2024 kovo 28 d. ketvirtadienis, 10:37
Reklama  |  facebook

Vietoj menkaverčių pastatų sukūrė žalią senamiesčio oazę gyvenimui Fotogalerija

2020-08-26 08:00,      Papildyta nuotraukomis 2020-08-26 11:15
Statybos bendrovė „Inarsta“ pabaigė ketverių metų projektą Vilniaus senamiestyje. Kaip generalinis rangovas, įmonė Raugyklos gatvėje baigė du gyvenamuosius namus, kurių vienas – rekonstruotas, kitas – pastatytas naujai.
nuotrauka
„Inarsta“ sostinės Raugyklos gatvėje baigė du gyvenamuosius namus, kurių vienas – rekonstruotas, kitas – pastatytas naujai. Alekso Jauniaus nuotr.


Minimos įmonės
Inarsta, UAB
DO architects, UAB
Vilniaus kranai, UAB
Senamiesčio loftas, UAB

Statybos darbai senamiestyje yra susiję su rizikomis dėl gretimybių, ribojami vietos atžvilgiu, neretai tenka naudoti rankų darbą, vietoje koreguoti projektą, ieškoti sprendimų „čia ir dabar“. Projektas Raugyklos gatvėje – 2,9 tūkst. kv. m sklype su įspūdingu 5 metrų šlaitu – „Inarstai“ pateikė visus šiuos iššūkius.

Du gyvenamieji namai Raugyklos gatvėje iškilo vietoj senų statinių, iš kurių vienas buvo rekonstruotas, o kitas – nugriautas ir vietoj jo pastatytas naujas. Sudėtingiausiu, reikalaujančiu daugiausia sprendimų darbu tapo abiejų pastatų pamatų įrengimas.

Įrengė dvigubus pamatus

Tiek rekonstruojant seną pastatą, tiek statant naują, didžiausiu iššūkiu tapo pamatai.

Iš rekonstruojamo statinio, nuo kurio prasidėjo statybos darbai, liko tik kolonos ir senos perdangos plokštės – pertvaras ir fasadinę dalį reikėjo išgriauti. Vietoj rūsio, buvusio po pastatu, įrengiant automobilių stovėjimo aikštelę, visu perimetru teko stiprinti pamatų konstrukcijas. 

Vietoj senų pastatų statant antrąjį pastatą, buvo planuota nugriauto pastato pamatines konstrukcijas palikti kaip gretimų viršutinių pastatų atraminę sieną. Prieš pradedant statybos darbus buvo atlikti grunto tyrimai, tačiau pradėjus realius pamatų įrengimo darbus pasirodė, kad nugriauto pastato pamatai gali neišlaikyti greta stovinčių senųjų pastatų. Pamatus teko perprojektuoti. 

 

 
„Mes susidūrėme turbūt su visais iššūkiais,
kokius pateikia senamiestis.
Kartu su visa komanda įgijome patirties,
ieškodami greitų,
bet tuo pat metu efektyvių sprendimų.
Architektai sukūrė netipinius namus –
didžiuojuosi komanda,
kuri įgyvendino šį įstabų senamiesčio projektą“, –
sako generalinis rangovas,
bendrovės „Inarsta“ vadovas Arvydas BARONAS

Pirmiausia buvo nutarta juos pagilinti, įrengiant polinius pamatus. Tačiau dėl galimų rizikų nebuvo galima pasiekti būtiną pamatų gylį. Todėl polinius pamatus teko įrengti dukart: pirmą kartą – prie pat senųjų pastatų, o antrą – naujam pastatui. Visos konstrukcijos buvo sujungtos betoniniu rostverku. Tokiu būdu visi pastatai buvo apjuosti betoniniu žiedu, laikančiu senuosius pastatus ir leidžiančiu statyti naują. 

„Tai buvo imlus rankų darbo procesas: kiekvieną konstrukciją teko atkasinėti rankomis, o „Do architects“ konstruktorius, vertindamas situaciją vietoje, projektavo gręžtinius polius arba betonavimą, – darbas vyko „čia ir dabar“. Neretai statybininkams tekdavo tiesiog laukti sprendimo“, – pasakojo Arvydas Baronas, UAB „Inarsta“ direktorius.

Sudėtingas pamatų įrengimas, kurį lėmė gretimybės – senieji pastatai, visiems proceso dalyviams tapo dideliu iššūkiu, pareikalavusiu ne tik nestandartinių sprendimų, bet ir didelių laiko sąnaudų. Vietoj planuotų 2 mėnesių, dvigubi pamatai buvo įrengti per 4, nes nebuvo galima nuspėti, kokių siurprizų pateiks atkasti senieji pamatai. Pusmetį teko skirti ir šio rajono transformatorinei pastočiai perkelti: išmontuoti, perkelti į laikinus tinklus ir pastatyti naują. 

Kraną montavo pastato viduje

Dar vienu iššūkiu tapo 2,9 tūkst. kv. m trapecijos formos sklypas senamiesčio teritorijoje su didžiuliu šlaitu. Buvo aišku, kad sudėtingiems pamatų įrengimo darbams būtina sunkioji technika neįvažiuos, nebus kur sandėliuoti ir statybinių medžiagų. 

„Nebuvo kur pastatyti ir krano, be kurio neįmanoma statyba: jį teko montuoti būsimo pastato viduje“, – apie nedažnai sutinkamą sprendimą pasakojo A. Baronas.

Tokį sprendimą, kurį padėjo įgyvendinti „Vilniaus kranai“, „Inarstos“ inžinieriai priėmė dar iki statybos pradžios, ieškodami būdų, kaip efektyviai įgyvendinti projektą mažiausiomis sąnaudomis. Todėl vos tik nugriovus senus pastatus, būsimo daugiabučio vietoje buvo išbetonuota plokštė kranui. Pats kranas buvo montuojamas pasitelkus rankų darbą ir 2 teleskopinius kranus. Demontavus kraną, kiekvienas aukštas buvo užbetonuotas naudojant rankų darbą, o betoninė plokštė, ant kurios stovėjo kranas, liko po pastatu. Tačiau net ir tokioje mažoje statybvietėje buvo išsaugoti medžiai, nupjautas tik vienas – avarinės būklės.

Objekte kasdien dirbo bent 2 inžinieriai, vienas sekė procesą, o kitas dirbo su logistika, kuri buvo itin svarbi proceso dalis. 

Grafikai buvo sudarinėjami dienų ir valandų tikslumu.

„Jeigu į statybvietę atvežamos perdangos plokštės, tai mes privalėjome jas iš karto sumontuoti, nes tik 10–15 proc. galima buvo palikti teritorijoje – tokių gabaritų medžiagų nebuvo kaip sandėliuoti“, – pasakoja A. Baronas, vardindamas iššūkius, kuriuos kėlė logistika. Net menkas nukrypimas nuo grafiko galėjo tapti priežastimi, kodėl atvežtos statybinės medžiagos ar sunkioji technika į statybvietę taip ir nepatenka. 

Terasų ypatumai lėmė specifinę hidroizoliaciją

Laiptuota Raugyklos 21A pastato konstrukcija ne tik papildomai sustiprino šlaitą, bet ir sudarė galimybę kiekvienam butui sulig jo pločiu įrengti po terasą. Tokiu būdu šiuose butuose besikuriantys gyventojai įgyja išskirtinę galimybę, kuri paprastai sunkiai įgyvendinama senamiestyje, – susikurti žalią oazę poilsiui. Po kelerių metų ir uždaro kiemo erdvė, atraminės šlaito sienelės pasidengs žaluma, taip kurdamos vientisą vaizdą. 

Kiekviena terasa tuo pat metu yra kito buto stogas, todėl buvo svarbi hidroizoliacija. Po kiekviena paliktas 20–30 cm tarpas, kuriame susirenka ir į lietaus kanalizaciją nubėga vanduo. Mažinant mechaninio pažeidimo rizikas, tarp dviejų hidroizoliacijos sluoksnių paklotas specialus silpnų srovių tinklas, kuris leidžia tiksliai nustatyti pažeidimo vietą.

Visos terasos įrengtos naudojant suomišką termomedieną, kuri yra atspari drėgmės ir temperatūrų pokyčiams. 

A energinio naudingumo pastatų fasadai tinkuoti, įrengta 3 sluoksnių šilumos izoliacija. Ant 21A pastato įrengtas vadinamasis antstatas su vėdinamu fasadu. Jo apdailai naudota vokiška sendinta ilgaamžė skarda. Iš skardos rulono „Inarsta“ gamino lankstinius, kurie buvo montuojami ant metalinio lengvų konstrukcijų karkaso. Įgyvendinant architektų sumanymą, statybininkai sukūrė lankstinius be sudūrimų, taip vizualiai išgaudami medienos efektą. Jeigu įprastai staklėmis gaminami 3–4 m lankstiniai, tai „Inarsta“ sukonstravo juostines stakles, kuriomis galima buvo pagaminti kur kas ilgesnius – 6–7 m lankstinius.

Užbėgo už akių galimiems konfliktams

„Inarstos“ vadovas A. Baronas sako, kad nuo galimų pretenzijų dėl gretimybių pažeidimų apsaugojo išankstinis pasirengimas. Pradedant darbus, statybininkai ir užsakovo atstovas aplankė visų besiribojančių namų gyventojus, fiksuodami esamą situaciją. Gretimų namų būklė nuolat buvo tikrinama ir vykdant statybos darbus. 

„Sugaišome nemažai laiko, bet atsipirko kiekviena minutė: išvengėme nepagrįstų priekaištų“, – sako A. Baronas.

Efektyvus bendradarbiavimas vyko ir tarp statybos dalyvių – „Do architects“ architektų, užsakovo „Senamiesčio loftas“ ir generalinio rangovo „Inarstos“. Bent sykį per savaitę vykę pasitarimai, kaip pastebi A. Baronas, subūrė komandą, kuri proceso dalyvius jungė situacijas analizuojant ir ieškant efektyvių sprendimų.

Visai komandai iššūkiu tapęs projektas pademonstravo, kad menkaverte laikoma architektūra gali būti atnaujinama ir tapti modernius pokyčius generuojančia senamiesčio dalimi. Projekto kokybės ženklą rodo ir faktas, kad viename iš šių pastatų įsikūrė ir patys projekto autoriai – „Do architects“.

„Mes susidūrėme turbūt su visais iššūkiais, kokius pateikia senamiestis. Kartu su visa komanda įgijome patirties, ieškodami greitų, bet tuo pat metu efektyvių sprendimų. Architektai sukūrė netipinius namus – didžiuojuosi komanda, kuri įgyvendino šį įstabų senamiesčio projektą“, – sako generalinis rangovas, bendrovės „Inarsta“ vadovas A. Baronas.  

Alekso Jauniaus nuotr.

Statybunaujienos.lt
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka




Objektai. Technologijos. Verslas

nuotrauka
2024-03-27 17:02
Penkios Armėnijoje įsikūrusios įstaigos, įskaitant vaikų darželius, kultūrinį centrą ir nacionalinį politechnikos universitetą, netrukus naudosis lietuvių įrengtos saulės jėgainės elektros energija. Elektrinę įrengs Lietuvos saulės energetikos bendrovė „Solet".
nuotrauka
2024-03-26 10:09
Stiklo paketų gamintoja „Glass LT”, įsikūrusi Alytuje, į naują gamybos liniją investuoja 3 mln. Eur – tai leis išplėsti gaminių asortimentą ir apdoroti iki 2,6 mln. kv. m stiklo. Nepaisant sumažėjusios paklausos statybų rinkoje, pernai gamybos apimtys siekė 2,08 mln. kv. m apdoroto stiklo – tai šiek...
nuotrauka
2024-03-25 09:32
Susisiekimo infrastruktūros UAB „Fegda grupė" priklausanti Pietų Lietuvos kelių infrastruktūros įmonė „Alkesta" turi naują vadovą – įmonės generalinio direktoriaus pareigas nuo pirmadienio eina Titas Lukšas.
nuotrauka
2024-03-21 14:52
Šiuo metu darbo rinka yra kaip niekada įkaitusi, o darbdaviai itin aktyviai ieško būdų tapti patrauklesniais esamiems ir potencialiems darbuotojams. Tam pasitelkiami įvairūs tyrimai bei įrankiai. Tačiau pasak kovo mėnesį į Lietuvos darbdavio tyrimų rinką žengusios bendrovės „WitMind“ direktorės Živi...
nuotrauka
2024-03-21 13:42
Viena didžiausių susisiekimo infrastruktūros įmonių Lietuvoje „Fegda grupė“ konsoliduotas įmonių grupės pajamas 2023 metais padidino daugiau nei du kartus – nuo 99 mln. EUR iki 218 mln. EUR, tuo tarpu grupės grynasis pelnas padidėjo nuo 3,5 mln. EUR 2022 m. iki 23 mln. EUR pernai. Sėkmingus rezultat...
nuotrauka
2024-03-19 12:11
Atsinaujinančios energetikos fondų valdymo įmonė „Modus Asset Management" ir Šiaulių bankas susitarė dėl 21 mln. eurų finansavimo vėjo jėgainėms Lietuvoje. Lėšos skirtos finansuoti 16,5 MW galios vėjo jėgainių parką Jurbarko rajone.
nuotrauka
2024-03-19 10:07
Naftos produktais užteršto grunto, dumblo ir vandens valymo bendrovės „GVT LT“ vairą iš dvejus metus įmonei vadovavusio Spartako Petrovo perima UAB „Toksika“ komercijos direktorius Lukas Andronavičius. Jis bendrovei vadovaus laikinai, iki kol bus išrinktas nuolatinis vadovas.
nuotrauka
2024-03-18 13:54
Vilniuje, Sietyno gatvėje, duris atvėrė naujas policijos pastatas – bene moderniausias ir aukščiausius energinius standartus apjungiantis pastatas sostinėje. 6 aukštų pastate įrengta 560 modernių darbo vietų. Čia įsikurs įsikurs Vilniaus miesto policijos komisariatas, Kelių policijos skyrius bei Pol...
nuotrauka
2024-03-14 15:12
Kaune tęsiant „SBA Urban“ vystomo naujos koncepcijos prekybos ir verslo miesto „Urban HUB“ pirmojo etapo statybos darbus, pradedamas antrasis etapas. Jį už 11 mln. EUR įgyvendina tvarios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“. Biurų, prekybos ir logistikos projekto Kaune naujajame ...
nuotrauka
2024-03-14 13:54
Kauno oro uoste netrukus planuojama pradėti keleivių terminalo plėtros darbus. Po rekonstrukcijos, kurią planuojama pabaigti 2025-ųjų viduryje, išaugs ir terminalo erdvės, ir technologijų pažanga. Būtent dėl modernių IT ir kitų aviacijos technologinių sprendimų iš Kauno keliauti taps patogiau ir gre...
nuotrauka
2024-03-13 14:47
Nekilnojamojo turto (NT) bendrovė „Realco“ skelbia pradedanti nuomos procesą Vilniaus centriniame verslo rajone vystomam verslo centrui „Hero“. Įmonė ne tik sustiprino savo vidinę komandą, bet ir sudarė sutartį su NT konsultacijų bendrove „Newsec“, kuri užsiims aktyvia nuomininkų paieška. Sostinės A...
nuotrauka
2024-03-13 14:12
Žinomo fotografo ir verslininko Mariaus Jovaišos bendrovė tapo sostinėje plėtojamą verslo centrą „Yellowstone" netiesiogiai valdančios KŪB „Jasinskio 14" tikruoju nariu, pakeitusiu investicijų bendrovę „Equite". Pastarosios savininkas Vilius Kavaliauskas pasitraukė iš „Yellowstone" investuotojų sąra...
nuotrauka
2024-03-12 10:02
Tvarios miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“ pasirašė sutartį su Čekijos investicijų grupe „RSJ Investments“ ir drauge tęs gyvenamojo kvartalo „Naujasis Skansenas“ vystymą Vilniuje. Bendradarbiavimo sutartis su naujuoju investiciniu partneriu suteiks galimybę efektyviau vykdyti projekto ...
nuotrauka
2024-03-10 08:11
Yra dvi priežastys, kodėl gamintojai gręžiasi į universalų dizainą. Nes patogu visiems ir estetiška. Kaip ši koncepcija realizuojama GEALAN įmonės, PVC langų bei durų profilių sistemų kūrėjos, gaminiuose?
nuotrauka
2024-03-08 13:14
Metų pradžia nekilnojamojo turto (NT) rinkoje įprastai nebūna itin aktyvi. Šių metų pirmasis mėnuo pagal įregistruotų NT sandorių kiekį netgi buvo kukliausias per pastaruosius keletą metų, o vasarį rinkos pagyvėjimo taip pat nesulaukėm, skelbia įregistruotus NT sandorius analizuojantis Registrų cent...
nuotrauka
2024-03-07 13:16
Didžiausios šalyje vandentvarkos bendrovės „Vilniaus vandenys" ekspertai kartu su Lietuvos mokslininkais ketina plėtoti technologiją, kuri iš nuotekų gamintų elektrą. Mokslininkų komanda jau eksperimentuoja su kuro elementais, kurie pasitelkdami mieles gamina energiją iš biologinėse atliekose esanči...
nuotrauka
2024-03-06 14:40
Valstybės valdoma pavojingųjų atliekų tvarkymo bendrovė „Toksika" baigė konsolidavimą su kita valstybės valdoma įmone – naftos produktais užteršto grunto, dumblo ir vandens valymo UAB „GVT LT".
nuotrauka
2024-03-05 16:21
Pirmą kartą Lietuvoje ir Baltijos šalyse iš gyventojų surenkamos mišrios komunalinės atliekos panaudojamos cemento pramonėje. Atliekos tampa alternatyviu kuru, kuris naudojamas cemento gamybai – taip mažinamas iškastinio kuro naudojimas, į atmosferą išsiskiriančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų i...
nuotrauka
2024-03-05 07:15
ESSVE stebi meistrų darbą ir ieško būdų, kaip padėti jiems būti efektyviais, demonstruoti aukštą darbo našumą. Ir tai ne tik kokybiški tvirtinimo ir sandarinimo produktai, bet ir darbo organizavimas, kuris primena „Lean“ metodą.
nuotrauka
2024-03-01 15:25
Nekilnojamojo turto plėtros kompanija „Hanner“ į Venecijoje statomo viešbučio „Hampton by Hilton“ projektą įtraukė ir lietuviškų kompanijų. Viešbutyje jau montuojami šalies gamintojo „Aluvesto“ langai, o kambariuose bus naudojami Kaune pagaminti „Fitsout“ baldai ir interjero elementai.

Statybunaujienos.lt » Objektai. Technologijos. Verslas