Praėjusiais metais Vilniuje biuro ploto (72 tūkst. kv. m.) išnuomota du kartus daugiau nei Taline (37 tūkst. kv. m.) ir net aštuonis kartus daugiau nei Rygoje (9 tūkst. kv. m.). Planuojama, kad 2017–2018 m. verslo poreikiams Vilniuje bus pasiūlyta net 140 tūkst. kv. m. aukščiausius reikalavimus atitinkančių patalpų, skelbiama „Newsec“ 2017 m. pavasario Šiaurės Europos ir Baltijos šalių komercinio nekilnojamojo turto apžvalgoje.

Tarptautinės nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės „Newsec“ Tarpininkavimo paslaugų grupės vadovės Jurgitos Šilaikytės teigimu, Vilnius šiandien diktuoja biurų rinkos madas regione ir išsiskiria iš trijų Baltijos valstybių. Būtent Lietuvos sostinėje išryškėja naujausios biurų rinkos tendencijos ir verslininkų bei darbuotojų pageidavimai.

Iššūkis – suderinti skirtingus poreikius

NT ekspertė teigia, kad šiandien biuro nuomininkams svarbiau ne pačios patalpos, o bendra infrastruktūra ir suteikiamos papildomos paslaugos – ar naujieji biurai gali pasiūlyti maitinimo galimybę, konferencijų sales, sporto klubą, vaikų dienos centrą, galimybę keisti patalpų išplanavimą. Anot J. Šilaikytės, vienas tokių šiuolaikiškų ir papildomas paslaugas užtikrinančių biurų pavyzdžių – Vilniaus centre įsikūręs biurų centras „Quadrum“.

„Newsec“ atstovai pastebi kitą ryškėjančią tendenciją: šiandien verslininkai susiduria su nemažu iššūkiu – kaip viename biure suderinti skirtingų kartų darbo kultūras ir užtikrinti, kad pasirenkamos patalpos atitiktų darbuotojų lūkesčius ir poreikius. Šiuo metu vis populiariau biuro patalpas skirstyti į atskiras zonas pagal vykdomas veiklas: darbui su kompiuteriu prie stalo, bendravimui su klientais, skambučiams, poilsio erdvėms. Taigi, priklausomai nuo atliekamo darbo, darbuotojai dienos metu vis gali keisti darbo vietą.

„Jaunesnės kartos žmonės linkę neprisirišti prie nuolatinės sėdimos darbo vietos, jie nori nuolat judėti, įgyvendinti įvairius projektus, toje pačioje įmonėje ieškoti naujų galimybių ir iššūkių. Jauni darbuotojai biurą mato ir kaip erdvę žaidimams, gal net linksmybėms. Todėl prie besikeičiančios biuro paskirties jiems prisitaikyti lengviau. Tačiau įmonių savininkai turi atsižvelgti ir į patyrusius profesionalus, kurie turi kitokį požiūrį į biuro funkcijas ir savo darbą jame. Skirtingų įsivaizdavimų suderinimas šiandien įmonių savininkams yra kaip niekad aktualus, todėl patalpų skirstymas zonomis yra viena iš išeičių“, – teigia pašnekovė.

Sparčiai augančioms, naujoms ir tarptautinėms kompanijoms taip pat labai svarbu biurų pastato kokybė ir lokacija. Pasak J. Šilaikytės, biurai geriausiuose miesto pastatuose ir geriausiose vietose papildomai motyvuoja darbuotojus, todėl juose įsikūrusioms įmonėms tampa lengviau pritraukti naujus talentus.

Lenkia Rygą ir Taliną

Šilaikytė pastebi, kad tiek rinkos aktyvumu, tiek inovatyviais pasiūlymais Vilnius gerokai lenkia Latvijos ir Estijos sostines.

„Rygoje stebimas sąstingio laikotarpis. Biurų rinkos plėtrą šiame mieste labiausiai stabdo du veiksniai: po nelaimės prekybos centre sugriežtintas statybos reglamentavimas ir leidimų išdavimas, taip pat nepakankamas vietinis rinkos vystytojų tinklas. Užsienio investuotojai, net ir turėdami sklypus bei planus, linkę laukti išankstinių nuomos sutarčių ir tik tuomet imtis statybų. Tad Rygoje trūksta žaidėjų, kurie nebijotų prisiimti rizikos ir statyti nepilnai išnuomotus biurus. Pavyzdžiui, Latvijos sostinėje statomi du ypač modernūs A klasės biurai: „Place Eleven“ yra lietuvių įmonės „Hanner“ projektas ir „Z-Towers“ – „S.P.I. Group“ projektas“, – teigia pašnekovė.

Pasak jos, situacija Vilniuje ir Rygoje skiriasi būtent tuo, kad Lietuvos biurų rinkos plėtotojai yra pasirengę pradėti projektus net ir iš anksto neturėdami visą pastatą užimančių klientų.

Taliną NT ekspertė apibūdina kaip subalansuotai augančią rinką, kurioje yra aktyviausi vietos dalyviai. „Jau dabar galima pamatyti keletą naujų didelių projektų, pavyzdžiui, statomą pirmąjį aukštesnį nei 100 metrų dangoraižį mieste „Maakri Torn“, kuris duris atvers 2018 m. ir pasiūlys 21,5 tūkst. kv. m. ploto. Vis dėlto, skirtingai nei Vilniuje, šiame mieste nėra tiek daug užsienio įmonių ir paslaugų centrų, todėl ir augimas nėra toks didelis“, – lygina J. Šilaikytė.

Pasak pašnekovės, vienas pagrindinių argumentų, kodėl paslaugų centrai kuriasi Vilniuje, o ne Taline – beveik 30 proc. mažesni darbo užmokesčio kaštai. „Tai labai svarbus veiksnys IT, finansinių, klientų aptarnavimo ir kitų paslaugų centrus steigiančioms tarptautinėms kompanijoms renkantis tarp Vilniaus ir Talino“, – teigia NT ekspertė. 

Atsisiųsti visą „Newsec“ Šiaurės Europos ir Baltijos šalių komercinio nekilnojamojo turto apžvalgą galite čia.