2020 sausio 23 d. ketvirtadienis, 21:36
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

100 išradimų autorius prof. Rymantas Jonas Kažys: „Jei nori ko nors pasiekti moksle, turi elgtis ne pagal įprastą algoritmą“

2019-01-14 17:02
Penki dešimtmečiai – tiek Lietuvos mokslo padangėje skaičiuoja Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius, habilituotas technologijos mokslų daktaras Rymantas Jonas Kažys, savo gyvenimą susiejęs su ultragarso tyrinėjimais. Mokslininko įdirbis – daugiau kaip 100 išradimų. Kai kurie jų patentuoti JAV, Kanadoje, Švedijoje. Pokalbiui su mokslininku paskatino Naujųjų išvakarėse Lietuvos mokslų akademijoje įteikta Kauno mokslo premija, kuri kauniečio biografijoje – viena iš daugelio.
nuotrauka
Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius, habilituotas technologijos mokslų daktaras Rymantas Jonas Kažys. KTU nuotr.


R. J. Kažio tyrimo rezultatai panaudoti kuriant ultragarsines matavimo, vizualizavimo ir diagnostikos sistemas, veikiančias gamybinėmis ir ekstremaliomis sąlygomis, ultragarsinius šiluminės energijos apskaitos, taip pat tikslius ultragarsinės medicinos biometrijos ir diagnostikos prietaisus.

Beje, neseniai įteikta premija – ne vienintelė 250 mokslinių straipsnių, 3 monografijų, 2 vadovėlių autoriaus biografijoje. 2000 ir 2016 metais jis buvo apdovanotas Nacionalinėmis Lietuvos mokslo premijomis, 2005 m. jam įteiktas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius, 2006 m. mokslininkas apdovanotas Belgijos Karaliaus karūnos Karininko ordinu.

„Nustebimas, malonus nustebimas, – paklaustas apie Kauno mokslo premijos apdovanojimą kalbėjo prof. R.J. Kažys. – Smagu, kad vertinama ne už metus, ne už savaitę, bet praktiškai už visą profesinę veiklą Kaune. Kiek žinau, Kaunas yra vienintelis miestas, kuris turi tokio tipo premijas. Tai graži Kauno valdžios idėja palaikyti, įvertinti mokslininkus.

Jūsų darbų sritys – ultragarsiniai matavimai ir neardomieji bandymai, ultragarsinės techninės ir medicinos diagnostikos metodai ir sistemos, skaitmeninis ultragarsinių signalų ir laukų apdorojimas bei kompiuterinis modeliavimas. Kaip Jūs atsiradote šioje mokslo srityje? – paklausėme prof. R.J. Kažio.

– Mano istorija šiais laikais jau nelabai tikėtina. Jaunystėje studijavau elektroniką. Ir tada, ir dabar tai buvo viena sunkiausių specialybių, nes reikalauja gilaus matematinio pasirengimo. Pakliūti buvo sunku, bet man jau nuo tada buvo įdomus mokslas ir moksliniai tyrimai. 

Jau septintame dešimtmetyje Kaune veikė viena iš nedaugelio Ultragarso laboratorijų, kurią žinojo ir Maskvoje, ir net kai kur Vakaruose. Vieno pažįstamo pasiprašiau ten dirbti, dar būdamas trečiame kurse. Įsidarbinti pavyko. Kiti ateidavo, padirbdavo ir išeidavo, o aš užsikabinau ir likau. Man tiesiog buvo įdomu. Aišku, tai sritis, kuri reikalauja pasišventimo. Laikui bėgant ta sritis keitėsi, atsirado naujos technologijos, priemonės, kompiuteriai, tyrimai darėsi vis sudėtingesni ir platesni. Tai, ką aš dariau, nebuvo labai planuotas, gal labiau atsitiktinis procesas. Kryptinga veikla prasidėjo nuo disertacijos.

Elektronika tuomet buvo plati disciplina, baigusieji įgydavo stiprų teorinį pasirengimą, kurį pritaikyti gebėdavo labai plačiai. Nes darbas ultragarsinių matavimų ir diagnostikos srityse reikalavo ne tik elektronikos bet ir daugelio kitų sričių tokių kaip fizikos, akustikos, mechanikos, medžiagotyros, skaitmeninių modeliavimo žinių. Be to ką nuveikėme anksčiau, nebūtume pasiekę tai, ką turime dabar. 

Kaip vertinate pasiektus mokslo rezultatus? Juk nemažą dalį savo laiko skyrėte prof. K. Baršausko ultragarso moksliniam centrui, kuriam vadovavote 1996-2016 metais.

– Mūsų Ultragarso institutas niekada nebuvo kažkur mokslo paraštėse. Mes niekada nebuvome tie, į kuriuos žvelgiama su užuojauta. Mes visada eksportavome žinias į užsienį. Mes visada turėjome aukštą tarptautinį lygį jau nuo pat Nepriklausomybės atgavimo, apie kurį šiais laikais itin daug šnekama. Per tą laiką įvykdėme 24 „Framework“ programos mokslinius projektus, kuriems finansavimas skirtas laimėjus didelę konkurencinę kovą. Moksle neužtenka paprašyti, o tada kažkas duos. Paprastai būna daug konkurentų. Projektus vertina ekspertai iš užsienio.

Svarbiausias rezultatas – man tada pavyko sukurti ultragarso mokslo mokyklą. Per tą laiką apginta 20 disertacijų, penki tapo profesoriais, dauguma – įvairių padalinių vadovais.

Jūs esate vienas ilgiausiai Kauno technologijos universitete dirbančių darbuotojų apskritai. Kaip vertinate universiteto kaitą?

– Keitėsi aplinka, žmonės. Pats sunkiausias laikotarpis buvo iki Nepriklausomybės atgavimo. Tada atklysdavo mintis: „Negi visą gyvenimą tu taip ir gyvensi?“. Tokia savotiška neviltis. Aplinkui dėjosi visiškas absurdas tikrąja to žodžio prasme. Nuo 1990 iki 1995 metų laikotarpis buvo nelengvas – užsakymų vykdyti mokslinių tyrimų darbus Sovietų Sąjungos kosmoso programoje mes jau nebegaudavome, nutrūko buvę ryšiai, žmonės pradėjo išsibėgioti. Bet nuo 1996 metų stabilizavomės, o nuo 1998 m. pradėjome šauti kaip raketa į viršų. Kai įsiliejome į Europos mokslo erdvę, tokių bėdų jau nebuvo.

Kokiai mokslo veiklai šiuo metu skiriate pagrindinį dėmesį? Ar jūsų akiratyje yra įdomių projektų?

– Institute šiuo metu vykdomi „4 HORIZON 2020“ programos finansuojami projektai. Pavyzdžiui, labai įdomus projektas pavadintas FLAME, kuris yra susijęs su ekologija. Pasaulyje vis dar yra daugybė elektrinių, kurios kūrenamos anglimi. Pavyzdžiui, Lenkijoje arba Indijoje. Sudeginus tokias anglis lieka didžiuliai kiekiai pelenų, kurie itin teršia aplinką. Išrūšiavus pelenų daleles į smulkias, vidutines, stambias ir jas įdėjus į kitas konstrukcines medžiagas, pavyzdžiui, į betoną, jų atsparumas išauga nepaprastai ženkliai. Pavyzdžiui, autostrados dengimui naudojama tokia medžiaga tarnautų ne 20 metų, o net iki 500! Tokios medžiagos panaudojimas aktualus ir dangoraižių statybai, ir tiltams. Tad dabar mūsų pagrindinis uždavinys ir tikslas – kaip tas pelenų atliekas išrūšiuoti pagal dydį. 

Šiame projekte ieškome sprendimų dviem kryptimis. Viena vertus, siekiame išspręsti uždavinį, kad rūšiavimas vyktų teisingai ir tiksliai. Tam mes atliekame matavimus ultragarsu. Kita vertus, egzistuoja problema, kai rūšiavimo mašinos dirbant užsikemša dulkėmis. Taigi kartu kuriame technologiją, kuri tuos įrenginius ir nuvalytų. Beje, šito dalyko nesitikėjome, ta problema išryškėjo tik proceso metu, tačiau panaudojus didelio galingumo ultragarsą pasirodė, kad efektas gali būti ir efektyvus, ir ekonomiškas. Tai ir nelaukta problema, ir nelauktai atsiradęs sprendimas.

Kaip vertinate mokslo situaciją Lietuvoje šiandien?

– Pasakysiu ne spaudai: norint moksle ką nors pasiekti, turi būti tam tikra prasme nenormalus, turi eiti ne visiems įprastu keliu. Moksle tiesiog turi būti tarptautinis lygis. O tam reikalingi dideli projektai ir ne bet kokie o tarptautiniai. Geriausia moksle, kai yra tiesioginiai kontaktai, ypač kontaktai su pramone. 

Deja, Lietuvoje moksle situacija tikrai nėra gera. Atrodo, kad mokslas nustumiamas kažkur į paskutinę vietą. Bet jeigu elgiesi ne pagal įprastinį algoritmą ir nelauki to vargano finansavimo, gali būti ir geriau.

Svarbus ir kitų pasitikėjimas, ir veiklos nuoseklumas. Geros reputacijos susikūrimas, vardo užsitarnavimas – ilgas kelias. Tai greitai neatsiranda, kartais reikia dešimtmečių. Pavyzdžiui, neskubėkime atmesti senesnių kartų įdirbio. Pavyzdžiui, į Lietuvą atvažiuodavo kosmoso specialistai, gaudavome užsakymų, taigi žmonių kvalifikacija atėjo ir iš tų laikų.

Ką palinkėtumėte jauniesiems mokslininkams, kurie tik žengia mokslo keliu? To Jūsų įvardinto „nenormalumo“?

– Skirtingos kartos mąsto visiškai skirtingai. Faktas. X, Y kartos jau galvoja visai kitaip. Bet yra bendras vardiklis. Dabar visi nori visko labai greitai. Tai suprantamas noras. Deja, labai greitai gauti visko gyvenime nepavyksta. Tai pasiekiama tik darbu ir dar sunkiu darbu. Keliamas klausimas: kas mokslininkui svarbiau – talentas ar darbas? Šiuo atveju talentas būtinas, tačiau jis sudaro 10, 20 procentų sėkmės, likusi dalis – darbas. Dirbti reikia kryptingai ir sunkiai. Yra posakis: „Ką darai, daryk gerai“. Tai aš sakyčiau jaunam į mokslą pasukusiam žmogui: „Ką darai, daryk geriau už kitus“.

O kiek mūsų jaunoji mokslo karta turi potencialo? Ar ji perspektyvi?

– Prisiminkime tikimybių teoriją, o iš ten – Gauso skirstinį. Yra pagrindinė statistinė masė, bet yra ir talentai arba perlai. Tokių yra 1-5 procentai. Ko gero, jų kiekis išlieka stabilus. Dažnai daug kas priklauso nuo sugebėjimo tinkamu laiku atsidurti tinkamoje vietoje. Jeigu žmogus papuola į tokias aplinkybes ir save suranda, tada ir būna gerai.

Ką patartumėte Lietuvos mokslu suinteresuotiems žmonėms?

– Patarimus dalinti lengva, bet tegu mūsų politikai pasižiūri į tokias valstybes kaip Singapūras. Prieš 30 ir daugiau metų ji buvo viena vargingiausių Azijos valstybių, o dabar kaip? Ten kryptinga politika investuojant į mokslo sektorių davė didžiausią impulsą visai ekonomikai. Tas yra teisingų investicijų į mokslą rezultatas. Mokslas ten išplėtotas taip, kad pati pramonė prašo mokslininkų padaryti. Lietuvoje to dar, deja, nėra.




Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Metų nominacijos

nuotrauka
2020-01-14 09:29
Įrengiant bendrovės „Lifosa“ Karbamidinio fosfato UP17-44 trąšų gamybos cechą, generalinis rangovas UAB „Montuotojas“ pagamino ir sumontavo apie 700 tonų metalinių konstrukcijų. Toks konstrukcijų kiekis buvo pagamintas ir sumontuotas per metus. Trumpas terminas tokios apimties darbams kėlė nemažai į...
nuotrauka
2020-01-09 13:19
„Įvertini savo įmonės patirtį ir žengi vieną žingsnį į priekį. Tiek, kiek įmonė turi realaus potencialo, – sako bendrovės „Požeminiai darbai“ generalinis direktorius Raimondas Baikštys, akcentuodamas, kad tik toks gerai apgalvotas ir įvertintas žingsnis skatina tobulėjimą ir duoda galimybę siekti na...
nuotrauka
2020-01-07 10:57
Bendra Lietuvos ir Čekijos bendrovė „Grinduva“ jau penkerius pastaruosius metus fiksuoja 1–4 proc. metinį augimą. Specializuotų grindų įrengimo srityje veikianti įmonė nuosaikų augimą pasirinko sąmoningai.
nuotrauka
2019-12-16 11:55
Kasmet pasitikdama didžiąsias metų šventes Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) sukviečia verslo bendruomenę, visuomenės, politikos ir mokslo lyderius į kalėdinį LPK vakarą. Šiemet Pirklių klube gruodžio 12 d. vykusioje šventėje skambėjo palinkėjimai artėjančių švenčių bei naujųjų metų proga ir...
nuotrauka
2019-12-15 10:02
per iškilmes Varšuvos universitete Lenkijos ir Lietuvos bendradarbiavimo ir dialogo forumas pagerbė labiausiai dvišalių santykių vystymui nusipelniusius asmenis ir įmones. Verslo kategorijoje, kuriant teigiamus santykius tarp lietuvių ir lenkų verslo įmonių, apdovanota AB „Kauno tiltai“. Bendrovės v...
nuotrauka
2019-12-12 11:38
Ketvirtadienį, gruodžio 12 d., Pirklių klube 23-ąjį kartą įteikti Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) rengiamo kasmetinio konkurso „Lietuvos metų gaminys” apdovanojimai. Apdovanojimams buvo nominuotos 74 įmonės penkiolikoje vertinimo grupių iš 25-os šalies ūkio šakų. Lyderio pozicijas kaip ir...
nuotrauka
2019-12-12 10:57
Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) šiemet Petro Vileišio vardo nominaciją ir premiją skyrė KTU doktorantui Mantui Lukauskui. Premija apdovanotas jaunasis mokslininkas atlieka tyrimus, siekiant pritaikyti dirbtinį intelektą (DI) vertinant užsienio investicijas veikiančius veiksnius, kuria meto...
nuotrauka
2019-12-09 15:45
Rudenį Minske organizuoto architektūros festivalio metu vykusioje Minsko tarptautinėje jaunųjų architektų bienalėje „LEONARDO 2019“ tarp 150 projektų iš 18 šalių net 3 apdovanojimus pelnė Vilniaus architektūros studijos architektų pateikti projektai.
nuotrauka
2019-12-04 15:00
Kauno miesto mokslo premija šiemet skirta KTU profesoriui, Lietuvos mokslo akademijos (LMA) nariui Jurgiui Kazimierui Staniškiui. Pasak profesoriaus, vienas reikšmingiausių jo mokslinės veiklos etapų prasidėjo visai neseniai – jis laimėjo Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) konkursą ir tapo šios org...
nuotrauka
2019-11-29 13:46
Sostinėje ketvirtadienio vakarą tryliktą kartą apdovanoti geriausi nekilnojamojo turto projektai Lietuvoje. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos konkurse „Už darnią plėtrą“ geriausio biuro, gyvenamojo ir visuomeninio projekto statulėles pasidalino Vilnius, Kaunas ir Klaipėda.
nuotrauka
2019-11-29 10:44
Vakar Prezidentūroje, kur vyko XIII Lietuvos urbanistinis forumas, įteikti šiemetiniai Aplinkos ministerijos apdovanojimai už geriausius urbanistikos ir architektūros kūrinius.
nuotrauka
2019-11-27 11:42
Danielius Makulavičius, bendrovės „Milsa“ įkūrėjas, sako, kad 1995–2003 m. įsigyti „Granito“, „Granitinės skaldos“ ir „Klovainių skaldos“ kontrolinius akcijų paketus buvo logiškas sprendimas. Įmones siejo ir panaši veikla – granito ir dolomito skaldos gamyba, ir tie patys klientai. Danieliaus Makula...
nuotrauka
2019-11-05 10:16
Dienraščio „Verslo žinios“ jau devintus metus rengiamuose Verslo lyderių apdovanojimuose Jaunojo Metų CEO titulą pelnė Kauno technologijos universiteto (KTU) alumnas Mantas Makulavičius, granito ir dolomito skalda prekiaujančios UAB „Milsa“ vadovas. Jo įsitikinimu, dabar yra Lietuvos aukso amžius, k...
nuotrauka
2019-10-12 09:37
Minint Vietos savivaldos dieną sostinėje „Auksinės krivūlės“ apdovanojimais už ryškiausias iniciatyvas ir darbus pagerbtos Lietuvos savivaldybės.
nuotrauka
2019-10-07 09:55
Šeštadienį baigėsi tris dienas trukusi kasmetinė paroda „Baldai Interjeras Dizainas 2019“. Vienas iš svarbiausių parodos renginių – Dizaino apdovanojimai. Šiemet tarptautinė žiuri pirmąją vietą skyrė originalios formos ir kelių atspalvių stalui „Lauro lapas“, kurį sukūrė studijos „KiTAIP“ dizainerė ...
nuotrauka
2019-10-04 08:07
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijoje rugsėjo 26–28 dienomis vyko inovacijų paroda „Inno panorama 2019“, pristatanti įvairias inovacijas ir naujoves. Renginyje dalyvavo daugiau nei 300 dalyvių, kurie pristatė naujausius išradimus. Pastarieji palengvins darbą ne tik stambiesiems ...
nuotrauka
2019-09-09 09:20,      papildyta 2019-09-09 10:20, pildoma nuotraukomis
Rugsėjo 7 d. Klaipėdoje įvyko jau 20-oji Lietuvos statybininkų asociacijos organizuojama Statybininkų dienos šventė, pritraukusi beveik 400 dalyvių iš visos Lietuvos.
nuotrauka
2019-06-28 11:18
Jau 11-ą kartą apdovanoti geriausi Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų investicijų Lietuvoje projektų nugalėtojai. Konkurso „Europos burės“ apdovanojimų metu įvertinti 5-ių nominacijų laimėtojai – statulėlės atiteko Lietuvos šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus, bendrijai „Pagava...
nuotrauka
2019-06-11 10:39
Kauno augančio verslo apdovanojimuose (K.A.V.A.) pirmą kartą apdovanotas geriausias Kauno NT plėtotojas. Nugalėtojais tapo „YIT Lietuva“ už drąsą apleistą Neries pakrantę paversti nauju, moderniu miesto centru su patogiai miestiečių laisvalaikiui pritaikyta krantine.
nuotrauka
2019-06-06 14:28
Rytoj, birželio 7-ąją, kai iki pasaulinės parodos „EXPO 2020“ atidarymo liks lygiai 500 dienų, Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos konferencijų salėje (Gedimino pr. 51, V a.) 11 val. bus pristatytas Lietuvos paviljono Dubajuje projekto konkursą laimėjęs pasiūlymas.

Statybunaujienos.lt » Metų nominacijos