Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sveikinimo kalboje akcentavo kelis svarbiausius ateinančių metų darbus, kuriais siekiama geresnės architektūros ir urbanistikos kokybės. Visų pirma, tai Nacionalinės žemės tarnybos reorganizavimas ir žemėtvarkos tarnavimas urbanistiniams tikslams. Aplinkos ministerija nuo kitų metų perims Nacionalinės žemės tarnybos funkcijas, o po metų planuoja perduoti valstybinės žemės valdymą savivaldoms. „Taigi, jau po metų savivaldybių vyriausieji architektai ir vyriausieji inžinieriai galės lengviau planuoti savo miestų vystymąsi“, – sakė aplinkos ministras.

Pasak Simono Gentvilo, antras svarbus procesas – Statybos kodekso rengimas. Jo tikslas – aiški, kokybiška, inovacijas skatinanti statybų teisinė bazė, kurioje eliminuotos persidengiančios teisės aktų nuostatos, perpus sumažinant dabar egzistuojančių teisės aktų apimtį. Galiausiai, šiuo metu vykstančios aktyvios diskusijos su visuomene ir tarp įvairiausių tarnybų dėl aibės jautrių temų: želdynų normų, tankumo, Architektų rūmų griežtumo savo nariams.

Tad kyla retorinis klausimas, ar tikrai reikia bandyti viską sureglamentuoti, o gal atvirkščiai – valstybė negali ir neturi numatyti visų gyvenimo atvejų reguliavimo – tam reikia brandžios visuomenės, architektų ir urbanistų, kraštovaizdžio architektų visuomenės, kuri pati sugebėtų kreipti architektūros ir urbanistikos procesus kokybės kryptimi.

XVI Lietuvos urbanistinį forumą pradėjo tarptautinio architektūros ir urbanistikos biuro KCAP partnerė Anouk Kruitenbrouwer pasidalindama gerąja praktika planuojant kompleksinius projektus miestuose. Ji taip pat pristatė biuro praktikuojamas tvaraus vystymo koncepcijas bei projektų valdymo ir bendradarbiavimo procesus.

Receptą Lietuvos miestams pasiūlė Thomas Stellmach, Tarptautinės urbanistikos ir projektavimo firmos „TSPA Making Cities“ įkūrėjas bei UN-Habitat planavimo ekspertas, pristatęs 9 žingsnių rekomendacijas tvariems Lietuvos miestams.

Savo įžvalgomis taip pat pasidalino Rygoje dirbantis Urbanistikos biuro „Grupa93“ generalinis direktorius ir ekspertas, tarptautinės miestų planavimo konferencijos „MadCity“ įkūrėjas Neils Balgalis, apžvelgęs beveik 30 metų postsovietinių miestų vystymosi istoriją bei galimą ateitį iki 2050 m. visam Baltijos regionui.

Vilniaus miesto vyr. architektas Mindaugas Pakalnis savo pranešime apžvelgė neatitikimą tarp deklaruojamų ir faktinių projektų sprendinių bei siūlomų 10 Vilniaus urbanistikos ir architektūros taisyklių.

Pristatytos ir kelios praeitų metų forumo rezoliucijoje įtvirtintos temos: tvarių miestų vystymosi gairės, architektūros kokybės kriterijai bei teritorijų planavimo teisiniai įrankiai. 2022 m. pradėtų rengti tvarių miestų vystymosi gairių projektų rezultatus šiame forume pristatė Donatas Baltrušaitis, urbanistas, įmonės „Bauland“ direktorius.

Forumo metu vyko Dalios Dijokienės vedamos dirbtuvės tema „Architektūros kokybės kriterijų taikymas vertinant architektūros, urbanistikos ir kraštovaizdžio objektų projektus“, o architektė urbanistė, LAR Urbanistinės plėtros darbo grupės pirmininkė Lina Panavaitė kartu su architektu „Quinary urbana“, MB projektavimo įmonės projektų vadovu Sauliumi Motieka diskutavo apie Teritorijų planavimo įstatymo potencialą ir galimybes.

Viena iš XVI Lietuvos urbanistinio forumo pranešimų sesijų buvo skirta architektūros ir urbanistikos kokybei geopolitiniame kontekste. Daria Borovyk, architektė ir urbanistė, Ukrainos ekspertų grupės „ReStart Ukraine“ tyrėja, pristatė šio projekto rezultatus bei tai, kokias įgytas žinias galima adaptuoti siekiant geresnės miestų kokybės ateityje.

Architektė urbanistė Rūta Marija Slavinskaitė bei teisininkė Mariana Maksymiv, „Kurk Lietuvai" dalyvės, pristatė programos vykdomą projektą „Ukrainos atstatymas: Lietuvos ilgalaikio plano kūrimas“ (angl. Rebuilding Ukraine: creating Lithuania's long-term plan) bei pirminius projekto siūlymus.

XVI Lietuvos urbanistinį forumą organizavo Aplinkos ministerija kartu su asociacija „Lietuvos urbanistinių inovacijų tinklas“.

Forumo įrašas publikuojamas Aplinkos ministerijos Youtube kanale