Vilniaus „Grinda“: miesto vandentvarkos ateitis – tvarumas ir estetika 

Šiuos klausimus galima išspręsti keliais būdais, kurių kiekvienas turi savo pranašumų. Pavyzdžiui, galima padidinti esamo kolektoriaus pralaidumą, šalia nutiesiant papildomą vamzdyno liniją – tačiau šis būdas itin brangus ir neefektyvus: didesnio pajėgumo infrastruktūros įrengimo sąnaudos didelės, o visa apimtimi ji būtų naudojama tik 3–4 kartus per metus – vasaros liūčių metu.
Alternatyva – lietaus nuotekas galima kaupti infiltracinėse talpose bei kaupyklose ir leisti susigerti į gruntą ar reguliuojamu srautu išleisti į esamą kolektorių.
„Grinda“ pasirinko pažangų ir tvarų lietaus nuotekų tvarkymo būdą – dalį srauto nukreipti į akumuliacinį tvenkinį, į kurį patektų jau išvalytas vanduo, o pats tvenkinys ir jo prieigos būtų pritaikytas gyventojų poilsiui. Toks būdas atitinka tvarios urbanistikos (angl. Sustainable Urbanism) kryptį ir teikia daugialypę naudą. Pasirinkus šį būdą, liūčių vanduo bus sulaikomas ir pamažu suleidžiamas į gruntą, o ne akimirksniu nutekinamas į paviršinius vandens telkinius. Tai leis palaikyti požeminio vandens lygį (svarbus vietos ekosistemos stabilumo rodiklis), o teritorijos bus apsaugomos nuo užtvindymo. Lietaus vandens valymas apsaugo požeminius ir paviršinius vandenis nuo taršos, o sutvarkytos lietaus vandens kaupyklos ir jų aplinka ne tik prisideda prie bioįvairovės puoselėjimo, bet ir tampa erdve, kurioje žmonės gali poilsiauti.Ukmergės g. ir Šiaurinės g. sankryžoje numatoma įrengti paskirstymo kamerą, iš kurios apie 9 m3/s paviršinių nuotekų srautas nauju vamzdynu bus nukreiptas į formuojamą kaupyklą tarp Ozo g. ir Miglos g. Toks sprendimas padės sureguliuoti vandens srautus. Svarbiausia – beveik trečdaliu sumažės Geležinio Vilko gatvės kolektoriui tenkančios maksimalios apkrovos. Iš kaupyklos tvenkinio vanduo nedideliu debitu nauja jungtimi bus išleidžiamas į šiuo metu jau rekonstruotą T. Narbuto gatvės kolektorių – tokiu būdu vykdant Šeškinės-Geležinio Vilko lietaus nuotekų tinklų rekonstrukciją patikimai susisies šiedu itin svarbūs Vilniaus miesto inžinerinės infrastruktūros projektai, o užtvindytų sostinių gatvių vaizdas liks tik nuotraukose.
Statybos darbai apims:Šeškinės-Geležinio Vilko baseino paviršinių nuotekų rekonstrukcijos projektas kuriamas pasitelkiant skaitmeninės statybos (BIM) priemones. Numatoma darbų vertė – 16,7 mln. eurų su PVM.
- Apie 1,8 km DN 2250 mm paviršinių nuotekų tinklų įrengimą nuo Šiaurinės g. ir Ukmergės g. sankryžos iki valyklos Ozo g.;
- 3 m3/s našumo paviršinių nuotekų valyklos statybą;
- apie 20 000 m3 talpos kaupyklos, pritaikytos rekreacijai, statybą;
- Apie 1,3 km DN 1000 mm paviršinių nuotekų tinklo įrengimą Žvėryne ir prijungimą prie 2020 m. rekonstruoto T. Narbuto g. kolektoriaus.
- Bendras projekto metu įrengiamų įvairaus skersmens vamzdynų ilgis – 3162 m.
Nuo paskirstymo kameros Ukmergės g. projektuojamas armuoto stiklo pluošto vamzdynas iki Ozo g., o nuo Ozo g. – iki valyklos bei kaupyklos. Siekiant kuo mažiau pažeisti esamas dangas ir kuo mažiau apriboti eismą intensyviame Ukmergės g. ir Ozo g. ruože, tinklai bus klojami uždaru mikrotuneliavimo, t. y. požeminio kasimo, būdu. Žaliosiose šių gatvių zonose būtų įrengiamos iki 18 m gylio darbo ir priėmimo duobės.
„Patirtis, įgyta atliekant T. Narbuto-Saltoniškių gatvių paviršinių nuotekų rekonstrukciją, suteikė postūmį įgyvendinti kitus svarbius miesto infrastruktūros tvarkymo darbus“, – sako UAB „Grinda“ direktorius Kęstutis Vaicekiūtis.
Povilas PODERSKIS, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius
Visi Vilniaus mieste priimami sprendimai turi kelias skirtingas dimensijas, kurias reikia suderinti. Vilniaus miesto administracija siekia, kad bet kuri vystoma infrastruktūra atliktų ne tik tiesioginę funkciją, bet ir pateiktų tokius sprendimus, kuriuose atidžiai įvertinti ilgalaikiai aplinkosaugos, judumo, estetikos, tvarumo kriterijai.
Ilgus metus skirtingų miesto valdžių ignoruoti vandentvarkos projektai įsibėgėja, ir juo labiau džiugina, kad „Grinda“ pakelia juos į aukštus standartus atitinkantį kokybinį lygmenį.
Kęstutis VAICEKIŪTIS, UAB „Grinda“ direktorius
Patirtis, įgyta atliekant T. Narbuto-Saltoniškių gatvių paviršinių nuotekų rekonstrukciją, suteikė postūmį įgyvendinti kitus svarbius miesto infrastruktūros tvarkymo ir plėtros darbus.
Paviršinių nuotekų kaupyklą numatoma įrengti Šeškinės seniūnijoje tarp Ozo g. ir Miglos g. Pagrindinė statomos talpyklos funkcija yra sukaupti lietaus vandenį ir pamažu jį išleisti. Kaupykla bus suformuota iš esamo grunto, ji talpins 20 000 m3 vandens. Smarkios liūties ir didžiausio debito (9 m3/s) atveju tvenkinys prisipildys per 37 min., o perteklinis vanduo ištekės per 5 val. 30 min. 1 m3/s debitu. Kaupyklos priekrantėje vandens augalai skaidys likutinius naftos produktų ir kitus teršalus, jie kartu su šlaituose kuriamomis žolių ir krūmų bendrijomis formuos vandens telkinio ekosistemą.
Tvarios vandentvarkos privalumai:
• Liūčių vandenį sulaikant ir pamažu suleidžiant į gruntą, o ne akimirksniu nutekinant į paviršinio vandens telkinius, palaikomas požeminio vandens lygis.
• Urbanizuotos miesto teritorijos apsaugomos nuo užtvindymo.
• Lietaus vandens valymas apsaugo požeminius ir paviršinius vandenis nuo taršos.
• Atviros lietaus vandens kaupyklos ir jų aplinka prisideda prie bioįvairovės puoselėjimo.
• Atviros lietaus vandens kaupyklos tampa rekreacijai pritaikyta erdve.
„Paviršinių nuotekų kaupyklą numatoma įrengti derinant jos pagrindinę funkciją su estetika. Čia planuojama sutvarkyti aplinką, išplėtoti pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūrą, įrengti vaikų žaidimo aikštelių, suoliukų. Siekiame, kad naujojoje erdvėje būtų malonu laiką leisti ir vyresnio amžiaus žmonėms, ir jaunoms šeimoms su vaikais, todėl tvenkinio prieigos suprojektuotos pagal aplinkos, kuri patogi visiems, principus“, – sako UAB „Grinda“ direktorius Kęstutis Vaicekiūtis.
Tokios paviršinio vandens kaupyklos pradėtos statyti daugelyje pažangių pasaulio miestų, kai buvo tyrimais įrodyta, kad nenaudinga skubėti nutekinti lietaus ar sniego tirpsmo vandens į didesnius vandens telkinius. Miestuose mažėja vandens, reikalingo augalijai ir kraštovaizdžiui, bet itin daugėja nelaidžių paviršių, nuo kurių vanduo greitai nuteka vamzdynais, kolektoriais ir kanalais. Didėjant momentiniam kritulių kiekiui, kolektorių pralaidumas tampa nepakankamas, užliejamos užstatytos miestų teritorijos.
Kai kuriose užsienio šalyse tokios kaupyklos yra gana paplitusi su lietaus vandentvarka susijusi praktika. Reikia džiaugtis, kad pamažu ji skinasi kelią ir Lietuvoje. Vilniuje tai puikiai iliustruoja Ozo parko (V. Gerulaičio g., J. Ralio g., K. Ulvydo g.) tvenkiniai, į kuriuos subėga kritulių nuotekos nuo aplinkinių pastatų stogų. Be to, ši teritorija yra pritaikyta ir poilsiui.
Kitas pavyzdys – Vilniaus japoniškasis sodas Geležinio Vilko-Linkmenų g. prieigose, kur į tvenkinį subėga kritulių nuotekos. Artimiausiu metu Vilniaus miesto administracija numato šią aplinką sutvarkyti – ten bus sukurta jauki ir funkcionali erdvė.
Kvietimas dalyvauti konkurse
Vilniaus miesto savivaldybės įmonė UAB „Grinda“ paskelbė tarptautinį konkursą, ieškodama aukštos kompetencijos rangovo, su kuriuo suvienijus jėgas, Vilniaus mieste bus įgyvendintas reikšmingas paviršinių nuotekų tinklų projektas. Informacija – Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (CVP IS).
„Darbo kokybė turi būti užtikrinama ir valdoma nuo pat projekto inicijavimo etapo, nes tai paveiks projekto užbaigimo kokybę, t. y. projekto sukuriamus rezultatus, jų naudojimą, projekto tvarumą ir poveikį. Ieškome patikimo partnerio ir tikime, kad tokį rasime“, – sako UAB „Grinda“ direktorius Kęstutis Vaicekiūtis.
Šeškinės-Geležinio Vilko gatvių lietaus nuotekynės rekonstrukcija yra regioninės svarbos projekto „Paviršinių nuotekų sistemų tvarkymas Vilniaus mieste“, finansuojamo ES sanglaudos fondų, Vilniaus miesto savivaldybės ir bendrovės „Grinda“ lėšomis, dalis. Jo įgyvendinimą administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra.
GRINDOS ir Vilniaus m. sav. nuotr. ir vizualizac.