Viešųjų pirkimų būdu sudarius Rangos sutartį, sutarties sąlygos jau būna parengtos Užsakovo, jokių derybų dėl sutarties sąlygų nėra, taigi Rangovas arba sutinka su pateiktomis sutarties sąlygomis, arba Pirkime nedalyvauja.

Praktika rodo, kad kyla daug problemų dėl iš anksto Perkančiųjų organizacijų parengtų sutarčių sąlygų. Pavyzdžiui, vykdant viešojo pirkimo Rangos sutartį paaiškėja, kad techninis projektas yra su klaidomis, sutartyje nenumatyta galimybė keisti Rangos sutarties sąlygų dėl darbų atlikimo terminų arba numatytos nelanksčios, netinkamos sąlygos dėl statybos darbų kainos keitimo, užtrukus pirkimo procedūroms ar užsitęsus darbų atlikimo terminui. Taip pat dažnai būna numatytos Rangovui nesąžiningos sąlygos dėl papildomų darbų kainodaros, kai paaiškėja papildomų darbų atlikimo poreikis, bei kitos iškylančios kitos problemos.

Šiame straipsnyje atsakysime į klausimą, ar galima keisti sudarytos viešojo pirkimo sutarties sąlygas, apžvelgsime paskutinių kelerių metų teismų praktiką šiuo klausimu, vertindami, ar tai yra realu, kai Perkančioji organizacija nesutinka keisti sutarties sąlygų.

Nuotraukoje – 

Giedrė Kačinskienė, 

APB STRATEGUM 

advokatė, partnerė 

Vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu (toliau VPĮ) galima užtikrintai pasakyti, kad taip, viešojo pirkimo sutartis gali būti keičiama. Teisinis reguliavimas Lietuvoje leidžia tai padaryti, net jeigu kalbame apie esmines viešojo pirkimo sutarties sąlygas, tokias kaip darbų atlikimo terminai, statybos darbų kaina, pirkimo objektas – keitimą.

Atkreipiame dėmesį, jog VPĮ 89 str. numatyta, kad viešojo pirkimo sutartis pirmiausia gali būti keičiama sutartyje nustatytais pagrindais ir tvarka.

Ką tai reiškia?

Pavyzdžiui, jeigu viešojo pirkimo sutartyje numatyta statybos darbų kainos indeksacija, tai reiškia, kad Rangovas gali tiesiog pateikti prašymą Perkančiajai organizacijai indeksuoti likusių neatliktų statybos darbų kainą sutartyje nustatyta tvarka ir pateikti perskaičiuotų statybos darbų kainos sąmatą bei papildomo susitarimo projektą. Tokiu atveju Perkančioji organizacija turi laikytis sutarties sąlygų ir indeksuoti, t. y. pakeisti statybos darbų kainą. Jeigu to nepadaro, Rangovas gali kreiptis į teismą dėl viešojo pirkimo sutarties pakeitimo sutartyje nustatyta tvarka.

Jei viešojo pirkimo sutarties nuostatų dėl jos keitimo nepakanka arba jų nėra, sutartys keičiamos, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatyme numatytais pagrindais ir tvarka. Pagal įstatymą viešojo pirkimo sutartį galima keisti esant nors vienam iš toliau aptariamų atvejų.

• Pirmas atvejis, kurį jau aptarėme, kai pakeitimas, neatsižvelgiant į jo piniginę vertę, iš anksto buvo aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai suformuluotas pirkimo sutartyje.

• Antras atvejis, kai būtina iš to paties Rangovo pirkti papildomų darbų, paslaugų ar prekių, kurie nebuvo įtraukti į pirminį pirkimą. Tokiu atveju svarbu, kad būtų visos šios sąlygos kartu:

1. pirma, Rangovo pakeitimas kitu negalimas dėl ekonominių ar techninių priežasčių, tokių, kaip pagal pirminį pirkimą įsigytos įrangos, paslaugų ar įrenginių pakeičiamumo ir sąveikumo reikalavimų užtikrinimas.
2. antra, atskiro pakeitimo vertė neviršija 50 procentų, o bendra atskirų pakeitimų pagal šį punktą vertė – 100 procentų pradinės pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertės.

• Trečias atvejis, kai pakeitimo poreikis atsirado dėl aplinkybių, kurių protinga ir apdairi perkančioji organizacija negalėjo numatyti, ir kai kartu yra šios sąlygos:

1. pirma, pakeitimas iš esmės nepakeičia pirkimo sutarties pobūdžio;
2. antra, atskiro pakeitimo vertė neviršija 50 procentų, o bendra atskirų pakeitimų pagal šį punktą vertė – 100 procentų pradinės pirkimo sutarties vertės.

• Ketvirtas atvejis, kai pirkimo sutarties šalis, su kuria perkančioji organizacija sudarė sutartį, pakeičiama nauja sutarties šalimi dėl bent vienos iš šių priežasčių:

1. pirma, įgyvendinant pirkimo dokumentuose iš anksto suformuluotą pirkimo sutarties peržiūros sąlygą ar pasirinkimo galimybę;
2. antra, dėl pradinio tiekėjo reorganizavimo, pradinio tiekėjo teises ir pareigas visiškai arba iš dalies perima kitas tiekėjas, atitinkantis anksčiau pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus;
3. trečia, kai pati perkančioji organizacija prisiima tiekėjo įsipareigojimus dėl subtiekėjų. Toks sutarties pakeitimas galimas, jeigu pirkimo dokumentuose buvo nustatyta tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėjais galimybė.

• Penktas atvejis, kai pakeitimas, neatsižvelgiant į jo vertę, nėra esminis.
Esminiais pirkimo sutarties pakeitimais laikomi tokie pakeitimai, kai tenkinama bent viena iš šių sąlygų:

1. pakeitimu nustatoma nauja sąlyga, kurią įtraukus į pradinį pirkimą būtų galima priimti kitų kandidatų paraiškų, dalyvių pasiūlymų ar pirkimas sudomintų daugiau tiekėjų;
2. dėl pakeitimo ekonominė pirkimo sutarties pusiausvyra pasikeičia tiekėjo, su kuriuo sudaryta ši sutartis, naudai taip, kaip nebuvo aptarta pradinėje sutartyje;
3. dėl pakeitimo labai padidėja pirkimo sutarties apimtis;
4. kai tiekėją, su kuriuo sudaryta pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, pakeičia naujas tiekėjas.

• Šeštas atvejis, Pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis jos galiojimo laikotarpiu taip pat gali būti keičiama, kai yra visos šios sąlygos kartu:

1. pirma, bendra atskirų pakeitimų vertė neviršija atitinkamų tarptautinio pirkimo vertės ribų;
2. antra, bendra atskirų pakeitimų vertė neviršija 10 procentų pradinės pirkimo sutarties vertės prekių ar paslaugų pirkimo atveju ir 15 procentų – statybos darbų pirkimo atveju;
3. trečia, iš esmės nepakeičiamas pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pobūdis.

Kokia viešojo pirkimo sutarties keitimo procedūra?

Pirmiausia reikėtų įsivertinti sutarties keitimo galimybę, vadovaujantis faktine situacija bei aukščiau pateiktais viešojo pirkimo sutarties keitimo pagrindais.

Nustačius, kad yra tam sąlygos, reikėtų kreiptis į Perkančiąją organizacija raštu, išdėstant visas aplinkybes, dėl kurių atsiradimo inicijuojamas sutarties sąlygų keitimas, pridėti tai pagrindžiančius dokumentus, nuorodas į papildomą informaciją.

Prie rašto reikėtų pridėti papildomo susitarimo projektą, kuriame jau būtų numatyta, kaip konkrečiai siūloma keisti viešojo pirkimo sutartį. Nereikėtų pamiršti numatyti pasikeitimų įsigaliojimo laiko bei tvarkos.

Svarbu tai, kad, inicijuodamas sutarties pakeitimą, Rangovas neturi teisės vien tuo pagrindu stabdyti sutarties vykdymo. Jeigu Perkančioji organizacija nesutinka keisti sutarties sąlygų, Rangovas turi teisę ginti savo interesus teismine tvarka, t. y. kreiptis į teismą dėl viešojo pirkimo sutarties sąlygų pakeitimo arba viešojo pirkimo sutarties nutraukimo.

Kodėl tai ne visada veikia praktikoje?

Rangovas, Perkančiajai organizacijai nesutikus pakeisti viešojo pirkimo sutarties sąlygų, gali kreiptis į teismą, tačiau, vertinant situaciją iš ekonominės pusės, dažnai to daryti Rangovui neapsimoka. Pagrindinė priežastis yra ta, kad Perkančiajai organizacijai atsisakius keisti sutarties sąlygas, Rangovas negali atsisakyti toliau vykdyti sutarties, turi vykdyti darbus toliau, o pasibaigus teismo procesui darbų kainos padidinimas jau gali būti nebeaktualus, nes visi darbai jau būna atlikti.

Taip pat yra ir kitų, ne teisinių priežasčių: Rangovai dažnai net laimėtinos bylos atveju atsisako kreiptis į teismą manydami, jog tai gali trukdyti Rangovui laimėti kitus šios Perkančiosios organizacijos viešuosius pirkimus ar kad dėl to bus trukdoma vykdyti Rangos sutartį.

Kiek yra ginčų teisme dėl viešojo pirkimo sutarties keitimo ir kokia jų baigtis?

Peržiūrėjus paskutinių kelerių metų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nagrinėtas viešųjų pirkimų bylas, matyti, kad Teismas 2020 m. vos dviejose bylose sprendė klausimus dėl viešųjų pirkimų sutarties keitimo, 2021 m. išnagrinėta viena byla, o 2022 m. nė vienos bylos. 2023 m. yra kelios LAT nutartys, iš kurių svarbiausias Rangovui pateikiame toliau.

Pirmojoje byloje (Civilinės bylos Nr. e3K-3-245-916/2023) Perkančioji organizacija siekė sumažinti fiksuotą statybos rangos kainą, atsižvelgdama į nebereikalingų atlikti darbų vertę, o Rangovas su tuo nesutiko, nepaisant to, kad tokia sąlyga dėl kainos keitimo buvo numatyta sutartyje. Šioje byloje Teismas pateikė Rangovui naudingą teisės taikymo taisyklę dėl statybos rangos kainos nustatymo viešojo pirkimo sutartyje ir konstatavo, kad rizika dėl statybos darbų kainos nustatymo sutartyje abiem šalims turi būti proporcinga, o kilus ginčui – sutarties sąlygos turi būti aiškinamos minėtas sąlygas pasiūliusios sutarties šalies nenaudai (t. y. Rangovo naudai).

Antrojoje byloje LAT konstatavo, (Civilinės bylos Nr. e3K-3-118-378/2023) kad Rangovas, Perkančiajai organizacijai nesutikus pakeisti sutarties sąlygų dėl papildomų darbų, Rangovui nesikreipus dėl to į teismą ir atlikus darbus, veikė savo rizika.

Taigi matoma tendencija, jog į teismą dėl viešojo pirkimo sutarties sąlygų pakeitimo Rangovai kreipiasi itin retai, nors, vertinant asmeninę patirtį, kiek viešųjų pirkimų bylų pralaimi Perkančiosios organizacijos, galima sakyti, kad Rangovai, iš anksto įvertinę bylos perspektyvą, kilusius ginčus laimi dažniau.