„Vilnius yra vienas didesnių Europos miestų, kurio gyventojams kartu su Švenčionių, Šalčininkų ir Vilniaus rajonų gyventojais tiekiamas kokybiškas požeminis vanduo. Toks vanduo yra apsaugotas nuo išorės cheminės ir mikrobiologinės taršos bei prisotintas įvairių žmogaus organizmui naudingų mineralinių medžiagų. Jo kokybei nustatyti kasdien atliekame laboratorinius tyrimus ir pagal iš anksto su Maisto ir veterinarijos tarnyba suderintą planą per metus ištiriame apie 8000 vandens rodiklių“, – pranešime cituojama  „Vilniaus vandenų“ laboratorijos vadovė Aurelija Rutkauskaitė.

Vandenyje turi būti patikrinama apie 50 mikrobiologinių, fizikinių ir cheminių rodiklių. Vanduo yra kokybiškas, saugus ir geras, kai jis atitinka visus Lietuvos higienos normos HN 24:2017 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ nustatytus kriterijus.

Tokie patys kriterijai taikomi ir geriamajam vandeniui iš nuosavų vandens telkinių, todėl jų savininkai turi patys sekti savo vandens kokybę ir reguliariai ištirti.

Kodėl svarbu atlikti vandens tyrimus?

Daugiausiai rizikos dėl geriamojo vandens kokybės kyla šulinių savininkams. Vanduo į šulinius patenka iš gruntinio vandens, į kurį kartu su lietaus vandeniu lengvai nuteka aplinkos teršalai. Dėl ūkinės žmogaus veiklos į vandenį patekę azoto junginiai – nitritai ir nitratai – yra netgi pavojingi žmogaus gyvybei.

„Nitritais ar nitratais užterštas vanduo neturi specifinio skonio ir kvapo, todėl jis gali atrodyti tinkamas vartoti. Deja, tokio vandens dažnai pasitaiko gyventojų šuliniuose, o šios medžiagos ypač pavojingos kūdikiams ir nėščiosioms, nes organizme išsivysto vidinis deguonies „badas“, todėl kūdikiai gimsta silpnesni, mažesnio svorio, jiems kyla pavojus uždusti“, – įspėja Laboratorijos vadovė.

A. Rutkauskaitės teigimu, papildomos rizikos kelia ir atvira šulinių konstrukcija, dėl kurios kyla pavojus užteršti vandenį tiesiogiai. Žmogui išgėrus vandens, užteršto patogeniniais mikroorganizmais, gali pakilti temperatūra, atsirasti pykinimas, vėmimas, viduriavimas. Virinant vandenį mikrobai žūsta, tačiau, jei šulinių vanduo užterštas chemine tarša, nei virinimas, nei filtravimas buitiniais filtrais cheminių medžiagų iš vandens nepašalina.

Kaip patikrinti vandens kokybę?

Specialistai pataria gręžinių geriamąjį vandenį patikrinti bent kartą per metus, o šulinių vandenį rekomenduojama tikrinti ir du kartus per metus (rudenį ir pavasarį), nes jo kokybė labai priklauso nuo aplinkos ir nuolat kinta.

Tiriant gręžinio vandens kokybę, rekomenduojama atlikti geležies, nitritų, nitratų, amonio, mangano kiekio nustatymo ir vandens pH, savitojo elektros laidžio tyrimus. Norint išsitirti šulinio vandenį, patariama atlikti mikrobiologinį vandens tyrimą, nitritų, nitratų kiekio nustatymo, bei vandens pH, savitojo elektros laidžio tyrimus.

Vandens tyrimus galima atlikti „Vilniaus vandenų“ laboratorijoje.