„Pakuočių užsakovai į rinkos pokyčius reagavo skirtingai – vieni laikinai stabdė užsakymus, o kiti stengėsi bet kokia kaina užsitikrinti nenutrūkstamą tiekimą ir ėmė kaupti papildomas atsargas. Nors naujų klientų paieška gerokai sulėtėjo – buvo atšauktos pasaulinės parodos ir susitikimai – tačiau jau vasaros viduryje pasiekėme ikikarantininį lygį ir nutarėme nekeisti plėtros planų. Vienintelis dalykas, kuris pasikeitė – tai atsirado daugiau neapibrėžtumo, tapo sunkiau planuoti, kas bus rudenį ir žiemą, tačiau kaip niekad aišku, kad reikia būti nuolatinėje parengtyje dirbti visu pajėgumu“, – pranešime cituojamas „Vilpak“ bendrasavininkas M. Mizaras.

Sandėlių rinkoje metų pradžioje buvo jaučiamas sujudimas – vienas po kito kilo nauji logistikos centrai, kitos įmonės taip pat investavo į privačius, tik jų reikmėms skirtus sandėlius. Naujojo „Vilpak“ sandėlio vietoje buvusių pastatų griovimo darbai jau pradėti, o statybas tikimasi pabaigti gruodžio mėnesį.

Pasak M. Mizaro, cituojamom pranešime, bent jau iki šiol bankai pakankamai noriai finansavo gamybines įmones, tad tokiems objektams kaip sandėlis nebuvo sunku gauti finansavimą. Atsisakius projekto vėliau tokių palankių sąlygų gali ir nebūti.

Viena iš priežasčių, kuomet prireikia nuosavo sandėlio – tai ypatingos žaliavų arba produkcijos laikymo sąlygos. Vėdinimo ir apsaugos standartus savo klientams garantuoja visi logistikos centrai, tačiau kartais prireikia diegti dar pažangesnes išmaniąsias sistemas.

„Mes investuojame į drėgmės ir temperatūros palaikymo inžinerinius sprendimus, nes pakuotės gamyba yra jautri sritis, tad būtina, kad žaliava, pakliuvusi į gamybą, būtų jau aklimatizuota ir nuo temperatūrinių šokų nesielgtų neprognozuojamai. Prisitaikant prie naujų, padidinto saugumo reikalaujančių sąlygų mums taip pat yra labai svarbu patiems kontroliuoti ir užtikrinti visų sveikatos apsaugos standartų laikymąsi, kurį garantuojame savo užsakovams“, – teigia M. Mizaras.