Siekis – tvari ir aiški plėtra

„Siekiame, kad Klaipėdos rajono priemiesčiai taptų ne tik patrauklia vieta gyventi, bet ir turėtų kokybiškas viešąsias erdves, gerai išvystytą infrastruktūrą, aiškų santykį su aplinkinėmis teritorijomis. Šiems tikslams įgyvendinti pasitelkiami profesionalai. Į visus procesus aktyviai įsitraukti kviečiame ir gyventojus, bendruomenes, įstaigas, verslus. Visi turime bendrą tikslą – kurti pagrindą tvariai plėtrai, atliepiančiai poreikius ir galimybes", – sako pranešime cituojamas Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

Pastaraisiais dešimtmečiais Klaipėdos rajono teritorijoje esančios priemiestinės zonos, besiribojančios su Klaipėdos miestu, augo greitai ir netolygiai. Dėl to susiklostė nesubalansuota urbanistinė struktūra, kurioje vis sudėtingiau užtikrinti gyventojų poreikius atitinkančią socialinę ir inžinerinę infrastruktūrą.

Klaipėdos rajono

turizmo informacijos centro

nuotr.

Būtent todėl, pasak savivaldybės atstovų, svarbu nustatyti skirtingų priemiestinių teritorijų galimybes ir problematiką, išanalizuoti urbanistinę jų raidą ir įvertinti įvairius rodiklius, pavyzdžiui, demografinius, socialinius, infrastruktūros, viešųjų erdvių situacijos. Taip pat nustatyti skirtingas priemiesčio teritorijas ir jų ribas bei priimti sprendimus dėl tolimesnio planavimo prioritetų. Bus nagrinėjama ir kitų savivaldybių geroji patirtis ir problematika, susijusi su priemiesčių teritorijomis. 

Visa tai atliks ilgametę patirtį turinti MB „Pupa – strateginė urbanistika", dirbanti su įvairaus masto urbanistiniais ir viešųjų erdvių projektais tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. 

Su bendruomene – diskusijos, kūrybinės dirbtuvės

Pasak „Pupa – strateginė urbanistika" atstovų, Klaipėdos rajone vykdomas priemiesčio teritorijų projektas – įdomus iššūkis ir galimybė grįžti prie temos, kuri prieš daugiau nei dešimtmetį tyrinėta analizuojant Vilniaus kolektyvinius sodus, stichiškai virtusius į priemiestines gyvenvietes.

„Šis tyrimas tapo idėjiniu projektu, pristatytu Roterdamo ir Venecijos architektūros bienalėse bei Nacionalinėje dailės galerijoje. Klaipėdos rajone sieksime šias idėjas ir gerąsias praktikas pritaikyti realybėje – planuojant kompaktiškas, tvarias ir bendruomeniškas gyvenamąsias teritorijas", – sako pranešime cituojama urbanistė Justina Muliuolytė, „Pupa – strateginė urbanistika" partnerė.

Veviržėnų kultūros centro renovacija.

Klaipėdos r. savivaldybės nuotr.

Vienas kertinių „Pupa – strateginė urbanistika" principų – aktyvus bendruomenių įtraukimas.

„Priemiesčių tyrimo procese planuojame bendradarbiauti su gyventojais, institucijomis, ekspertais bei kitomis suinteresuotomis šalimis. Vyks kūrybinės dirbtuvės, ekskursijos, apklausos ir susitikimai, kuriuose bus pristatomi, aptariami ir kartu formuojami projekto etapai. Kartu su gyventojais diskutuosime ir eskizuosime galimas jų bendruomenių raidos kryptis, vertinsime alternatyvas ir sieksime sukurti vizionieriškus, bet realiai įgyvendinamus sprendimus. Tokia kūrybiška, į žmogų orientuota metodika – itin svarbi sprendžiant priemiesčių infrastruktūros ir gyvenimo kokybės klausimus", – tvirtina J. Muliuolytė.

Jos teigimu, milžiniškos, tačiau dažnai neplanuotai išaugusios priemiesčių teritorijos be tinkamos socialinės, inžinerinės ir viešosios infrastruktūros – tai visų didžiųjų Lietuvos miestų iššūkis. O Klaipėdos rajonas turi galimybę tapti pavyzdžiu, kaip tvariai planuoti, atnaujinti ir gerinti gyvenimo kokybę miesto prieigose.

Urbanistinę analizę, kuri įvertins skirtingų teritorijų problemas ir pasiūlys teritorinio planavimo poreikius, ketinama baigti iki 2026 m. vasario mėnesio.