Vilniaus mieste sėkmingai baigiamas žemės grąžinimo procesas
2024-05-17 06:10
Aplinkos ministerija praneša, kad 550 asmenų, turinčių teisę atkurti nuosavybės teises į žemės sklypus individualiai statybaiVilniaus mieste, iki š. m. gegužės 1 d. pasirinko sklypus. Planuojama, kad dar šiemet šie sklypai bus registruoti Nekilnojamojo turto registre kaip savininkų, laukusių nuosavybės teisių atkūrimo ne vieną dešimtmetį, nuosavybė.
Taip pat iki gegužės 1 d. Nacionalinė žemės tarnyba gavo 681 prašymą dėl valios pakeitimo. Šiuose prašymuose asmenys pageidauja vietoje žemės sostinėje gauti mišką.
„Lietuva žengia dar vieną žingsnį atstatydama sovietmečio neteisybes. Ne visos postsovietinės šalys ėmėsi nuosavybės restitucijos, o 2024m. tampa istoriniais metais Lietuvai, kai nuosavybės paveldėtojai atgauna nuosavybę arba tinkamą kompensaciją. Deja, nuosavybės grąžinimas Vilniaus mieste truko net 30 metų, bet ir šiame – sudėtingiausiame mieste – jau matoma restitucijos proceso pabaiga“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Naujos žemės grąžinimo proceso pareigos atiteko savivaldybėms
Aplinkos ministerijos inicijuotose ir 2023 m. birželį priimtose Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo ir Žemės įstatymų pataisose numatyta, kad savivaldybėse, kuriose nebaigtos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros, suteikiama galimybė nuosavybės teisėms atkurti – skirti ne tik sklypus individualiai statybai, bet ir kitai ūkinei-komercinei veiklai. Tokiu būdu savivaldybėms buvo sudaryta galimybė nuosavybės teisėms atkurti pasiūlyti pakankamą ir poreikį atitinkantį sklypų sąrašą.Minėtomis pataisomis iki 2024 m. gegužės 1 d. buvo pratęstasterminasasmenims pakeisti valią ir vietoj kompensacijos pinigais pasirinkti lygiavertį miško sklypą.
Šiais įstatymų pakeitimais taip pat nustatyta, kad savivaldybės, nebaigusios nuosavybės teisių atkūrimo procedūros, nuo 2024 m. pradžios tapusios valstybinės žemės patikėtinėmis, neturės teisės laisvus valstybinės žemės sklypus perduoti ar nuomoti tretiesiems asmenims, kol nebaigs nuosavybės teisių grąžinimo procedūros, išskyrus valstybinės žemės sklypų nuomą ar panaudą prie eksploatuojamų statinių.
„Asmenims, iki šių metų gegužės 1 d. nepakeitusiems valios, kai atkurti nuosavybės teisių ankstesniame prašyme nurodytu būdu nebuvo galimybių, nuosavybės teisės bus atkuriamos atlyginant pinigais Vyriausybės nustatyta tvarka. Suprantame, kad toks sprendimas neatlieps visų žmonių lūkesčio, tačiau tai vienintelis būdas pabaigti dešimtmečius trunkantį žemės grąžinimo procesą“, – komentuoja pranešime cituojama aplinkos viceministrė Monika Juodvalkė.
Vilniuje miestui sugrįš 142 hektarai teritorijos
Vilniaus miesto savivaldybė Nacionalinei žemės tarnybai perdavė naujų grąžintinų sklypų sąrašą, kuriame buvo įrašyta 550 sklypų. Bendras šių sklypų plotas – beveik 195 ha. Šiame sąraše buvo 433 sklypai vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijose, kurių plotas – 34 ha, ir 117 sklypų daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių, komercinių, pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijose, užimančių beveik 161 ha.
Nacionalinėje žemės tarnyboje buvo patvirtintas šiuos sklypus galinčių gauti 623 asmenų sąrašas. Jie buvo kviečiami į naujų žemės sklypų skirstymo komisijų posėdžius.
„Džiaugiamės, kad dešimtmečius trukęs nuosavybės teisių atkūrimui skirtų žemės sklypų projektavimo procesas Vilniaus mieste baigtas. Vilniaus miesto savivaldybei pavyko suprojektuoti ir perduoti Nacionalinei žemės tarnybai beveik 2,5 karto daugiau naujo valstybinės žemės sklypų ploto nei yra poreikis, todėl piliečiams sudaryta galimybė pasirinkti naują valstybinės žemės sklypą ar jo dalį iš žymiai didesnio kiekio įvairios paskirties žemės sklypų skirtingose Vilniaus miesto teritorijose“, – teigia pranešime pacituotas Vilniaus miesto vicemeras Andrius Grigonis.
Nacionalinės žemės tarnybos duomenimis, Vilniuje liko nepasirinkti 294 sklypai: 218 sklypų vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijose ir 76 sklypų komercinėse, pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijose. Bendras šių sklypų plotas – 142 ha. Tokie sklypai galės būti įveiklinamimiesto ir miestiečių poreikiams.
Kurorto plėtrai trukdo ne tik laisvų gyvenamųjų sklypų ir būsto pasiūlos stoka. Birštone išryškėjo ir žemėtvarkos, teritorijų planavimo bei renovacijos reguliavimo problemos, kurioms sprendimų ieškoma kartu su Aplinkos ministerija.
Marijampolės daugiafunkcės arenos projektas sulaukė 9 mln. eurų valstybės finansavimo, tačiau paaiškėjus, kad vietoj anksčiau planuotų 3 000 žiūrovų vietų numatyta 1 800, kilo diskusijų dėl objekto dydžio ir galimybių. Marijampolės savivaldybė paaiškino, kodėl pasirinktas mažesnės arenos variantas, ...
Lietuvos miestų ateitį lems ne vien naujų pastatų skaičius ar plėtros tempas. Vis svarbesniais urbanistinio planavimo kriterijais tampa būsto prieinamumas, viešųjų erdvių kokybė, žalioji infrastruktūra ir gebėjimas prisitaikyti prie klimato kaitos. Šie klausimai aptarti XX Lietuvos urbanistiniame fo...
Vilniuje atidaryta nauja eismo jungtis, tačiau Ukmergės, Ozo ir Siesikų gatvių sankryžos rekonstrukcija dar tik įsibėgėja. Artimiausiomis savaitėmis vairuotojų laukia papildomi eismo pakeitimai, o kitąmet bus tęsiami viaduko, požeminės perėjos ir gatvių infrastruktūros statybos bei atnaujinimo darba...
Devyniose Lietuvos savivaldybėse planuojama statyti naujus sporto objektus – nuo daugiafunkcių arenų ir baseinų iki specializuotų sporto bazių. Valstybė 2026–2028 m. šiems projektams numatė beveik 45 mln. eurų, tačiau finansavimo pakako tik daliai savivaldybių: dar devyni projektai liko rezerviniame...
Vilniuje baigiamas statyti pėsčiųjų ir dviratininkų tiltas per Nerį, sujungsiantis A. Goštauto ir Upės gatves. Išskirtinis statinio bruožas – pagrindinės laikančiosios konstrukcijos iš klijuotos medienos. Beveik 40 metrų ilgio sijos ir arkos tapo rimtu išbandymu tiek projektuotojams, tiek gamintojam...
Savivaldybė kaip nekilnojamojo turto vystytoja ir nuomotoja – tokį modelį Lietuvoje įgyvendina Alytus. Miesto pramonės parke statomas daugiau kaip 4 tūkst. kv. m gamybinis ir administracinis pastatas, kurio patalpas įmonėms nuomos pati savivaldybė. Projektui numatyta iki 6 mln. eurų investicija.
Klaipėdoje sustojo naujojo Kruizinių laivų terminalo statybos – į statybvietę nebegalima atvežti darbams būtino grunto dėl savivaldybės įvesto 25 tonų transporto priemonių bendrosios masės ribojimo. Rangovas „Tilsta“ sustabdė sutarties su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija vykdymą. Jo skaiči...
Prasidėjus šildymo sezonui, šilumos energija Lietuvos gyventojams brangsta. Lapkritį jos vidutinė kaina šalyje padidėjo 13,55 proc., o kai kuriuose didžiuosiuose miestuose augimas buvo dar ryškesnis. Vilniuje šiluma pabrango daugiau kaip trečdaliu. Vis dėlto pagal šilumos kainų vidurkį Lietuva išlie...
Lazdijuose vykstanti Vytauto gatvės rekonstrukcija trunka ilgiau, nei planuota. Dėl papildomo sprendinių derinimo prie bažnyčios esančioje atkarpoje darbai užsitęsė, tačiau rangovas iki gruodžio ketina dirbti visu pajėgumu. Vėliau statybos bus tęsiamos, kai leis oro sąlygos.
Kretingos rajone įgyvendinami keli infrastruktūros atnaujinimo projektai. Pradėta Vydmantų gimnazijos stadiono rekonstrukcija, parinktas rangovas Kretingos Geležinkelio gatvei tvarkyti, o dar vieno lopšelio-darželio laukia kapitalinis remontas. Bendra šių projektų vertė siekia daugiau kaip 4,7 mln. ...
Taurų kaime (Tauragės rajonas) atnaujinta Ežeruonos gatvė – buvusi žvyruota važiuojamoji dalis pakeista asfaltu, įrengti šaligatviai, lietaus nuotekų tinklai ir LED apšvietimas. Daugiau kaip pusės milijono eurų vertės projektas apėmė ne tik gatvės infrastruktūros atnaujinimą, bet ir aplinkos sutvark...
Onuškio istorinis centras ruošiasi permainoms – už 500 tūkst. eurų bus atnaujinta Kipro Petrausko aikštė, o kartu siekiama sugrąžinti ir miestelio turgaus tradiciją. Trakų rajono savivaldybė jau pasirašė rangos darbų sutartį, todėl projektas pereina į įgyvendinimo etapą.
Kauno Aleksotas tampa viena didžiausių sporto infrastruktūros plėtros teritorijų mieste. Čia ne tik statoma futbolo ir regbio arena, bet ir rengiamasi įgyvendinti 16,33 mln. eurų vertės projektą – Ekstremalaus sporto centrą, kuriame vietos atsiras riedlentininkams, paspirtukininkams, parkūro ir kitų...
Pilaitėje iškils keturių aukštų priestatas, o atnaujintame sveikatos priežiūros centre atsiras ne tik daugiau gydytojų kabinetų, bet ir vaikų reabilitacijos bei psichikos sveikatos paslaugos. 6,4 mln. eurų vertės rekonstrukcijos darbus atliks bendrovė „Jungtiniai projektai“.
Savivaldybėms numatoma skirti milijonines paskolas, kurios padės įgyvendinti ES fondų finansuojamus projektus ir plėtoti vietos infrastruktūrą. Prienų rajono ir Kretingos rajono savivaldybėms iš viso planuojama perskolinti iki 2,77 mln. eurų.
Šalia Ignalinos atominės elektrinės (IAE) ir buvusio karinio miestelio numatyta teritorija gali tapti nauju pramonės traukos centru. Vyriausybė pritarė siūlymui Visagine steigti daugiau kaip 223 ha laisvąją ekonominę zoną (LEZ), kurioje tikimasi pritraukti iki 411,6 mln. eurų investicijų ir sudaryti...
Vilniaus darželių plėtra įgauna pagreitį – Jeruzalėje dar šiemet prasidės 9,27 mln. eurų vertės naujo lopšelio-darželio statybos. Rangovu pasirinkta UAB „Skanto“, o 2700 kv. m pastate numatytos aštuonios grupės ir 160 vietų vaikams.
Klaipėdoje statomo futbolo maniežo statybos pasiekė vieną ryškiausių etapų – pradėtas kelti kupolas, kurio aukštis kartu su atramine sienele sieks apie 25 metrus. Maždaug 3 mln. eurų vertės projektas turėtų suteikti galimybę futbolininkams treniruotis ir varžytis ištisus metus, nepriklausomai nuo or...
Pirkimai, kuriuose pasiūlymą pateikia tik vienas tiekėjas, pasikartojantys sandoriai ir statybos darbų sutarčių vertės augimas jau po konkurso – tokias galimas korupcijos rizikas Šilalės, Šilutės ir Visagino savivaldybėse nustatė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Tarnybos vertinimu, tokia praktika g...