2022 lapkričio 30 d. trečiadienis, 18:07
Reklama  |  facebook

„Vudesta“. Netikėtu rakursu – apie eksportą ir kitą emigracijos pusę Fotogalerija

2018-10-18 07:30
Bendrovė „Vudesta“, gaminanti medinius langus, duris bei įvairias medines slankiąsias sistemas, apie 97–98 proc. savo produkcijos eksportuoja į Skandinaviją ir Angliją. Šiuo metu bendrovė plečia savo gamybinius pajėgumus, bet apimčių augimo su vietos rinka nesieja.
nuotrauka
„Vudesta“ apie 97–98 proc. savo produkcijos eksportuoja į Skandinaviją ir Angliją. VUDESTOS nuotr.


Minimos įmonės
Vudesta, UAB
Bendrovė „Vudesta“ projektuoja, gamina ir montuoja europinio ir skandinaviško tipo medinius, aliuminiu kaustytus langus, duris bei slankiąsias sistemas. „Net jeigu mūsų gaminius perka Lietuvos įmonės, jie vis tiek eksportuojami. Tad vietos rinkoje mūsų gaminių lieka itin mažai“, – sako bendrovės „Vudesta“ gamybos direktorius Andrius Toliautas.Jeigu prieš kelerius metus į Norvegiją bendrovė išveždavo beveik vien tik skandinaviško tipo medinius langus ir duris, tai pastaruoju metu situacija pasikeitė: norvegai jau norti įvairesnių gaminių, darosi atviresni pasiūlymams, gaminių įvairovei.

„Pastaruoju metu ir Norvegijoje, kur keliauja didžiausia mūsų gaminių dalis, įsigaliojo reikalavimas dėl U vertės – naujai statomo namo bendra durų ir langų U vertė negali būti aukštesnė kaip 0,8 W/kv. m K. Švedijoje ir Danijoje tokių reikalavimų dar nėra“, – sako A. Toliautas. 

Mediniai „Vudesta“ langai, durys ir slankiosios sistemos yra sertifikuoti, tad gali būti montuojami į A klasės energinio naudingumo namus, U vertė nėra didesnė negu 0,8 W/kv. m K. Tai yra aukštas energinis efektyvumas, atitinkantis reikalavimus, kurie keliami pasyvaus namo langų U vertei. Nors Lietuvoje, kur įsigaliojo privalomieji reikalavimai dėl A energinio naudingumo klasės, bendrovė parduoda vos 2–3 proc. gaminių, šios vertės svarbios ir gaminius eksportuojant į Skandinaviją.

Gamina individualizuotus gaminius – standartinių gaminių rinką užima stambios gamyklos

Eksporto sėkmę, anot A. Toliauto, lemia keletas veiksnių. Lietuvos įmonė Skandinavijoje randa pirkėjų dėl tinkamos kainos, aukštos kokybės, lankstumo vykdant užsakymus, gebėjimo pateikti įvairios produkcijos.

vudesta„Konkuruoti standartinių gaminių rinkoje labai sudėtinga, ypač su lenkais, kurių gamyklos labai standartizuotos – nesuvokiu, kaip jie geba pagaminti už žemą kainą, nors, reikia pastebėti, ir kokybė nėra itin aukšta“, – sako A. Toliautas.

Skandinavijos rinkoje aktyviai veikia Lenkijos langų ir durų gamintojai, kurie geba pateikti savo produkciją žemomis kainomis, tačiau prastesnės kokybės. Klientai neleidžia kainos didinti nė procentu – atsiunčia konkurentų, paprastai lenkų gamintojų, pasiūlymus su kaina. Nors darbų yra daug, bet uždirbti kaip anksčiau – nebepavyksta. 

Didžioji smulkios įmonės, kokia yra „Vudesta“, eksportuojamų gaminių dalis yra nestandartiniai sprendimai. Standartinius langus ir duris dideliais kiekiais ir mažesne kaina gamina didelės įmonės, tad „Vudesta“ konkuruoja rinkoje, kur reikia daugiau individualių sprendimų, neretai užsakymai vykdomi konkrečiam klientui pagal specialius poreikius.

Vietos rinkos vengia ir dėl vilkinamų atsiskaitymų

Gaminius įmonė pradėjo eksportuoti dviem kanalais: per Lietuvos įmones ir tiesioginius pardavimus. Jeigu anksčiau daugumą gaminių parduodavo per Lietuvos įmones, dabar situacija keičiasi – pardavimų kanalai pagal srautus darosi apylygiai. Verslo pradžioje įmonei buvo reikalingos Lietuvos įmonės, dirbančios užsienyje, ryšiai su jomis sudarė sąlygas plėstis. Dabar įmonę susiranda jau ir patys užsienio klientai – pirkėjų ratas plečiasi. Dauguma klientų yra nuolatiniai, „Vudesta“ ypač vertina partnerystę su statybų įmonėmis, nes tai taupo laiką, tačiau bendradarbiauja ir su platintojais, individualiais užsakovais. 

Nors panaudojama 90 proc. pajėgumų, įmonė plečia gamybinę bazę. „Plėstis į vietos rinką nežadame, nes nematome perspektyvų. Tačiau pradėjome bendradarbiauti su Anglijos rinka. Vertiname rizikas, kurios gali kiti dėl Brexito, bet jos yra prognozuojamos. Kita vertus, atėjus sunkumams, nežinia, kas labiau nukentėtų – Skandinavija ar Anglija. Tad eksportuojame į kelias rinkas, taip mažindami rizikas, – sako A. Toliautas. – Lietuvos rinkoje sudėtinga: ir verslo kultūra žema, savo pinigus turi kone per skolų išieškojimo įmones atgaudinėti, ir čia populiariausi plastikiniai gaminiai. Mūsų gaminiai yra sertifikuoti, aukštos kokybės, taigi ir brangesni.“

Mato galimybę bendradarbiauti su emigrantais

„Vudesta“ bendradarbiavo su perpardavinėtojais, bet įmonės netenkina situacija, kai jie uždirba daugiau negu gamintojai. Buvo svarstoma ir galimybė užsienyje nuomotis patalpas ir pardavinėti savo produkciją patiems, tačiau tam reikia patikimo žmogaus, kuris taip pat mokėtų vietos kalbą, dar geriau – būtų vietoje dirbantis statybininkas. Tad galiausiai apsisprendė, kad jų verslas yra gaminti, o pardavimais tesiverčia kiti. 

„Vudestos“ gamybos direktorius A. Toliautas atveria kitą emigracijos pusę. Jo nuomone, dirbdami užsienio rinkose ir užsitarnavę pasitikėjimą, jie gali būti puikūs tarpininkai tarp Lietuvos gamintojų ir užsienio klientų. Klientas greičiau patikės vietoje dirbančiu emigrantu iš Lietuvos, negu žmogumi, kuris skambina iš Lietuvos ir siūlo savo gaminius.

„Man patinka mintis, kad Lietuva kada nors bus labiausiai klestinti šalis kaip tik dėl didelės emigracijos. Emigrantai ne tik siunčia į Lietuvą pinigus, bet grįžę imasi eksportuoti Lietuvoje gaminamą produkciją, naudodamiesi užsienyje užmegztais ryšiais. Tokių įmonių ir tokių apsukrių, verslių išeivių iš Lietuvos pasaulyje yra labai daug – tai yra galimybės, kurias reikia išnaudoti“, – sako įmonės gamybos direktorius A. Toliautas.

Lietuvoje darbuotojų trūksta, o įdarbinant užsieniečius – sudaromos kliūtys

Individualizuota gamyba reikalauja daugiau laiko ir darbo išteklių, nes neįmanoma automatizuoti visų procesų. Mažeikių rajone įsikūrusi įmonė investavo į modernias medinių langų, durų ir slankiųjų sistemų gamybos stakles, kurios leidžia automatizuoti dalį gamybos procesų, tačiau ji negali būti per siauros specializacijos kaip tik dėl specialių užsakymų, kurie sudaro galimybes įmonei konkuruoti Skandinavijos rinkoje. Tačiau didžiausia problema – rasti tinkamų darbuotojų. 

Didžiausia įmonės vertybė – senbuviai darbuotojai, kurių darbo patirtis sudaro galimybes dirbti sklandžiai, gaminti kokybiškus produktus. Kaip pastebi A. Toliautas, vienam tokiam žmogui pasitraukus, į jo vietą reikėtų priimti du darbuotojus, nemažai mokyti, bet ir tai nežinia, kiek laiko reikėtų, kol jie galėtų dirbti taip, kaip senbuviai. Kol kas kvalifikuotų darbuotojų „Vudestai“ užtenka, tačiau trūksta darbuotojų, kurie atliktų paprastus, kvalifikacijos nereikalaujančius darbus. Nors atlyginimai Mažeikių rajone įsikūrusioje įmonėje yra konkurencingi, apmokyti dirbti galima per savaitę, tačiau darbuotojų trūksta.

„Vudesta“ žengia keliu, kuriuo jau pasuko ne viena Lietuvos įmonė – darbuotojų ieško trečiosiose šalyse. Neseniai įdarbino ukrainiečių, rengiasi jų įdarbinti dar daugiau, nes „su lietuviais labai sudėtinga“. 

„Niekaip nesuprantu mūsų valdžios žmonių – įdarbinti užsieniečius įmonei yra labai sudėtinga, „kaišiojami pagaliai į ratus“. Nesuprantu tokios politikos: užsieniečiai į mūsų šalį atvyksta legaliai, gauna legalų atlyginimą, valstybei moka mokesčius – laimime visi: ir verslas, ir valstybė, ir darbuotojai. Dabar gi tenka sugaišti ir pustrečio mėnesio, kol sutvarkomi visi formalumai“, – teigia verslininkas.

Mažeikių rajone įsikūrusi įmonė yra pajėgi gaminti ir parduoti kur kas daugiau produkcijos, jeigu tik užtektų darbuotojų. Lietuvos darbo biržos klientai, vieša paslaptis, nenori dirbti, jie registruojasi dėl pašalpų, socialinių garantijų, o atsiųsti pas darbdavį prašo ne darbo, o įrašo, kad netinka darbui, į kurį siunčiami. Paprastai tai yra ir asmenys, turintys įvairių priklausomybių.

„Kam geriau nuo tokios netikusios valstybės politikos? Bedarbių daugėja, jiems mokami milžiniški pinigai, o valstybė neleidžia įsivežti žmonių, kurie nori dirbti, užsidirbti, kurie gamina produktą ir moka mokesčius“, – neslepia nepasitenkinimo bendrovės „Vudesta“ gamybos direktorius A. Toliautas. 

Bendrovės nuotr. 

Statybunaujienos.lt
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka

Žymės  Eksportas, Langai




Objektai. Technologijos. Verslas

nuotrauka
2022-11-30 10:20
Technologijoms sparčiai keičiant pasaulį, viena sfera – nekilnojamasis turtas (NT) – liko praktiškai nepaliesta inovacijų. Tačiau pamažu situacija ima keistis ir inovatoriai skiria vis daugiau dėmesio šiai sričiai. Kokios perspektyviausios NT technologijų, dar vadinamų PropTech, idėjos yra vystomos ...
nuotrauka
2022-11-30 10:00
Bankas „Bigbank“ suteikė 8,5 mln. eurų paskolą Druskininkuose atgimstančios „Nemuno“ sanatorijos konversiją plėtojančiai „Citus“ grupės įmonei UAB „Arinela“. Paskola bus finansuojama pirmoji projekto „Nemunas by CITUS“ konversijos dalis, o visą projektą sudarys trys savarankiški etapai.
nuotrauka
2022-11-29 13:39
Ekonominei situacijai prastėjant, Lietuvos įmonės ruošiasi sudėtingesniems laikams. Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad, nors šalies ekonomika iššūkiams pasiruošusi neblogai, tačiau bendros Euro zonos ir pasaulinės tendencijos ją taip pat palies, o kitąmet greičiausiai bus neišvengta ekono...
nuotrauka
2022-11-29 07:16
Įmonė „Kauno šilas“, į rinką tiekianti šiltinimo medžiagas, specialistams pasiūlė ir konkrečių šiltinimo sprendinių – sukurti du katalogai – „Energiškai efektyvus šiltinimas Šiloporu. Brėžinių katalogas, A+, A++ klasė“ ir „Skydiniai namai. A+, A++ klasė“. Didžioji šių katalogų vertė – ilgametė patir...
nuotrauka
2022-11-27 06:07
Miestų veidas nuolat keičiasi ir tobulėja, kurdamas ne tik patogesnę, bet ir patrauklesnę aplinką. Ieškant optimaliausio balanso, analizuojama, kaip galima atgaivinti primirštas ir neretai apleistas teritorijas. Teigiamų rezultatų siekia ne tik miesto valdžia, bet ir nekilnojamojo turto (NT) vystyto...
nuotrauka
2022-11-24 14:48
Kaune duris atvėrė prekybos ir verslo centras „Kalniečiai“, pavadintas anksčiau buvusio prekybos centro vardu. Savanorių prospekte 375-uoju numeriu pažymėto 6 aukštų nekilnojamojo turto objekto bendras patalpų plotas – beveik 7 tūkst. kv. metrų, per 3 tūkst. kv. metrų iš jų užima verslo centro erdvė...
nuotrauka
2022-11-22 15:34
Po kelių dešimtmečių pertraukos „Rotonda" vėl kviečia vilniečius ir miesto svečius apsilankyti. Prie daugeliui nostalgiją keliančio pastato Sereikiškių parke atgimimo prisidėjo ir Vilniaus miesto savivaldybė, kuri, siekdama atgaivinti sostinės širdyje ilgą laiką apleistą kavinę, investavo apie 230 t...
nuotrauka
2022-11-22 07:27
Statybų sektorius susiduria ne tik su daugelį sričių paliečiančiais kylančių kainų, žaliavų trūkumo ar vis augančio investicijų ekologiškiems sprendimams poreikio iššūkiais. Didėjančio vartotojų reiklumo ir rinkos bei aplinkos sąlygų diktuojami pokyčiai reikalauja kūrybiškų ir tvarių sprendimų.
nuotrauka
2022-11-21 16:04
Lazdijuose pradedamos naujojo sporto centro statybos, po kurių iškils 8293,71 kv. m ploto statinys. Jo erdvėse numatytos patalpos įvairioms sporto šakoms, baseinui bei krepšinio salei.
nuotrauka
2022-11-21 09:56
Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) vystytojai pirmieji Baltijos šalys pasiekė aukštą garso izoliaciją. Vilniuje vystomas NT projektas „Mindaugo rezidencija“ yra pirmasis daugiabutis Baltijos šalyse, turintis A klasės garso izoliaciją, kuri gyventojams užtikrina maksimalų privatumą ir komfortą.
nuotrauka
2022-11-18 14:24
Į aplinką harmoningai įsiliejantis fasadas, dvi modernios koncertų salės su preciziška akustika, transformuojama konferencijų, kongresų erdvė, tvariais sprendimais paremta šildymo bei vėsinimo sistema. Visa tai ir kur kas daugiau architektai numato M. K. Čiurlionio koncertų centro Kaune vizijoje.
nuotrauka
2022-11-17 16:10
VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Kelių direkcija) skelbia viešąjį pirkimą sukurti Lietuvos klimatinėms sąlygoms tinkamus asfalto mišinius panaudojant perdirbtų padangų gumą ir nustatyti jų eksploatacines savybes, siekiant įvertinti tolesnio panaudojimo galimybes. Atvirame konkurse d...
nuotrauka
2022-11-17 16:01
Pradėjęs modernizuoti savo valdomus pastatus Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje bei kituose šalies miestuose, Turto bankas nepaliks nuošalyje ir savo valdomo turto Šiauliuose. Planuojama, jog jau gruodį prasidės Vilniaus g. 265, Šiauliuose esančio pastatų komplekso, kuriame įsikūrusi Valstybinė mokesčių in...
nuotrauka
2022-11-17 10:57
Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Galio Group" Klaipėdoje baigė komercinių patalpų komplekso „STOCK-o" pirmojo etapo statybas. Šis projektas, kartu su vasarą duris atvėrusia „Decathlon" parduotuve, Baltijos prospekte sukurs naują prekybinį miestelį.
nuotrauka
2022-11-16 15:30
UAB „Statybos inžinierių konsultantų biuras“, pasiūlęs tinkamiausią kruiziniams laivams švartuoti skirtos krantinės ir naujo Uosto direkcijos administracinio pastato projekto sprendinį, jau netrukus imsis darbų. Su įmone pasirašyta ir jau yra įsigaliojusi projektavimo paslaugų pirkimo sutartis. Proj...
nuotrauka
2022-11-15 10:32
SBA grupės nekilnojamojo turto (NT) vystytoja „SBA Urban“ su danų tvarios architektūros kūrėjais „PLH Architects“ pristato šalia Ukmergės gatvės iškilsiantį el. prekybos miestelį „Urban HUB Vilnius“. 22 tūkst. kv. m ploto „stock office“ tipo projektą planuojama įgyvendinti iki ateinančių metų pabaig...
nuotrauka
2022-11-15 07:36
Įmonės TECHNOGAJA sukurti AMAZING KIS vėdinimo sistemų filtrai sėkmingai naudojami tiek vietos rinkoje, tiek Vokietijoje, Švedijoje, Suomijoje, Norvegijoje, žengia ir į kitas rinkas. Tokį AMAZING KIS filtrų populiarumą lemia ne tik tiesioginės, bet ir pridėtinės vertės šiuos filtrus naudojančiam bei...
nuotrauka
2022-11-09 09:17
UAB Merko statyba apyvarta iš generalinės rangos sutarčių 2022 metų trečią ketvirtį pasiekė 56 mln. eurų ir buvo 30 proc. didesnė nei pernai tuo pačiu laiku (43 mln. eurų).
nuotrauka
2022-11-08 14:52
Prieš 15 metų įkurtame kvartale „Bajorų kalvos" po poros savaičių duris atvers naujas Vilniaus savivaldybės darželis „Bajorėlis". Pirmuoju etapu į darželį priimta 140 vaikų, tačiau grupių bus ir daugiau.
nuotrauka
2022-11-07 10:53
Bankas „Bigbank“ suteikė 6,32 mln. eurų paskolą Vilniuje, Visoriuose plėtojamam butų projektui „Visi savi by CITUS“, kuriam valdyti buvo pasitelkta nekilnojamojo turto (NT) paslaugų bendrovė „Citus“. Projekto savininkas – uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirta investicinė bendrovė UAB ...

Statybunaujienos.lt » Objektai. Technologijos. Verslas