Byloje išspręstas ginčas dėl savininkui – privačiam asmeniui priteistinos kompensacijos dydžio už 2014 m. paimtus tris žemės sklypus (0,2837 ha, 0,1442 ha ir 0,4652 ha) Vilniaus miesto vakariniam aplinkkeliui tiesti.

Turto vertintoja nustatė, kaip praneša Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šių trijų žemės sklypų rinkos vertę, taikydama Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatytą individualų turto vertinimą. Turto vertintojos išvadose buvo atsižvelgta į žemės sklypų vietą, analizuoti analogiški ar panašias sąlygas turintys objektai. Taikant lyginamąjį metodą, surinkta ir įvertinta informacija apie sandorius, įvykusius analogišku arba panašiu kaip turto vertinimo data metu.

Privatus asmuo byloje pateikė panašių žemės sklypų pardavimo kainas, kurios nurodytos viešuose skelbimuose. Jos buvo didesnės už teismų nustatytą kompensacijos dydį. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad viešų skelbimų pardavėjų prašoma kaina už panašius turto objektus nėra tapati sandorių rinkoje kainai. Būtent panašių turto objektų sandorių kainos, o ne savininko pateiktų skelbimų pasiūlos kainos yra reikšmingos nustatant savininko žemės sklypų rinkos vertę ir teismui apskaičiuojant ją atitinkantį kompensacijos dydį, pažymi Teismas.

• Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, kompensacijos suma paprastai turi būti apskaičiuojama remiantis turto verte, buvusia nuosavybės praradimo dieną.

Kasacinis teismas pažymėjo, kad, nustatant žemės sklypo vertę sprendimo jį paimti priėmimo dieną, sudaromos realios prielaidos įgyvendinti teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą principą, suteikiant savininkui galimybę įsigyti analogišką nusavintajam žemės sklypą. Be pagrindo išmokamas didesnis atlyginimas, nei reikia analogiškam sklypui įsigyti, nėra teisingas, nes sudaro galimybes paimamo sklypo savininkui nepagrįstai praturtėti visuomenės sąskaita.

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad kai kompensacija savininkui nėra išmokama po institucijos sprendimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams arba institucijos išmokėtas kompensacijos dydis nėra pakankamas analogiškam lygiaverčiam sklypui įsigyti ir vėliau išnagrinėjus teisminį ginčą teismo sprendimu nustatomas patikslintas žemės sklypo rinkos vertės kompensacijos dydis, teismas atsižvelgia į kainų pokytį per laikotarpį nuo sprendimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priėmimo dienos iki teismo sprendimo nustatyti žemės sklypo vertę priėmimo dienos.

Šioje byloje teismai nustatė visuomenės poreikiams paimtų iš savininko žemės sklypų 175 000 Eur, 96 500 Eur ir 146 000 Eur kompensacijos dydžius. Šie dydžiai atitiko paimtų sklypų rinkos vertę Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. sprendimų paimti sklypus priėmimo metu. Kompensacija savininkui jau sumokėta 2014 m., netrukus po Nacionalinės žemės tarnybos sprendimų paimti sklypus priėmimo, kompensacijos sumos išmokėjimo metu turėjo pakakti, kad savininkas įsigytų analogišką lygiavertį sklypą (-us).

• „Savininko galimybė įgyti analogišką sklypą nebuvo suvaržyta, o delsimas pasinaudoti tokia galimybe ir laukimas galutinio teismo sprendimo, kuriuo bus nustatyta (patikslinta) galutinė teisinga kompensacija už paimtus žemės sklypus, reiškė per tą laikotarpį žemės sklypų rinkos kainų pokyčių rizikos prisiėmimą. Tačiau rinkos augimo atveju šis kainų skirtumas negalėtų būti kompensuojamas, nes už išmokėtą iškart po institucijos sprendimų paimti žemės sklypus priėmimo kompensaciją savininkas turėjo galimybę nusipirkti analogišką sklypą (-us). Byloje savininkas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių turėtus ketinimus įsigyti konkretų lygiavertį sklypą ir kad gautos kompensacijos nepakako tokiam sklypui rinkoje įgyti“, – nurodė teisėjų kolegija. Taigi išmokėta kompensacija atitiko sklypo rinkos vertę paėmimo visuomenės poreikiams dieną ir už gautus pinigus savininkas galėjo nusipirkti kitą lygiavertį sklypą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.