„Vilniui labai svarbu, kad centrinė miesto dalis būtų gyva, o pertvarkyti rūmai leistų sostinei išnaudoti ir konferencinio turizmo potencialą. Gero konferencijų centro Vilniui labai trūksta. Galbūt Vyriausybė turi kitokią viziją, bet aš labai raginčiau tęsti projektą, kurio reikia ir miestui, verslui ir visai Lietuvai", – pranešime cituojamas rezoliucijos iniciatorius, Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Miesto taryba atkreipė dėmesį į tai, kad Bendrajame plane ir kituose strateginiuose dokumentuose sostinė yra išsikėlusi uždavinį sukurti tarptautinius standartus atitinkantį, funkcija ir mastu unikalų kultūros infrastruktūros objektą – kongresų centrą, kuris ir galėtų atsirasti rekonstravus saugomą unikalios architektūros pastatą.

Vilniaus koncertų ir sporto rūmai prieš pusšimtį metų buvo sukurti koncertinei veiklai ir rekonstravus puikiai atitiktų šiuolaikinius kongresų organizavimo poreikius. Pačiame miesto centre esantis ir gerai iš svarbiausių panoraminių apžvalgos taškų matomas pastatas dėl savo unikalaus plano negali būti pritaikytas kitokiai, nei suplanuota, funkcijai. Vilnius neturi konferencijų centro, visiškai atitinkančio tarptautinių konferencijų rengėjų reikalavimus, todėl Lietuvos sostinę iki šiol aplenkdavo didesni tarptautiniai renginiai, kurie būtų naudingiausi finansiškai. O Vyriausybės sprendimas reikštų, kad miestas ir toliau neteks konferencinio turizmo pajamų.

Įgyvendinant miesto ir valstybės bendrus tikslus turi būti išsaugotos reikšmingos kultūros paveldo vertybės – 1971 m. pastatyti Vilniaus koncertų ir sporto rūmai bei apsaugota ir pritaikyta pagarbiam naudojimui valstybės saugoma Vilniaus žydų Šnipiškių senųjų kapinių vieta.

Pasak miesto plėtros agentūros „Go Vilniaus" konferencijų biuro vadovės Vitos Žilinskaitės, sostinę iki šiol aplenkdavo dideli, finansiškai naudingiausi tarptautiniai renginiai. Nors konferencinis turizmas beveik visame pasaulyje buvo sustojęs dėl koronaviruso pandemijos, prognozuojama, kad konferencijų pramonė visiškai atsigaus iki 2024 m. Ir kaip tik dabar vyksta jų planavimas, miestų konkurencinė kova dėl renginių, vyksiančių 2024–2027 m. (Anksčiau planuota, kad Kongresų centras d savo veiklą pradės 2022 m. pabaigoje – 2023 m. pradžioje). Specialistai atkreipė dėmesį ir į tai, kad bus nuvilti ir susijusių verslų lūkesčiai – atsižvelgus į ankstesnį sprendimą kurti Kongresų centrą Vilniuje iškilo daug naujų verslo klasės viešbučių, kurie investicijų atsiperkamumą sieja su kongresų centro atidarymu.

Miesto Taryba savo rezoliucija atkreipė dėmesį į tai, kad tiek dabartinė pastato būklė, tiek jo užkonservavimas kosmetinio remonto būdu demonstruoja nepagarbą Vilniaus istorijai, Lietuvos žydų istorijai ir sukuria urbanistinę dykrą sostinės centre. Sustabdžius Vilniaus kongresų centro bei senųjų žydų Šnipiškių kapinių tvarkymo projekto įgyvendinimą, blogos techninės būklės pastatas bus pasmerktas sunykti, o apleista istorinių kapinių teritorija pačiame miesto centre nebus atverta Vilniaus miesto istorijos pažinimui ir pagarbiam naudojimui.