Statant naujus ar rekonstruojant esamus statinius, – nepriklausomai nuo to, statinys didinamas ar mažinamas, – bus reikalinga sumokėti atitinkamo dydžio mokestį – atlyginimą, kuris bus skaičiuojamas nuo planuojamo padidinti bendro patalpų ploto ir/ar bendro žemės sklypo užstatymo ploto lyginant su nustatytu Nekilnojamojo turto registre. Atlyginimo dydis gali svyruoti nuo 5 proc. iki 75 proc. dydžio valstybinės žemės sklypo vidutinės rinkos vertės.

Taigi, atlyginimo už vystymą valstybinėje žemėje dydis priklauso nuo dviejų kriterijų:



Tuo atveju, kai vykdant statybas didėja užstatymo plotas ir bendras (būsiantis) pastato patalpų plotas, atlyginimą už teisę statyti valstybinėje žemėje sudaro užstatymo ploto ir bendro patalpų ploto padidėjimo procentų suma, kuri visais atvejais negali būti didesnė kaip 75 proc. – maksimalus tarifas. Tai reiškia, kad statytojui teks mokėti 75 proc. sklypo vidutinės rinkos vertės atlyginimą už galimybę statyti valstybinėje žemėje. Vidutinė žemės sklypo rinkos vertė bus nustatoma, atlikus vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka, ir skelbiama VĮ Registrų centro duomenų bazėje.

Metodikos, kuri detalizuotų, kaip bus apskaičiuojamas didėjimo procentas ir atlyginimo tarifo procentas bei jų tarpusavio santykis, dar nėra parengtos, tad akivaizdu, jog dabartiniu metu gali būti taikomi nevieningi atlyginimo dydžio paskaičiavimo metodai.

Svarbu atkreipti dėmesį, jog, remiantis Žemės įstatymo pakeitimu, nuo 2022 m. kovo 1 d. statybą leidžiantis dokumentas vykdyti naujo statinio ar rekonstruoti esamą statinį bus išduodamas tik sumokėjus apskaičiuotą atlyginimą už statybą ar rekonstravimą valstybinėje žemėje. Tad nepavykus gauti statybą leidžiančio dokumento iki 2022 m. kovo 1 d., teks mokėti nustatyto dydžio atlyginimą už statybą ar rekonstravimą valstybinėje žemėje.

Be kita ko, Žemės įstatymo pakeitimo nuostatos numato ir tam tikras išimtis:

• mokestis už vystymą valstybinėje žemėje nebus taikomas paprastajam ir kapitaliniam remontui, griovimui, pastatų modernizavimui tuo atveju, kai pastatas remontuojamas arba rekonstruojamas pagal Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos patvirtintus tipinius statinio projektus.
• galimybę statyti valstybinėje žemėje turi tik tie nuomininkai, kurių nuomos terminas ilgesnis nei 3 metai. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad jei valstybinės žemės nuomos sutartis buvo sudaryta ilgesniam nei 3 metų terminui, tačiau iki nuomos sutarties termino pabaigos liko mažiau nei 3 metai, nuomininkas statyti valstybinėje žemėje neturi galimybės.