Projekte tobulinamas miško kirtimų reguliavimas, skatinant gamtai artimesnę miškininkystę, siūloma gerinti miškų atkūrimą, jų kokybę, papildomai spartinti miškų priskyrimo miško grupėms procedūras, sudaryti galimybes miško savininkams kompensuoti už veiklos ribojimus.

„Džiaugiamės, kad tolesnės diskusijos dėl miškų pagaliau galės keltis į Seimą ir tikimės, kad pavyks priimti geriausius sprendimus. Išvados projektas rengtas nuo šių metų pradžios, praėjo 2 derinimo etapus, todėl siekiame pasiūlyti kuo labiau kompromisinį ir subalansuotą įstatymo variantą”, – sako pranešime cituojamas aplinkos ministras Kastytis Žuromskas.

Saugomų miškų plotas padidėtų 1 procentu

Projektu siūloma keisti miškų grupių paskirstymą. Numatoma sudaryti galimybę draustinių miškų dalis ir privačias saugomas vietoves priskirti I miškų grupei (labiausiai saugomi miškai). Taip ateityje didėtų I miškų grupės plotai. Be to, už miestų ribos bent 1 km atstumu esančius III, IV grupių miškus (III grupei priklauso apsauginiai, IV grupei – ūkiniai miškai), kultūrinių draustinių, kultūrinių rezervatų miškus ar jų dalis priskirti IIB miškų grupei (rekreaciniai miškai). III, IV miškų grupių miškus, esančius patvirtintose Europos Bendrijos svarbos buveinėse, geologinių, geomorfologinių, hidrografinių draustinių miškus, esančius III miškų grupėje, priskirti IIA (ekosistemų apsaugos miškai) miškų grupei. Taip pat siūloma nustatyti, kad nacionalinių parkų ir draustinių miškų dalių nebeliktų IV miškų grupėje.

Sauliaus Žiūros

nuotr.

Priėmus ministerijos siūlomus pakeitimus, I miškų grupės plotas padidėtų nuo 1,2 proc. iki 2,6 proc. visų miškų teritorijos ir siektų 56,6 tūkst. ha. IIA miškų grupė didėtų nuo 8,9 proc. iki 13,9 proc., IIB grupės – nuo 2,5 proc. iki 4,1 proc.

Numatomos kompensacijos privačių miškų savininkams

Siūloma tobulinti ir miško kirtimų reguliavimą bei supaprastinti procedūras, išlaikant dėmesį aplinkosauginiams reikalavimams. Bet kokius miško kirtimus siūloma ir toliau drausti I grupės miškuose, išskyrus priemones, numatytas veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentuose. IIA ir IIB grupių miškuose būtų draudžiami visi pagrindiniai miško kirtimai, išskyrus atrankinius ir grupinius atvejinius pagrindinius miško kirtimus; III grupės miškuose – miško kirtimai didesnėmis kaip 1,5 hektaro plynojo pagrindinio miško kirtimo biržėmis, IVA – didesnėmis kaip 4 hektarai biržėmis.

APVA nuotr.

Projekte taip pat nustatomas ilgesnis leidimo kirsti mišką išdavimo terminas – 20 darbo dienų, kai miško kirtimus numatoma vykdyti saugomoje teritorijoje ar Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje, kultūros paveldo teritorijoje, o sanitariniams miško kirtimams vykdyti leidimas kirsti mišką būtų išduodamas per 5 darbo dienas. Įprastais atvejais leidimai būtų išduodami per 10 darbo dienų.

Taip pat numatoma galimybė mokėti kompensacijas privačių miškų savininkams, kai jų miško žemėje pakeičiama miškų grupė ir dėl to uždraudžiami plynieji pagrindiniai miško kirtimai. Šios kompensacijos būtų mokamos kasmet dalimis, ne ilgiau kaip 5 metus – vietoj Seimui pernai pateiktame projekte siūlytų 20 metų.

Numatoma ir papildoma funkcija Valstybinių miškų urėdijai. Ji turėtų rūpintis valstybinių miškų ekosistemų funkcijų įvairove ir jų plėtra, pirmenybę teikiant ekologiniams ir socialiniams tikslams ir vystyti gamtai artimesnę miškininkystę.

Aplinkos ministerijos nuotr.

Laukia Seimo žodžio

Vyriausybės išvados projektas buvo parengtas įgyvendinant XX Vyriausybės programos ir Nacionalinio susitarimo dėl miškų nuostatas bei norint užtikrinti labiau subalansuotas miškų funkcijas ir galimybę geriau derinti ekologines, socialines ir ekonomines reikmes miškui, atliepti klimato kaitos iššūkius ir kintančius visuomenės poreikius, efektyvinti procesus ir mažinti administracinę naštą.

Šiandien vykusiame Vyriausybės posėdyje priimtas protokolinis sprendimas, padėsiantis sklandžiau ruoštis šio įstatymo priėmimui Seime ir atliepti socialinių partnerių išsakytas nuomones. Aplinkos ministerijai pavesta nuolat bendradarbiauti su socialiniais partneriais, įtraukti bendruomenes į miškų planavimo procesą, vertinti galimybes mažinti įgyvendinamaisiais teisės aktais miškų valdytojams sukuriamą administracinę naštą. Taip pat užtikrinti racionalų ir nepertraukiamą medienos išteklių naudojimą ir šalies pramonės aprūpinimą mediena, atnaujinti duomenis dėl šalyje esančių miškų buveinių.

Toliau Miškų įstatymo pataisas svarstys Seimas.