaulių m. (10 proc., t.y., nuo 36 iki 39) ir Rietavo (10 proc., t.y., nuo 24 iki 27) savivaldybėse.
Didžiausios materialinės investicijos, tenkančios 1 tūkst. gyventojų, 2013 m. buvo Visagino (4452 tūkst. Eur), Vilniaus m. (3721 tūkst. Eur) ir Neringos (3384 tūkst. Eur) savivaldybėse. 2020 m. pagal materialinių investicijų apimtis lyderio pozicijose išliko Neringos (5639 tūkst. Eur) savivaldybė, toliau sekė Jonavos r. (5584 tūkst. Eur) ir Radviliškio r. (5576 tūkst. Eur) savivaldybės, aplenkusios Vilniaus m. (5308 tūkst. Eur) savivaldybę. 2020 m. mažiausiai materialinių investicijų, tenkančių 1 tūkst. gyventojų, buvo Skuodo r. (529 tūkst. Eur), Zarasų r. (825 tūkst. Eur) ir Lazdijų r. (877 tūkst. Eur) savivaldybėse. Didžiausias augimas 2013-2020 m. laikotarpiu buvo pasiektas Radviliškio r. (3,8 karto, t.y., nuo 1457 iki 5576 tūkst. Eur), Jonavos r. (3,5 karto, t.y., nuo 1610 iki 5584 tūkst. Eur) ir Birštono (3 kartus, t.y., nuo 1114 iki 3299 tūkst. Eur) savivaldybėse. Tuo tarpu materialinių investicijų sumažėjimas minėtų laikotarpiu nustatytas Visagino (75 proc., t.y., nuo 4452 iki 1119 tūkst. Eur), Skuodo r. (43 proc., t.y., nuo 931 iki 529 tūkst. Eur) ir Rietavo (26 proc., t.y., nuo 1206 iki 892 tūkst. Eur) savivaldybėse.
2013 m. didžiausios tiesioginės užsienio investicijos, tenkančios 1 gyventojui, buvo Vilniaus m. (17538 Eur), Mažeikių r. (17097 Eur) ir Kazlų Rūdos (6798 Eur) savivaldybėse. 2020 m. tarp visų savivaldybių ženkliai išsiskyrė ir pirmavo Vilniaus m. (30508 Eur) savivaldybė, po to rikiavosi Mažeikių r. (9640 Eur) ir Klaipėdos m. (8809 Eur) savivaldybės. Mažiausiai 2020 m. tiesioginių užsienio investicijų 1 gyventojui teko Šilalės r. (46 Eur), Lazdijų r. (58 Eur) ir Šalčininkų r. (110 Eur) savivaldybėse. 2013-2020 m. didžiausias rodiklio augimas buvo Rietavo (nuo 1 iki 348 Eur), Pagėgių (nuo 28 iki 2115 Eur) ir Kalvarijos (nuo 15 iki 404 Eur) savivaldybėse, o didžiausias rodiklio sumažėjimas per tą patį laikotarpį – Kazlų Rūdos (57 proc.), Mažeikių r. (44 proc.) ir Klaipėdos r. (42 proc.) savivaldybėse.
Įmonių apyvarta, tenkanti 1 tūkst. gyventojų, tiek 2013 m., tiek 2020 m. didžiausia buvo Mažeikių r. (2013 m. 122251 tūkst. Eur; 2020 m. 67041 tūkst. Eur), Vilniaus m. (2013 m. 44264 tūkst. Eur; 2020 m. 65464 tūkst. Eur) ir Klaipėdos m. (2013 m. 36795 tūkst. Eur; 2020 m. 51321 tūkst. Eur) savivaldybėse. Mažiausia įmonių apyvarta 2020 m. buvo fiksuojama Skuodo r. (5900 tūkst. Eur), Zarasų r. (7062 tūkst. Eur) ir Lazdijų r. (7301 tūkst. Eur) savivaldydėse. Didžiausias rodiklio augimas per 2013-2020 m. laikotarpį buvo Širvintų r. (2,5 karto, t.y., nuo 7583 iki 18778 tūkst. Eur), Birštono (2,5 karto, t.y., nuo 6865 iki 16989 tūkst. Eur), Šalčininkų r. (2,2 karto, t.y., nuo 4495 iki 10074 tūkst. Eur) ir Panevėžio r. (2,2 karto, t.y., nuo 9275 iki 20796 tūkst. Eur) savivaldybėse. Įmonių apyvarta, tenkanti 1 tūkst. gyventojų, minėtu laikotarpiu augo ne visose savivaldybėse – kai kuriose savivaldybėse buvo nustatytas rodiklio sumažėjimas (Mažeikių r. 45 proc., Visagino 13 proc.).
Pridėtinė vertė gamybos sąnaudomis, tenkanti 1 tūkst. gyventojų, tiek 2013 m., tiek 2020 m. didžiausia buvo Neringos (2013 m. 73 tūkst. Eur; 2020 m. 82 tūkst. Eur) ir Vilniaus m. (2013 m. 55 tūkst. Eur; 2020 m. 65 tūkst. Eur) savivaldybėse, po to rikiuojasi Palangos (2013 m. 44 tūkst. Eur; 2020 m. 49 tūkst. Eur) ir Kauno m. (2013 m. 41 tūkst. Eur; 2020 m. 50 tūkst. Eur) savivaldybės. Mažiausias rodiklis 2020 m. fiksuotas Šalčininkų r. (17 tūkst. Eur), Švenčionių r. (17 tūkst. Eur) ir Lazdijų r. (18 tūkst. Eur) savivaldybėje. Didžiausias rodiklio augimas 2013-2020 m. buvo Alytaus r. (58 proc., t.y., nuo 15 iki 23 tūkst. Eur), Kalvarijos (56 proc., t.y., nuo 13 iki 20 tūkst. Eur), Ignalinos r. (46 proc., t.y., nuo 15 iki 22 tūkst. Eur), mažiausias – Visagino (6 proc., t.y., nuo 23 iki 24 tūkst. Eur), Šiaulių m. (10 proc., t.y. nuo 36 iki 39 tūkst. Eur) ir Rietavo (10 proc., t.y., nuo 24 iki 27 tūkst. Eur) savivaldybėse.
Gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo sub-indekso pokytis 2013-2020 m.
Gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo sub-indeksas nuo 2013 iki 2020 m. šalyje išaugo 51 proc. Šio sub-indekso rodikliai sparčiausiai gerėjo kaimiškųjų savivaldybių klasteryje (84 proc.), o lėčiausias progresas fiksuotas klasteryje kitose savivaldybėse (24 proc.). Vertinant atskiras savivaldybes, didžiausią pažangą šioje srityje 2013-2020 m. padarė Šalčininkų r. ir Kalvarijos savivaldybės – šiose savivaldybėse rodiklio reikšmė išaugo daugiau nei keturis kartus. Didžiausią sub-indekso augimą Šalčininkų r. savivaldybėje nulėmė ženkliai išaugęs įmonių apyvartos rodiklis (2,2 karto), o Kalvarijos savivaldybėje – veikiančių ūkio subjektų skaičius, (augimas 56 proc.), tiesioginės užsienio investicijos (augimas 27 kartai, t.y., nuo 15 iki 404 Eur), pridėtinė vertė gamybos sąnaudomis (augimas 56 proc.).
2013- 2020 m. Visagino, Mažeikių r., Skuodo r., Klaipėdos r. ir Kazlų Rūdos savivaldybėse fiksuojamas gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo rodiklio mažėjimo tendencija.
GKI gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo sub-indeksas 2020 m.
Gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo sub-indeksui sudaryti buvo pasirinkti 5 pagrindiniai rodikliai, kurie iš esmės ir atspindi gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo skirtumus tarp savivaldybių: veikiančių ūkio subjektų skaičius; materialinės investicijos; tiesioginės užsienio investicijos; įmonių apyvarta; pridėtinė vertė gamybos sąnaudomis.
Pagal bendrą gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo sub-indeksą 2020 m. pirmoje vietoje buvo Vilniaus m. savivaldybė, toliau – Neringos, Klaipėdos m., Kauno m. ir Palangos m. savivaldybės. Vilniaus m. savivaldybė tarp TOP 5 savivaldybių lyderio poziciją užėmė kasmet nuo 2013 m. Tam tikrais metais tarp TOP 5 savivaldybių pagal gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo rodiklį buvo įsitvirtinusios ir Mažeikių r. bei Klaipėdos r. savivaldybės.
Žemiausias pozicijas pagal GKI gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo sub-indeksą 2020 m. užėmė Skuodo r., Lazdijų r., Šalčininkų r., Zarasų r. ir Vilkaviškio r. savivaldybės. Visos šios savivaldybės, išskyrus Šalčininkų r., priskiriamos kaimiškosioms savivaldybėms.
Skirtumas tarp TOP 5 lyderiaujančių savivaldybių yra pakankamai ženklus (intervalas nuo 0,18 iki 0,07), kai tuo tarpu 5-ias žemiausias pozicijas užimančių savivaldybių sub-indekso skirtumas visai nežymus.
Savivaldybių reitingai pagal atskirus gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo rodiklius 2013 m. ir 2020 m.
Veikiančių ūkio subjektų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, 2013 m. didžiausias buvo Neringos (73), Vilniaus m. (55) ir Palangos m. (44) savivaldybėse. 2020 m. situacija išliko labai panaši – pirmavo Neringos (82) ir Vilniaus m. (65) savivaldybės, tik Palangos m. (49) savivaldybę nežymiai aplenkė Kauno m. (50) savivaldybė. Mažiausiai veikiančių ūkio subjektų 2020 m. fiksuojama Šalčininkų r. (17), Švenčionių r. (17), Lazdijų r. (18) ir Vilkaviškio r. (18) savivaldybėse. Analizuojant veikiančių ūkio subjektų skaičiaus, tenkančio 1 tūkst. gyventojų, pokytį nuo 2013 m. iki 2020 m. matyti, kad sparčiausiai šis rodiklis augo Alytaus r. (58 proc., t.y., nuo 15 iki 23), Kalvarijos (56 proc., t.y., nuo 13 iki 20) bei Ignalinos r. (46 proc., t.y., nuo 15 iki 22) savivaldybėse. Mažiausias augimas buvo fiksuotas Visagino (6 proc., t.y., nuo 23 iki 24), Šiaulių m. (10 proc., t.y., nuo 36 iki 39) ir Rietavo (10 proc., t.y., nuo 24 iki 27) savivaldybėse.
Didžiausios materialinės investicijos, tenkančios 1 tūkst. gyventojų, 2013 m. buvo Visagino (4452 tūkst. Eur), Vilniaus m. (3721 tūkst. Eur) ir Neringos (3384 tūkst. Eur) savivaldybėse. 2020 m. pagal materialinių investicijų apimtis lyderio pozicijose išliko Neringos (5639 tūkst. Eur) savivaldybė, toliau sekė Jonavos r. (5584 tūkst. Eur) ir Radviliškio r. (5576 tūkst. Eur) savivaldybės, aplenkusios Vilniaus m. (5308 tūkst. Eur) savivaldybę. 2020 m. mažiausiai materialinių investicijų, tenkančių 1 tūkst. gyventojų, buvo Skuodo r. (529 tūkst. Eur), Zarasų r. (825 tūkst. Eur) ir Lazdijų r. (877 tūkst. Eur) savivaldybėse. Didžiausias augimas 2013-2020 m. laikotarpiu buvo pasiektas Radviliškio r. (3,8 karto, t.y., nuo 1457 iki 5576 tūkst. Eur), Jonavos r. (3,5 karto, t.y., nuo 1610 iki 5584 tūkst. Eur) ir Birštono (3 kartus, t.y., nuo 1114 iki 3299 tūkst. Eur) savivaldybėse. Tuo tarpu materialinių investicijų sumažėjimas minėtų laikotarpiu nustatytas Visagino (75 proc., t.y., nuo 4452 iki 1119 tūkst. Eur), Skuodo r. (43 proc., t.y., nuo 931 iki 529 tūkst. Eur) ir Rietavo (26 proc., t.y., nuo 1206 iki 892 tūkst. Eur) savivaldybėse.
2013 m. didžiausios tiesioginės užsienio investicijos, tenkančios 1 gyventojui, buvo Vilniaus m. (17538 Eur), Mažeikių r. (17097 Eur) ir Kazlų Rūdos (6798 Eur) savivaldybėse. 2020 m. tarp visų savivaldybių ženkliai išsiskyrė ir pirmavo Vilniaus m. (30508 Eur) savivaldybė, po to rikiavosi Mažeikių r. (9640 Eur) ir Klaipėdos m. (8809 Eur) savivaldybės. Mažiausiai 2020 m. tiesioginių užsienio investicijų 1 gyventojui teko Šilalės r. (46 Eur), Lazdijų r. (58 Eur) ir Šalčininkų r. (110 Eur) savivaldybėse. 2013-2020 m. didžiausias rodiklio augimas buvo Rietavo (nuo 1 iki 348 Eur), Pagėgių (nuo 28 iki 2115 Eur) ir Kalvarijos (nuo 15 iki 404 Eur) savivaldybėse, o didžiausias rodiklio sumažėjimas per tą patį laikotarpį – Kazlų Rūdos (57 proc.), Mažeikių r. (44 proc.) ir Klaipėdos r. (42 proc.) savivaldybėse.
Įmonių apyvarta, tenkanti 1 tūkst. gyventojų, tiek 2013 m., tiek 2020 m. didžiausia buvo Mažeikių r. (2013 m. 122251 tūkst. Eur; 2020 m. 67041 tūkst. Eur), Vilniaus m. (2013 m. 44264 tūkst. Eur; 2020 m. 65464 tūkst. Eur) ir Klaipėdos m. (2013 m. 36795 tūkst. Eur; 2020 m. 51321 tūkst. Eur) savivaldybėse. Mažiausia įmonių apyvarta 2020 m. buvo fiksuojama Skuodo r. (5900 tūkst. Eur), Zarasų r. (7062 tūkst. Eur) ir Lazdijų r. (7301 tūkst. Eur) savivaldydėse. Didžiausias rodiklio augimas per 2013-2020 m. laikotarpį buvo Širvintų r. (2,5 karto, t.y., nuo 7583 iki 18778 tūkst. Eur), Birštono (2,5 karto, t.y., nuo 6865 iki 16989 tūkst. Eur), Šalčininkų r. (2,2 karto, t.y., nuo 4495 iki 10074 tūkst. Eur) ir Panevėžio r. (2,2 karto, t.y., nuo 9275 iki 20796 tūkst. Eur) savivaldybėse. Įmonių apyvarta, tenkanti 1 tūkst. gyventojų, minėtu laikotarpiu augo ne visose savivaldybėse – kai kuriose savivaldybėse buvo nustatytas rodiklio sumažėjimas (Mažeikių r. 45 proc., Visagino 13 proc.).
Pridėtinė vertė gamybos sąnaudomis, tenkanti 1 tūkst. gyventojų, tiek 2013 m., tiek 2020 m. didžiausia buvo Neringos (2013 m. 73 tūkst. Eur; 2020 m. 82 tūkst. Eur) ir Vilniaus m. (2013 m. 55 tūkst. Eur; 2020 m. 65 tūkst. Eur) savivaldybėse, po to rikiuojasi Palangos (2013 m. 44 tūkst. Eur; 2020 m. 49 tūkst. Eur) ir Kauno m. (2013 m. 41 tūkst. Eur; 2020 m. 50 tūkst. Eur) savivaldybės. Mažiausias rodiklis 2020 m. fiksuotas Šalčininkų r. (17 tūkst. Eur), Švenčionių r. (17 tūkst. Eur) ir Lazdijų r. (18 tūkst. Eur) savivaldybėje. Didžiausias rodiklio augimas 2013-2020 m. buvo Alytaus r. (58 proc., t.y., nuo 15 iki 23 tūkst. Eur), Kalvarijos (56 proc., t.y., nuo 13 iki 20 tūkst. Eur), Ignalinos r. (46 proc., t.y., nuo 15 iki 22 tūkst. Eur), mažiausias – Visagino (6 proc., t.y., nuo 23 iki 24 tūkst. Eur), Šiaulių m. (10 proc., t.y. nuo 36 iki 39 tūkst. Eur) ir Rietavo (10 proc., t.y., nuo 24 iki 27 tūkst. Eur) savivaldybėse.
Gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo sub-indekso pokytis 2013-2020 m.
Gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo sub-indeksas nuo 2013 iki 2020 m. šalyje išaugo 51 proc. Šio sub-indekso rodikliai sparčiausiai gerėjo kaimiškųjų savivaldybių klasteryje (84 proc.), o lėčiausias progresas fiksuotas klasteryje kitose savivaldybėse (24 proc.). Vertinant atskiras savivaldybes, didžiausią pažangą šioje srityje 2013-2020 m. padarė Šalčininkų r. ir Kalvarijos savivaldybės – šiose savivaldybėse rodiklio reikšmė išaugo daugiau nei keturis kartus. Didžiausią sub-indekso augimą Šalčininkų r. savivaldybėje nulėmė ženkliai išaugęs įmonių apyvartos rodiklis (2,2 karto), o Kalvarijos savivaldybėje – veikiančių ūkio subjektų skaičius, (augimas 56 proc.), tiesioginės užsienio investicijos (augimas 27 kartai, t.y., nuo 15 iki 404 Eur), pridėtinė vertė gamybos sąnaudomis (augimas 56 proc.).
2013- 2020 m. Visagino, Mažeikių r., Skuodo r., Klaipėdos r. ir Kazlų Rūdos savivaldybėse fiksuojamas gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo rodiklio mažėjimo tendencija.
Savivaldybėse
2023-06-09 09:47
Giruliuose atverta nauja vieša laisvalaikio erdvė, kurioje įrengtos vaikų žaidimo ir sporto aikštelės, lauko treniruokliai bei poilsio zonos. Sportuoti ir žaisti naujoje tam pritaikytoje erdvėje gali visi pageidaujantys – vietos gyventojai ir poilsiautojai.
2023-06-07 16:54
Vilniaus miesto savivaldybė kardinaliai griežtina medžių saugojimo politiką ir apie dešimt kartų padidina medžių atkuriamąją vertę. Ją atitinkančios kompensacijos miestui turėtų būti mokamos už visus – teisėtai ar neteisėtai – kertamus želdinius. Nelegaliai nukirtus saugomą gana brandų medį tektų su...
2023-06-07 14:28
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas patvirtino papildytus želdinių, kuriuos savivaldybės gali skelbti saugotinais, kriterijus. Išplėtus kriterijų sąrašą miestų ir miestelių savivaldos institucijos turės galimybę apsaugoti daugiau vertingų medžių ir krūmų, nepasikartos atvejai, kai juos dėl komercin...
2023-06-06 16:16
Klaipėdos senamiesčio pastatų savininkams numatoma pasiūlyti patrauklias sąlygas pastatų fasadams atnaujinti. Miesto mero Arvydo Vaitkaus iniciatyva parengtas ir savivaldybės tarybos svarstymui teikiamas naujas tvarkos aprašas, pagal kurį fasadus atnaujinantys senamiesčio pastatų savininkai galės ga...
2023-06-05 13:26
Per balandį ir gegužę pasirašius sutartis su projektuotojais, iki 2026 m. Vilniuje atsidarys dar keturios naujos įvairaus amžiaus vaikams skirtos švietimo įstaigos: darželis Balsiuose (Aušrinės g. 10A), darželis Šnipiškėse (Kernavės g. 82), progimnazija Pavilnyje (S. Lozoraičio g. 95) bei progimnazi...
2023-06-05 13:17
Finansų ministerijos valdomoje svetainėje Lietuvosfinansai.lt atverti savivaldybių savarankiškų pajamų duomenys. Svetainėje pateikiama kiekvienos savivaldybės pajamų struktūra, galima išsamiau analizuoti savarankiškas pajamas, lyginti savivaldybes tarpusavyje. Taip pat pateiktas vertinimas, kuris pa...
2023-06-03 07:29
Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, gindamas viešąjį interesą, priėmė nutarimą, kuriuo įpareigojo Trakų rajono savivaldybės administraciją pašalinti pažeidimus Trakuose, Akmenos ežero pakrantėje esančioje valstybės žemėje, kurie nustatyti vienai įmonei leidus pastatyti terasas ir įrengti dvi...
2023-06-02 06:01
Tarptautiniu kokybės ženklu, Mėlynąja vėliava, pasipuošė du Klaipėdos paplūdimiai – Smiltynės ir II Melnragės. Kad paplūdimys turėtų teisę iškelti Mėlynąją vėliavą, jis turi atitikti reikalavimus aplinkosaugos, saugumo ir paslaugų kokybės kategorijose. Kartu su Mėlynosios vėliavos iškėlimu Klaipėdoj...
2023-06-01 14:50
Darželių laukiančioms jaunoms vilniečių šeimoms džiugi žinia – pasirašyta rangos sutartis dėl darželio augančiame Pilaitės rajone. Planuojama, kad mažieji darželį galės pradėti lankyti 2026-aisiais. Numatoma, kad ugdymo įstaigą galės lankyti iki 320 vaikų: 16 ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo ...
2023-05-30 06:26
Po Europos Komisijos paskelbtos Naujojo Europos bauhauzo iniciatyvos Aplinkos ministerija pradeda skatinti daugiabučių kvartalinę renovaciją. Modernizuojant daugiabučius itin daug dėmesio bus skiriama kvartalo visumai. Planuojama atrinkti iki dešimties Lietuvos savivaldybių, kuriose ši iniciatyva bū...
2023-05-24 08:00
Šią vasarą Kretingoje, Vytauto gatvėje, prasidės rekonstrukcijos darbai – bus rekonstruojamas beveik kilometro ilgio ruožas, miesto teritorijoje jungiantis magistralinį kelią A11 Šiauliai–Palanga ir krašto kelią Nr. 216 Gargždai–Kretinga. Kaip valstybei svarbiam vietinės reikšmės kelių projektui, ši...
2023-05-23 14:49
Vilniaus daugiafunkcio komplekso Šeškinėje projektas keliasi į naują etapą – šiandien, gegužės 23 d., išduotas statybos leidimas Nacionaliniam stadionui ir jame įsikursiančiam sporto muziejui. Stadiono statybos darbai – kartu su visu Daugiafunkciniu kompleksu – turėtų būti baigti 2025 m. Projektą vy...
2023-05-23 13:32
Ekonomikos ir inovacijų ministerija septynių šalies savivaldybių infrastruktūros projektams vystyti paskirstė 11,7 mln. eurų finansavimą. Savivaldybėms suteiktos lėšos padės įrengti ir tobulinti laisvosiose ekonominėse zonose (LEZ), pramonės parkuose ir kitose pramoninėse teritorijose esančią infras...
2023-05-23 11:47
Naujoji Juodkrantės keleivinių laivų uosto prieplaukos marina (teritorija) projektuojama į šiaurę nuo esamos keleivinių laivų prieplaukos. Planuojama, kad Juodkrantės uostas talpins apie 80 įvairaus dydžio laivų ir taps visam Klaipėdos regionui svarbiu objektu, kuris leis reguliariu viešojo vandens ...
2023-05-19 09:23
Klaipėdiečių ir miesto svečių laukia naujovė. Savivaldybė inicijavo naujos muzikinės programos išmaniajam fontanui Danės skvere sukūrimą. Sumanymą įgyvendino Klaipėdos koncertų salė, kuri iš ryškiausių įstaigoje atliekamų kūrinių parengė unikalią ir originalią muzikinę programą.
2023-05-19 06:48
Seime buvo baigtas svarstyti Kurortų ir kurortinių teritorijų darnaus vystymo įstatymo projektas, kuriuo numatomas vientisas ir tikslingas šio sektoriaus teisinis reglamentavimas. Po įvykusio balsavimo įstatymui pritarta – jis turėtų įsigalioti jau šių metų liepą.
2023-05-18 06:45
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), reaguodama į viešojoje erdvėje skelbiamą informaciją ir periodiškai gaunamus pranešimus dėl įtariamo savivaldybių lėšų neskaidraus, nepagrįsto naudojimo ir atskaitomybės trūkumo bei skaidrumo stokos savivaldoje regimybės, nuolat vertina informaciją, bendradarbiauja ...
2023-05-12 13:57
Kauno apygardos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį byloje, kurioje Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Mindaugas Šaučiūnas kaltintas piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi bei dokumentų klastojimu, bendrininkaujant kartu su artimu giminaiči...
2023-05-12 13:23
2013-2021 m. gyvenimo kokybė gerėjo visose kaimiškosiose savivaldybėse, labiausiai jose išvystytos švietimo paslaugos bei viešoji infrastruktūra. Didžiausią pažangą padarė Kalvarija, 2013-2020 m. užėmusi paskutinę savivaldybių gyvenimo kokybės indekso (GKI) vietą ir 2021 m. pakilusi į 55-ą poziciją.
2023-05-12 10:54
Plungės rajone įsikūręs nedidelis Žemaitijos miestelis gali pasigirti ne tik turtinga istorija, bet didžiuojasi ir kultūros paveldo pastatų ansambliu, originaliomis lauko skulptūromis, meno kūrėjus iš viso pasaulio liepos mėnesį viliojančiu SOFIJOS festivaliu.