„Norėčiau remtis konkrečiu pavyzdžiu, kurį nagrinėjo dviejų instancijų teismai, tačiau galutinį ir kitokį nei ankstesnį sprendimą neseniai priėmė Lietuvos Aukščiausiasis teismas. Taip išspręstas AB „Kauno tiltai“ bei UAB „Kamesta“ ginčas. Abi organizacijos dalyvavo trijuose identiškuose viešojo pirkimo konkursuose dėl kelių asfaltavimo darbų. UAB „Kamesta“ pasiūlymo vertinimo teisėtumas iš esmės priklausė nuo to, ar ji privalėjo iš anksto išviešinti savo ir kito subjekto, kuris tiekė asfalto tiesimui reikalingą medžiagą, teisinius santykius“, - cituojama išplatintame pranešime teisininkė Giedrė Kačinskienė.

„Kamesta“ pasiūlė mažiausią kainą, tačiau perkančiajai organizacijai iškilo papildomų klausimų dėl laimėtojos kvalifikacijos. Paprašyta patikslinti, ar atitinka pirkime nurodytą tiekėjų kvalifikaciją, mat karštojo asfalto gamykloje turi būti įdiegta sertifikuota vidinės gamybos kontrolės sistema.

UAB „Kamesta“ prašomą informaciją patvirtino pirmuose dviejuose pirkimuose, pateikdama ketinimo protokolus asfaltą pirkti iš reikiamą kvalifikaciją atitinkančios AB „Eurovia Lietuva“, todėl ir buvo pripažinta konkursų laimėtoja.

Teisinis pagrindas

LR Viešųjų pirkimų įstatyme numatyta, kad tiekėjai, kurie ketina pasitelkti subtiekėjus ar subrangovus viešo pirkimo sutarčiai vykdyti, teikdami pasiūlymus privalo juos išviešinti. Kitaip pasiūlymas turėtų būti atmestas, kaip neatitinkantis pirkimo sąlygų.

Jei, vykdant pirkimo sutartį, paaiškėtų, kad tiekėjas remiasi pasiūlyme neišviešintų subrangovų ar subtiekėjų pajėgumais, tai galėtų būti laikoma viešojo pirkimo sutarties pažeidimu.

Tačiau ne visada yra aišku, kas yra laikomas subtiekėju, kurį būtina išviešinti teikiant pasiūlymą. Tiekėjai, dalyvaudami viešajame pirkime dėl statybos darbų atlikimo, naudojasi daugelio kitų ūkio subjektų teikiamomis prekėmis bei paslaugomis: nuomoja patalpas, perka statybines medžiagas ir kt.

„Kaip matyti iš Viešųjų pirkimų įstatymo bei susijusių teisės aktų, tiekėjui yra numatyta aiški pareiga teikiant pasiūlymus išviešinti subtiekėjus ar subrangovus. Pareiga išviešinti ir trečiuosius asmenis labai aiškiai išreikšta nėra. Tačiau visai nesenai Lietuvos Aukščiausias teismas, spręsdamas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių tiekėjo pareigą išviešinti subjektus, kurių pajėgumais jis grindžia savo atitiktį minimaliems kvalifikacijos reikalavimams, aiškinimo ir taikymo, pasisakė, jog tam tikrais atvejais tiekėjai privalo išviešinti ne tik subtiekėjus ar subrangovus, bet ir kitus trečiuosius asmenis“, - atkreipia dėmesį teisininkė Giedrė Kačinskienė.

Teisminis ginčas

Konkursą pralaimėjusi AB „Kauno tiltai“ kreipėsi į teismą ir reikalavo pripažinti pirkimo rezultatus neteisėtais, esą tarp ūkio subjektų UAB „Kamesta“ ir AB „Eurovia Lietuva“ susiklostė subrangos teisiniai santykiai.

AB „Kauno tiltai“ teigimu, UAB „Kamesta“ statybinių medžiagų pardavėjas šiuo atveju turėjo būti laikomas subtiekėju ir privalėjo būti išviešintas pasiūlymo pateikimo metu, kadangi UAB „Kamesta“ rėmėsi jo pajėgumais.

UAB „Kamesta“ nurodė, kad pirkimo objektas – darbai, o ne prekės, todėl asfalto, kaip ir bet kurios kitos statybų medžiagos ar įrangos, tiekimas pirkimo dalyviui nesuponuoja išvados, jog tarp tokių subjektų susiklosto subrangos teisiniai santykiai.

Pirmos ir antros instancijos teismai iš esmės sprendė, kad šiuo atveju AB „Eurovia Lietuva“ nėra laikoma UAB „Kamesta“ subtiekėju. Asfalto mišiniai, naudojami minėtiems darbams atlikti, nėra pirkimo objektas ar sudedamoji jo dalis, todėl jų pardavėjas AB „Eurovia Lietuva“ nėra laikomas subtiekėju ar subrangovu. Tokiu atveju jo išviešinti iš anksto tiekėjas neprivalėjo.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas išsprendė šį klausimą kitaip ir nagrinėdamas šią situaciją suformulavo tokią taisyklę: jeigu perkančioji organizacija viešojo pirkimo sąlygose iškelia atitinkamą kvalifikacijos reikalavimą, kurio atitikčiai įrodyti tiekėjas pasitelkia trečiąjį asmenį, toks jų tarpusavio ryšys kokiu nors būdu turi būti iš anksto išviešintas pasiūlyme, nepriklausomai nuo to, kad šis trečiasis asmuo viešojo pirkimo sutartiniuose santykiuose veikia ne kaip subrangovas.

Kitaip tariant, tiekėjas privalo išviešinti ne tik subtiekėjus, tačiau ir visus trečiuosius asmenis, kurių kvalifikacijos reikalavimais remiamasi.

Susiformavo praktika

„Teismas papildomai nurodė, kad ši teisės aiškinimo taisyklė turi būti aktuali ir taikoma visais atvejais: tiek tada, kai tiekėjai pasiūlymuose turi iš karto pateikti jų kvalifikaciją patvirtinančius (įrodančius) dokumentus, tiek tada, kai, kaip ir nagrinėjamu atveju, pasiūlyme jiems pakanka pateikti pajėgumų atitikties deklaraciją, o kvalifikacijos duomenis pateikia laimėtoju pripažintas tiekėjas“, - akcentuoja teisininkė Giedrė Kačinskienė.

Atkreipiamas dėmesys, kad ši taisyklė pasiūlyme išviešinti trečiuosius asmenis - neapima absoliučiai visų trečiųjų asmenų, kaip antai patalpų nuomotojo, kitų statybinių medžiagų tiekėjų. Apima tik tuos trečiuosius asmenis, kurių turima kvalifikacija tiekėjas grindžia savo atitiktį pirkimo sąlygų reikalavimams.

„Nagrinėjamu atveju pirkimo sąlygose buvo keliamas reikalavimas statybinėms medžiagoms - karštojo asfalto gamykloje turėjo būti įdiegta sertifikuota vidinės gamybos kontrolės sistema, todėl perkant statybines medžiagas iš kito subjekto – jis tokiu atveju turi būti išviešintas teikiant pasiūlymą“, - reziumuoja G. Kačinskienė ir mano, kad po šios taisyklės įvedimo ir jos paisant turėtų sumažėti teisinių ginčų jau įvykus viešųjų pirkimų konkursams.

Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, bylų, susijusių su viešaisiais pirkimais, išnagrinėjimo rezultatų analizė pirmos instancijos teismuose parodė, kad iš 320 išnagrinėtų bylų, tik 148 ieškiniai buvo atmesti, vadinasi, daugiau negu pusė pateiktų ieškinių ginčuose dėl viešųjų pirkimų buvo patenkinti visiškai arba iš dalies.