Pagal miestų technologinį pažangumą ir pritaikymą gyventojų poreikiams sudarytas „Smart City“ pasaulinis 2023 m. reitingas parodė, kad geriausia situacija yra didžiausiame Šveicarijos mieste Ciuriche, o pirmą kartą į šį reitingą įtraukta Lietuvos sostinė užėmė 65 vietą iš 141-o miesto.

Anot Vilniaus skaitmenizavimo procesus vystančios bendrovės „Vilniaus planas“ Produktų vystymo skyriaus vadovo Donato Gudelio, inovacijų ir technologijų srityje Vilnius jau buvo įvertintas ir anksčiau: 2022 m. užėmė 3-ią vietą Europos inovacijų sostinės rinkimuose, 2021 m. gavo pasaulinį apdovanojimą už sukurtas ir gyventojų poreikiams pritaikytas geografines informacines sistemas – išmaniuosius žemėlapius.

„Vilnius yra technologiškai pažengęs ir kai kuriais atvejais gali pasiūlyti net daugiau nei reitinge aukštesnes vietas užėmę miestai. Tačiau labai svarbu ne vien diegti technologijas, bet ir ieškoti, kokį naudingą pokytį jos atneštų gyventojams, kaip padėtų miestą vystyti tvariai ir efektyviai. Pasaulinis reitingas „Smart City“ būtent ir vertina miestus bei jų technologinius sprendimus pagal tai, kaip jie pritaikyti žmonėms. Šiuo aspektu Vilnius dar turi kur augti“, – teigia pranešime cituojamas D. Gudelis.

„Smart City“ reitinge šiemet lyderiauja Ciurichas (Šveicarija), Oslas (Norvegija), Kopenhaga (Danija), į priekį veržiasi didieji Azijos miestai Pekinas (Kinija) bei Seulas (Pietų Korėja). Tarp Europos miestų Vilnius šiame reitinge užima 34 vietą iš 57 žemyno miestų, o tarp Baltijos šalių nusileidžia Talinui.

Pasak D. Gudelio, nors Vilnius nėra reitingo trisdešimtuke, tačiau kai kuriais technologiniais sprendimais miestas lenkia ir kitą Baltijos šalių sostinę Taliną ir reitingo lyderį Ciurichą.

„Pavyzdžiui, Vilniuje veikiančios ir gyventojų plačiai naudojamos programėlės oro kokybei realiu laiku nustatyti ir nebenaudojamiems daiktams atiduoti yra vertinamos itin aukštais balais. Tuo tarpu Talinas technologiškai lenkia Vilnių internetinio (online) balsavimo rinkimuose ir asmenybės identifikavimo elektroninėje erdvėje sprendimais. Technologijų srityje Vilnius neatsilieka ir nuo Ciuricho, tačiau šis miestas Lietuvos sostinę gerokai lenkia gyvenamosios aplinkos ir infrastruktūros sprendimais“, – sako pašnekovas.

Pavyzdžiui, su reitinge gyventojams įvertinti pateiktu teiginiu, jog saugumas viešose miesto vietose yra pakankamas, sutiko 59,5 proc. Vilniaus ir 74,7 proc. Ciuricho gyventojų. Kad eismo spūstys nėra problema, mano vos 18,4 proc. Vilniaus ir 39,2 proc. Ciuricho gyventojų.

Donatas Gudelis. „Vilnius Data Fest" nuotr.

Eksperto teigimu, Vilniuje kaupiama daug įvairių duomenų, kuriuos būtų galima dar labiau „įdarbinti“, kuriant palankesnę gyvenamąją aplinką vilniečiams. Vienas iš būdų – duomenų naudojimas keliems tikslams. „Nors duomenys paprastai renkami kokiu nors vienu tikslu, juos galima pritaikyti ir kitiems sprendimams. Pavyzdžiui, iš surinktų duomenų apie gatvių dangą ir jos kokybę buvo sukurtas papildomas sprendimas, automatiškai identifikuojantis nuotekų šulinius ir groteles, įvertinantis kelių ženklinimo būklę. Daugelio sistemų pagrindą sudaro komponentai, kurie jau buvo sukurti: žemėlapių naršyklės, 360 nuotraukų peržiūros, autentifikacijos ir kiti komponentai. Pakartotinis jau surinktų duomenų naudojimas leistų efektyviau kurti naujus, visuomenei naudingus sprendimus bei įrankius“, – tikina jis.

Kaip vieną didžiausių sostinėje jau įgyvendintų projektų D. Gudelis mini Vilniaus miesto duomenų centrą, kuriame kaupiami įvairiausio formato duomenys, kuriuos pasitelkus kuriami produktai, gerinantys miesto gyvenimo kokybę.

„Pavyzdžiui, su dronais renkami duomenys – aukštos rezoliucijos fotografijos ir vaizdo medžiaga, iš kurių sukuriami dirbtinio intelekto produktai. Vienas iš produktų – atliekų aikštelių būklės vertinimas, kuomet dronas praskrenda pro tam tikrą teritoriją ir fiksuoja aikštelių būklę.
Taip užuot važinėję po miestą su automobiliu, atsakingi specialistai gali peržiūrėti atliekų aikštelių būklės švieslentę ir pagal indikacijas joje matyti, kurias teritorijas reikia tvarkyti. Tokiu būdu užtikrinamas veiksmingas specialistų darbas ir aukšta paslaugų kokybė“, – teigia „Vilniaus plano“ atstovas.

Iš sukauptų duomenų jau yra sukurta nemažai visuomenei pasiekiamų informacinių portalų, leidžiančių kiekvienam gyventojui pasiekti jam reikalingą informaciją apie miestą. Vilniaus istorinės atminties portale „Vilniaus DNR“ galima analizuoti istorinius duomenis įvairiais pjūviais, šiuo metu kuriama „Kultūros paveldo statinių ir architektūros elementų sistema“ kaups vartotojams prieinamą informaciją apie paveldo statinius mieste, detalius 3D fotogrametrinius pastatų vaizdus.

Vilnius praėjusiais metais pristatė miesto plaučių projektą. Jį pasitelkus realiu laiku galima stebėti sostinės oro kokybę bei žiedadulkių koncentraciją sostinėje. Tai pirmoji sistema Lietuvoje, kurioje oro taršos ir kokybės duomenys yra atnaujinami kiekvieną minutę, o žiedadulkių koncentracija mieste – kas valandą.