Viena žymiausių pasaulyje kraštovaizdžio architekčių pristato projektą Vilniuje
2017-12-11 13:36
Viena žymiausių pasaulyje kraštovaizdžių architekčių Martha Schwartz, išgarsėjusi išskirtiniais miestų viešųjų erdvių projektais, pristato savo darbą Lietuvoje. Jos vadovaujama kraštovaizdžio architektų studija „Martha Swhwartz Partnership" Londone suprojektavo buvusio Žalgirio stadiono teritorijos, kurioje įsikurs daugiafunkcis kvartalas „Business Stadium", viešąsias erdves: aikštę, promenadą, skverus. Pirmasis etapas – dalis promenados – vilniečiams atsivers jau 2018 m. pavasarį.
Į viešųjų erdvių projektą UAB „Hanner" investuoja 2 mln. eurų. Bendrovės „Hanner" vizualizacija
„Vilnius per pastaruosius dešimtmečius labai keitėsi. Iš atsikuriančio ir savo identiteto ieškančio miesto jis tapo progresyviu, moderniu, savo plėtra atitinkančiu visas naujausias pasaulio miestų tendencijas", - sako Martha Schwartz, kraštovaizdžio architektė. „Projektuodami viešąsias erdves „Bussines Stadium" kvartalui norėjome šioje vietoje sukurti modernaus miesto centrą, kultūrinės traukos objektą. Šiuolaikiniai didmiesčiai daug investuoja, kad apleistos, gyventojams uždaros teritorijos atgimtų. Vilniaus stadiono teritorija yra labai geras tokio pat proceso pavyzdys", - teigia architektė.
Išplatintame pranešime teigiama, kad projektu siekiama užtikrinti, kad visa viešoji erdvė, kuri užims ketvirtadalį visos sklypo teritorijos, atkartotų, pasak M. Schwartz, ikonišką ir turtingą Vilniaus kraštovaizdį.
„Įkvėpimo sėmėmės iš Gedimino bokšto kalno, upės ir jos slėnio, parkų ir kalvų – visi šie elementai atsikartoja „Business Stadium" aikštėje, promenadoje ir skveruose įvairiomis formomis, pavyzdžiui, dirbtinai suformuotomis kalvelėmis medžiams, vandens kaskadomis ir fontanais, unikaliais apšvietimo sprendimais. Norėjome, kad ši erdvė išlaikytų Vilniui būdingą dekoratyvumą ir kartu būtų tinkama miesto renginiams, koncertams, Kalėdų mugėms ar susitikimams prisėdus po medžiais", - teigia M. Schwartz.
Šimtai kraštovaizdžio architektūros elementų
Pasak Ramunės Sanderson, kraštovaizdžio architektės, padedančios Londono studijai, Marthos Schwartz darbas bus bene drąsiausias viešųjų erdvių projektas Lietuvoje.
„Šios architektės ir jos komandos, teikiančios paslaugas visame pasaulyje, savitas bruožas yra sprendinių drąsa, įsimintino vietos charakterio formavimas. Ji nebijo spalvų, skulptūriškų modernių formų, tačiau kartu siekia užtikrinti, jog miestų viešosios erdvės būtų patogios žmonėms, skatintų juos bendrauti", - sako R. Sanderson. Architektė skaičiuoja, jog unikalioms erdvėms Vilniuje sukurti bus naudojami šimtai kraštovaizdžio architektūros elementų.
„Projekte derinami vandens, apšvietimo, želdinių, laisvalaikio infrastruktūros sprendiniai. Pavyzdžiui, viešosiose erdvėse naudojami šeši skirtingi apšvietimo tipai, būtent šiam projektui kuriami unikalūs stiklo pluošto šviestuvai, kurių aukščiausias sieks 8 metrus, o atstumas tarp atramų bus 18 m. Taip pat bus atvežti 170 medžių. Visi jie bus sodinami specialiai jiems suformuotose dirbtinėse kalvelėse su individualiomis drėkinimo, apšvietimo sistemomis. Bus sodinami jau paaugę medžiai, kad erdvė iš karto taptų jauki ir patraukli lankytojams", - vardija R. Sanderson. Pasak jos, teritorijoje taip pat bus sumontuoti penki skirtingi vandens sprendinių tipai– nuo fontano, užimančio beveik 150 kv. metų plotą, iki lietaus vandens baseinėlių, taip pat sumontuoti dešimtys suolelių, tribūnų. Žiemos renginiams prie „Business Stadium West" verslo centro bus sukurta šildoma lauko tribūna.
2 mln. eurų viešai erdvei sukurti
Pranešama, kad į viešųjų erdvių projektą UAB „Hanner" investuoja 2 mln. eurų, o įvertinus žemės, kurią kompanija įsigijo atviram aukcione, kainą, bendra investicija viešajai infrastruktūrai sukurti sieks 10 mln. eurų. Tai didžiausia Vilniuje privačios kompanijos investicija skirta viešųjų erdvių sukūrimui. Arvydas Avulis, UAB „Hanner" valdybos pirmininkas sako, jog baigus darbus teritorija turėtų tapti viena iš Vilniaus traukos vietų miesto gyventojams ir svečiams.
„Į viešąsias erdves investuojame tam, kad ši teritorija taptų patogia vieta gyventi, dirbti ar tiesiog maloniai praleisti laiką. Fontanai, tribūnos, želdiniai ir kiti elementai kuriami taip, kad čia gerai jaustųsi ir skubantis praeivis, ir atėjusieji praleisti laisvalaikį. Pastatų pirmame aukšte įsikurs restoranai, kavinės, mažos parduotuvėlės, kurios turėtų patenkinti daugelio poreikius ir suteikti viešąjai erdvei daugiau gyvumo ir patrauklumo ", - teigia A. Avulis.
Be viešųjų erdvių 6,6 ha ploto sklype bus sukurtas daugiafunkcis kvartalas: jame numatyti pastatyti apie 120 tūkst. kvadratinių metrų biurų patalpų, 25 tūkst. kvadratinių metrų gyvenamojo ploto. Jame taip pat duris atvers 200 kambarių pirmasis Lietuvoje „Marriott" tinklo viešbutis. Po visa sklypo teritorija bus įrengta 2000 vietų požeminė automobilių statymo aikštelė.
Architektūros konkursų nugalėtojai jau paskelbti, o vienas svarbiausių naujausių sprendimų laukia Klaipėdoje – išrinkta kultūros, verslo ir gyvenamųjų namų kvartalo prie Priešpilio gatvės architektūrinė idėja. Tuo metu architektų bendruomenė pristato apdovanotus darbus, kviečia susipažinti su konkur...
Vilniaus centre esanti istorinė šventovė po restauravimo darbų pasikeis ne tik išoriškai – specialistams pavyko atkurti ir ilgą laiką sunkiai įžiūrimas istorines detales. Aušros Vartų koplyčios fasadui grąžinamos istorinės spalvos, atnaujinami puošybos elementai, o restauruojant sieninę tapybą iš na...
Vaikų ir šeimų laikino apgyvendinimo patalpos gali būti ne tik funkcionalios, bet ir priminti namus. Klaipėdoje atnaujinta 10 Šeimos ir vaiko gerovės centro erdvių – projektuojant interjerą dėmesys skirtas ne vien baldams ir spalvoms, bet ir skirtingiems gyventojų poreikiams, patalpų lankstumui bei ...
Stiprėjančios liūtys ir ekstremalūs orai verčia keisti požiūrį į miestų infrastruktūrą. Užuot ieškojus būdų, kaip kuo greičiau pašalinti lietaus vandenį, siūloma jį įtraukti į miesto planavimą – paversti viešųjų erdvių, žaliųjų zonų ir net urbanistinės struktūros dalimi. Tokį modelį Vilniui pasiūlė ...
Architektams šiandien tenka spręsti ne tik pastatų projektavimo uždavinius – jų profesiją iš esmės keičia dirbtinis intelektas, klimato krizė ir griežtėjantys reguliavimo reikalavimai. Kaip šių pokyčių akivaizdoje turėtų keistis architektų kompetencijos, atsakomybės ir pats profesijos vaidmuo? Šiuos...
Vilniaus Užupyje planuojama iš esmės pertvarkyti beveik 60 metų veikiantį lopšelį-darželį „Užupiukas“. Tačiau architektams teks spręsti ne tik pastato modernizavimo ir plėtros uždavinius – projektą apsunkina ir šalia esantis status šlaitas. Geriausioms idėjoms atrinkti paskelbtas architektūrinio pro...
Vilniaus Valakampių 1-ajame paplūdimyje planuojama spręsti vienas opiausių lankytojų problemas – higienos patogumų trūkumą, nusidėvėjusią infrastruktūrą ir nepatogų sporto erdvių išdėstymą. Tačiau didelių urbanistinių pertvarkų nebus: atnaujinimo koncepcijoje numatyta išsaugoti natūralų kraštovaizdį...
Naujas autobusų terminalas, požeminė jungtis su geležinkelio stotimi ir atnaujintos viešosios erdvės – Vilniaus stoties rajoną planuojama iš esmės pertvarkyti. Pristatytos atnaujintos projekto vizualizacijos atskleidžia, kaip galėtų atrodyti ši sostinės dalis, tačiau sprendiniai dar nėra galutiniai....
Kaip atnaujinti 1970 m. statytą mokyklą, kad ji atitiktų šiuolaikinius ugdymo poreikius, bet neprarastų architektūrinio išskirtinumo? Vilniuje ieškoma sprendimo S. Daukanto progimnazijai – architektai pateikė keturias rekonstrukcijos vizijas, o atnaujintą mokyklą planuojama atverti 2031 metais.
Kyjive sukurtas sodas, kuriame kraštovaizdžio architektūra tampa pagalbos nuo karo nukentėjusiems žmonėms priemone, pelnė vieną svarbiausių Europos Komisijos apdovanojimų. Prie projekto, skirto Ukrainos karių, veteranų ir jų šeimų fiziniam bei emociniam atsigavimui, architektūriniais sprendiniais pr...
Sovietmečiu pertvarkytame Kauno modernizmo pastate atkuriamos istorinės erdvės ir autentiškos detalės. Buvusiose Valstybinėse taupomosiose kasose, kuriose dabar įsikūrusi Kauno miesto savivaldybės administracija, jau atkurtas vestibiulis, o baigiamas tvarkyti pagrindinės laiptinės ir lifto kompleksa...
Tvarkant Kauno centrinio pašto aplinką, greta istorinio pastato nugriovus sovietmečiu įrengtus garažus, paaiškėjo, kad mūrinėje teritorijos tvoroje atsirado nauja anga ir durys. Teigiama, kad šie pakeitimai nebuvo numatyti projekte ir suderinti su tvoros savininku. Dėl valstybės turto suniokojimo kr...
Kai svetainėje tenka ir ilsėtis, ir dirbti, ir valgyti, vien gražių baldų nepakanka – svarbu tinkamai suplanuoti kiekvieną zoną. Prieš 15 metų įrengtoje trijų asmenų šeimos svetainėje permainų ėmėsi IKEA interjero dizainerė: atnaujinta erdvė tapo šviesesnė, funkcionalesnė, joje atsirado daugiau viet...
Beveik 1 000 vaikų skirta ugdymo įstaiga Vilniaus senamiesčio apsaugos zonoje turės įsilieti į istorinį kraštovaizdį ir atitikti šiuolaikinės mokyklos poreikius. Ant Išganytojo kalvos planuojamam darželiui ir mokyklai, kurioje ugdysis Vokietijos brigados karių šeimų vaikai, architektai pateikė šešia...
Pirkdami būstą žmonės dažnai pirmiausia vertina jo išvaizdą, tačiau tikroji pastato vertė atsiskleidžia gerokai vėliau – per tai, kaip jis dera su aplinka, kiek patogus kasdieniam gyvenimui ir kaip atrodo po dešimtmečio. Architektūra vis labiau tampa ne tik estetikos, bet ir tvarumo, ilgaamžiškumo b...
Palangos vasaros skaityklai sukanka 60 metų, tačiau ekspertai svarsto ne tik, kaip išsaugoti jos architektūrą, bet ir kaip užtikrinti, kad šis medinio modernizmo objektas ateityje išliktų gyvas, naudojamas ir atviras visuomenei.
Penki architektų pasiūlymai varžosi dėl galimybės iš esmės pakeisti Vilniaus senamiestyje, Islandijos g. 3, esančio pastatų komplekso paskirtį – čia planuojama įkurti šiuolaikinį Vilniaus universiteto (VU) pedagogų rengimo centrą, o jo atnaujinimui numatoma iki 4 mln. eurų su PVM.
Seni fabrikai ir gamyklos Vilniuje gauna antrą gyvenimą – buvusios pramoninės erdvės vis dažniau pritaikomos biurams, renginiams ir kūrybinėms veikloms. Pramoninį paveldą keičia ne griovimas, o konversija, o išlikusios konstrukcijos ir nestandartinės erdvės tampa vienu iš naujos paskirties pastatų p...
Lietuvos miestai atsidūrė skirtingose situacijose: vieni sparčiai auga ir susiduria su būsto bei infrastruktūros trūkumu, kiti ieško būdų sustabdyti gyventojų mažėjimą. Kaip šiuose skirtinguose kontekstuose kurti kokybišką gyvenamąją aplinką, bus diskutuojama 20-ajame urbanistiniame forume.
Šiandien interjero dizaine – nemažai paradoksalumo. Viena vertus, gyvename laikais, kai tendencijos keičiasi itin greitai, po kelerių metų užleisdamos vietą naujoms kryptims, kita vertus, vis dažniau kalbame apie tvarumą, ilgaamžiškumą ir atsakingą vartojimą.