Tokius duomenis, kuriais dalijasi Finansų ministerija, atskleidžia naujausias savivaldybių gyvenimo kokybės indeksas (GKI), pateikiamas Finansų ministerijos valdomoje svetainėje Lietuvosfinansai.lt. Naudojantis GKI, galima pamatyti bendrą bei atskirų sričių ir rodiklių kiekvienos savivaldybės įvertinimą, palyginti ją su kitomis savivaldybėmis bei pamatyti pokyčius 2013-2020 m. GKI apima šešias sritis, susijusias su gyvenimo kokybe savivaldybėse, iš kurių viena – gyventojų verslumas ir verslo konkurencingumas.

GKI gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo sub-indeksas 2020 m.

Gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo sub-indeksui sudaryti buvo pasirinkti 5 pagrindiniai rodikliai, kurie iš esmės ir atspindi gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo skirtumus tarp savivaldybių: veikiančių ūkio subjektų skaičius; materialinės investicijos; tiesioginės užsienio investicijos; įmonių apyvarta; pridėtinė vertė gamybos sąnaudomis.

Pagal bendrą gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo sub-indeksą 2020 m. pirmoje vietoje buvo Vilniaus m. savivaldybė, toliau – Neringos, Klaipėdos m., Kauno m. ir Palangos m. savivaldybės. Vilniaus m. savivaldybė tarp TOP 5 savivaldybių lyderio poziciją užėmė kasmet nuo 2013 m. Tam tikrais metais tarp TOP 5 savivaldybių pagal gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo rodiklį buvo įsitvirtinusios ir Mažeikių r. bei Klaipėdos r. savivaldybės.

Žemiausias pozicijas pagal GKI gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo sub-indeksą 2020 m. užėmė Skuodo r., Lazdijų r., Šalčininkų r., Zarasų r. ir Vilkaviškio r. savivaldybės. Visos šios savivaldybės, išskyrus Šalčininkų r., priskiriamos kaimiškosioms savivaldybėms.

Skirtumas tarp TOP 5 lyderiaujančių savivaldybių yra pakankamai ženklus (intervalas nuo 0,18 iki 0,07), kai tuo tarpu 5-ias žemiausias pozicijas užimančių savivaldybių sub-indekso skirtumas visai nežymus.

Savivaldybių reitingai pagal atskirus gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo rodiklius 2013 m. ir 2020 m.

Veikiančių ūkio subjektų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, 2013 m. didžiausias buvo Neringos (73), Vilniaus m. (55) ir Palangos m. (44) savivaldybėse. 2020 m. situacija išliko labai panaši – pirmavo Neringos (82) ir Vilniaus m. (65) savivaldybės, tik Palangos m. (49) savivaldybę nežymiai aplenkė Kauno m. (50) savivaldybė. Mažiausiai veikiančių ūkio subjektų 2020 m. fiksuojama Šalčininkų r. (17), Švenčionių r. (17), Lazdijų r. (18) ir Vilkaviškio r. (18) savivaldybėse. Analizuojant veikiančių ūkio subjektų skaičiaus, tenkančio 1 tūkst. gyventojų, pokytį nuo 2013 m. iki 2020 m. matyti, kad sparčiausiai šis rodiklis augo Alytaus r. (58 proc., t.y., nuo 15 iki 23), Kalvarijos (56 proc., t.y., nuo 13 iki 20) bei Ignalinos r. (46 proc., t.y., nuo 15 iki 22) savivaldybėse. Mažiausias augimas buvo fiksuotas Visagino (6 proc., t.y., nuo 23 iki 24), Šiaulių m. (10 proc., t.y., nuo 36 iki 39) ir Rietavo (10 proc., t.y., nuo 24 iki 27) savivaldybėse.

Didžiausios materialinės investicijos, tenkančios 1 tūkst. gyventojų, 2013 m. buvo Visagino (4452 tūkst. Eur), Vilniaus m. (3721 tūkst. Eur) ir Neringos (3384 tūkst. Eur) savivaldybėse. 2020 m. pagal materialinių investicijų apimtis lyderio pozicijose išliko Neringos (5639 tūkst. Eur) savivaldybė, toliau sekė Jonavos r. (5584 tūkst. Eur) ir Radviliškio r. (5576 tūkst. Eur) savivaldybės, aplenkusios Vilniaus m. (5308 tūkst. Eur) savivaldybę. 2020 m. mažiausiai materialinių investicijų, tenkančių 1 tūkst. gyventojų, buvo Skuodo r. (529 tūkst. Eur), Zarasų r. (825 tūkst. Eur) ir Lazdijų r. (877 tūkst. Eur) savivaldybėse. Didžiausias augimas 2013-2020 m. laikotarpiu buvo pasiektas Radviliškio r. (3,8 karto, t.y., nuo 1457 iki 5576 tūkst. Eur), Jonavos r. (3,5 karto, t.y., nuo 1610 iki 5584 tūkst. Eur) ir Birštono (3 kartus, t.y., nuo 1114 iki 3299 tūkst. Eur) savivaldybėse. Tuo tarpu materialinių investicijų sumažėjimas minėtų laikotarpiu nustatytas Visagino (75 proc., t.y., nuo 4452 iki 1119 tūkst. Eur), Skuodo r. (43 proc., t.y., nuo 931 iki 529 tūkst. Eur) ir Rietavo (26 proc., t.y., nuo 1206 iki 892 tūkst. Eur) savivaldybėse.

2013 m. didžiausios tiesioginės užsienio investicijos, tenkančios 1 gyventojui, buvo Vilniaus m. (17538 Eur), Mažeikių r. (17097 Eur) ir Kazlų Rūdos (6798 Eur) savivaldybėse. 2020 m. tarp visų savivaldybių ženkliai išsiskyrė ir pirmavo Vilniaus m. (30508 Eur) savivaldybė, po to rikiavosi Mažeikių r. (9640 Eur) ir Klaipėdos m. (8809 Eur) savivaldybės. Mažiausiai 2020 m. tiesioginių užsienio investicijų 1 gyventojui teko Šilalės r. (46 Eur), Lazdijų r. (58 Eur) ir Šalčininkų r. (110 Eur) savivaldybėse. 2013-2020 m. didžiausias rodiklio augimas buvo Rietavo (nuo 1 iki 348 Eur), Pagėgių (nuo 28 iki 2115 Eur) ir Kalvarijos (nuo 15 iki 404 Eur) savivaldybėse, o didžiausias rodiklio sumažėjimas per tą patį laikotarpį – Kazlų Rūdos (57 proc.), Mažeikių r. (44 proc.) ir Klaipėdos r. (42 proc.) savivaldybėse.

Įmonių apyvarta, tenkanti 1 tūkst. gyventojų, tiek 2013 m., tiek 2020 m. didžiausia buvo Mažeikių r. (2013 m. 122251 tūkst. Eur; 2020 m. 67041 tūkst. Eur), Vilniaus m. (2013 m. 44264 tūkst. Eur; 2020 m. 65464 tūkst. Eur) ir Klaipėdos m. (2013 m. 36795 tūkst. Eur; 2020 m. 51321 tūkst. Eur) savivaldybėse. Mažiausia įmonių apyvarta 2020 m. buvo fiksuojama Skuodo r. (5900 tūkst. Eur), Zarasų r. (7062 tūkst. Eur) ir Lazdijų r. (7301 tūkst. Eur) savivaldydėse. Didžiausias rodiklio augimas per 2013-2020 m. laikotarpį buvo Širvintų r. (2,5 karto, t.y., nuo 7583 iki 18778 tūkst. Eur), Birštono (2,5 karto, t.y., nuo 6865 iki 16989 tūkst. Eur), Šalčininkų r. (2,2 karto, t.y., nuo 4495 iki 10074 tūkst. Eur) ir Panevėžio r. (2,2 karto, t.y., nuo 9275 iki 20796 tūkst. Eur) savivaldybėse. Įmonių apyvarta, tenkanti 1 tūkst. gyventojų, minėtu laikotarpiu augo ne visose savivaldybėse – kai kuriose savivaldybėse buvo nustatytas rodiklio sumažėjimas (Mažeikių r. 45 proc., Visagino 13 proc.).

Pridėtinė vertė gamybos sąnaudomis, tenkanti 1 tūkst. gyventojų, tiek 2013 m., tiek 2020 m. didžiausia buvo Neringos (2013 m. 73 tūkst. Eur; 2020 m. 82 tūkst. Eur) ir Vilniaus m. (2013 m. 55 tūkst. Eur; 2020 m. 65 tūkst. Eur) savivaldybėse, po to rikiuojasi Palangos (2013 m. 44 tūkst. Eur; 2020 m. 49 tūkst. Eur) ir Kauno m. (2013 m. 41 tūkst. Eur; 2020 m. 50 tūkst. Eur) savivaldybės. Mažiausias rodiklis 2020 m. fiksuotas Šalčininkų r. (17 tūkst. Eur), Švenčionių r. (17 tūkst. Eur) ir Lazdijų r. (18 tūkst. Eur) savivaldybėje. Didžiausias rodiklio augimas 2013-2020 m. buvo Alytaus r. (58 proc., t.y., nuo 15 iki 23 tūkst. Eur), Kalvarijos (56 proc., t.y., nuo 13 iki 20 tūkst. Eur), Ignalinos r. (46 proc., t.y., nuo 15 iki 22 tūkst. Eur), mažiausias – Visagino (6 proc., t.y., nuo 23 iki 24 tūkst. Eur), Šiaulių m. (10 proc., t.y. nuo 36 iki 39 tūkst. Eur) ir Rietavo (10 proc., t.y., nuo 24 iki 27 tūkst. Eur) savivaldybėse.

Gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo sub-indekso pokytis 2013-2020 m.

Gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo sub-indeksas nuo 2013 iki 2020 m. šalyje išaugo 51 proc. Šio sub-indekso rodikliai sparčiausiai gerėjo kaimiškųjų savivaldybių klasteryje (84 proc.), o lėčiausias progresas fiksuotas klasteryje kitose savivaldybėse (24 proc.). Vertinant atskiras savivaldybes, didžiausią pažangą šioje srityje 2013-2020 m. padarė Šalčininkų r. ir Kalvarijos savivaldybės – šiose savivaldybėse rodiklio reikšmė išaugo daugiau nei keturis kartus. Didžiausią sub-indekso augimą Šalčininkų r. savivaldybėje nulėmė ženkliai išaugęs įmonių apyvartos rodiklis (2,2 karto), o Kalvarijos savivaldybėje – veikiančių ūkio subjektų skaičius, (augimas 56 proc.), tiesioginės užsienio investicijos (augimas 27 kartai, t.y., nuo 15 iki 404 Eur), pridėtinė vertė gamybos sąnaudomis (augimas 56 proc.).

2013- 2020 m. Visagino, Mažeikių r., Skuodo r., Klaipėdos r. ir Kazlų Rūdos savivaldybėse fiksuojamas gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo rodiklio mažėjimo tendencija.