2019 balandžio 23 d. antradienis, 18:56
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

100 išradimų autorius prof. Rymantas Jonas Kažys: „Jei nori ko nors pasiekti moksle, turi elgtis ne pagal įprastą algoritmą“

2019-01-14 17:02
Penki dešimtmečiai – tiek Lietuvos mokslo padangėje skaičiuoja Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius, habilituotas technologijos mokslų daktaras Rymantas Jonas Kažys, savo gyvenimą susiejęs su ultragarso tyrinėjimais. Mokslininko įdirbis – daugiau kaip 100 išradimų. Kai kurie jų patentuoti JAV, Kanadoje, Švedijoje. Pokalbiui su mokslininku paskatino Naujųjų išvakarėse Lietuvos mokslų akademijoje įteikta Kauno mokslo premija, kuri kauniečio biografijoje – viena iš daugelio.
nuotrauka
Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius, habilituotas technologijos mokslų daktaras Rymantas Jonas Kažys. KTU nuotr.


R. J. Kažio tyrimo rezultatai panaudoti kuriant ultragarsines matavimo, vizualizavimo ir diagnostikos sistemas, veikiančias gamybinėmis ir ekstremaliomis sąlygomis, ultragarsinius šiluminės energijos apskaitos, taip pat tikslius ultragarsinės medicinos biometrijos ir diagnostikos prietaisus.

Beje, neseniai įteikta premija – ne vienintelė 250 mokslinių straipsnių, 3 monografijų, 2 vadovėlių autoriaus biografijoje. 2000 ir 2016 metais jis buvo apdovanotas Nacionalinėmis Lietuvos mokslo premijomis, 2005 m. jam įteiktas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius, 2006 m. mokslininkas apdovanotas Belgijos Karaliaus karūnos Karininko ordinu.

„Nustebimas, malonus nustebimas, – paklaustas apie Kauno mokslo premijos apdovanojimą kalbėjo prof. R.J. Kažys. – Smagu, kad vertinama ne už metus, ne už savaitę, bet praktiškai už visą profesinę veiklą Kaune. Kiek žinau, Kaunas yra vienintelis miestas, kuris turi tokio tipo premijas. Tai graži Kauno valdžios idėja palaikyti, įvertinti mokslininkus.

Jūsų darbų sritys – ultragarsiniai matavimai ir neardomieji bandymai, ultragarsinės techninės ir medicinos diagnostikos metodai ir sistemos, skaitmeninis ultragarsinių signalų ir laukų apdorojimas bei kompiuterinis modeliavimas. Kaip Jūs atsiradote šioje mokslo srityje? – paklausėme prof. R.J. Kažio.

– Mano istorija šiais laikais jau nelabai tikėtina. Jaunystėje studijavau elektroniką. Ir tada, ir dabar tai buvo viena sunkiausių specialybių, nes reikalauja gilaus matematinio pasirengimo. Pakliūti buvo sunku, bet man jau nuo tada buvo įdomus mokslas ir moksliniai tyrimai. 

Jau septintame dešimtmetyje Kaune veikė viena iš nedaugelio Ultragarso laboratorijų, kurią žinojo ir Maskvoje, ir net kai kur Vakaruose. Vieno pažįstamo pasiprašiau ten dirbti, dar būdamas trečiame kurse. Įsidarbinti pavyko. Kiti ateidavo, padirbdavo ir išeidavo, o aš užsikabinau ir likau. Man tiesiog buvo įdomu. Aišku, tai sritis, kuri reikalauja pasišventimo. Laikui bėgant ta sritis keitėsi, atsirado naujos technologijos, priemonės, kompiuteriai, tyrimai darėsi vis sudėtingesni ir platesni. Tai, ką aš dariau, nebuvo labai planuotas, gal labiau atsitiktinis procesas. Kryptinga veikla prasidėjo nuo disertacijos.

Elektronika tuomet buvo plati disciplina, baigusieji įgydavo stiprų teorinį pasirengimą, kurį pritaikyti gebėdavo labai plačiai. Nes darbas ultragarsinių matavimų ir diagnostikos srityse reikalavo ne tik elektronikos bet ir daugelio kitų sričių tokių kaip fizikos, akustikos, mechanikos, medžiagotyros, skaitmeninių modeliavimo žinių. Be to ką nuveikėme anksčiau, nebūtume pasiekę tai, ką turime dabar. 

Kaip vertinate pasiektus mokslo rezultatus? Juk nemažą dalį savo laiko skyrėte prof. K. Baršausko ultragarso moksliniam centrui, kuriam vadovavote 1996-2016 metais.

– Mūsų Ultragarso institutas niekada nebuvo kažkur mokslo paraštėse. Mes niekada nebuvome tie, į kuriuos žvelgiama su užuojauta. Mes visada eksportavome žinias į užsienį. Mes visada turėjome aukštą tarptautinį lygį jau nuo pat Nepriklausomybės atgavimo, apie kurį šiais laikais itin daug šnekama. Per tą laiką įvykdėme 24 „Framework“ programos mokslinius projektus, kuriems finansavimas skirtas laimėjus didelę konkurencinę kovą. Moksle neužtenka paprašyti, o tada kažkas duos. Paprastai būna daug konkurentų. Projektus vertina ekspertai iš užsienio.

Svarbiausias rezultatas – man tada pavyko sukurti ultragarso mokslo mokyklą. Per tą laiką apginta 20 disertacijų, penki tapo profesoriais, dauguma – įvairių padalinių vadovais.

Jūs esate vienas ilgiausiai Kauno technologijos universitete dirbančių darbuotojų apskritai. Kaip vertinate universiteto kaitą?

– Keitėsi aplinka, žmonės. Pats sunkiausias laikotarpis buvo iki Nepriklausomybės atgavimo. Tada atklysdavo mintis: „Negi visą gyvenimą tu taip ir gyvensi?“. Tokia savotiška neviltis. Aplinkui dėjosi visiškas absurdas tikrąja to žodžio prasme. Nuo 1990 iki 1995 metų laikotarpis buvo nelengvas – užsakymų vykdyti mokslinių tyrimų darbus Sovietų Sąjungos kosmoso programoje mes jau nebegaudavome, nutrūko buvę ryšiai, žmonės pradėjo išsibėgioti. Bet nuo 1996 metų stabilizavomės, o nuo 1998 m. pradėjome šauti kaip raketa į viršų. Kai įsiliejome į Europos mokslo erdvę, tokių bėdų jau nebuvo.

Kokiai mokslo veiklai šiuo metu skiriate pagrindinį dėmesį? Ar jūsų akiratyje yra įdomių projektų?

– Institute šiuo metu vykdomi „4 HORIZON 2020“ programos finansuojami projektai. Pavyzdžiui, labai įdomus projektas pavadintas FLAME, kuris yra susijęs su ekologija. Pasaulyje vis dar yra daugybė elektrinių, kurios kūrenamos anglimi. Pavyzdžiui, Lenkijoje arba Indijoje. Sudeginus tokias anglis lieka didžiuliai kiekiai pelenų, kurie itin teršia aplinką. Išrūšiavus pelenų daleles į smulkias, vidutines, stambias ir jas įdėjus į kitas konstrukcines medžiagas, pavyzdžiui, į betoną, jų atsparumas išauga nepaprastai ženkliai. Pavyzdžiui, autostrados dengimui naudojama tokia medžiaga tarnautų ne 20 metų, o net iki 500! Tokios medžiagos panaudojimas aktualus ir dangoraižių statybai, ir tiltams. Tad dabar mūsų pagrindinis uždavinys ir tikslas – kaip tas pelenų atliekas išrūšiuoti pagal dydį. 

Šiame projekte ieškome sprendimų dviem kryptimis. Viena vertus, siekiame išspręsti uždavinį, kad rūšiavimas vyktų teisingai ir tiksliai. Tam mes atliekame matavimus ultragarsu. Kita vertus, egzistuoja problema, kai rūšiavimo mašinos dirbant užsikemša dulkėmis. Taigi kartu kuriame technologiją, kuri tuos įrenginius ir nuvalytų. Beje, šito dalyko nesitikėjome, ta problema išryškėjo tik proceso metu, tačiau panaudojus didelio galingumo ultragarsą pasirodė, kad efektas gali būti ir efektyvus, ir ekonomiškas. Tai ir nelaukta problema, ir nelauktai atsiradęs sprendimas.

Kaip vertinate mokslo situaciją Lietuvoje šiandien?

– Pasakysiu ne spaudai: norint moksle ką nors pasiekti, turi būti tam tikra prasme nenormalus, turi eiti ne visiems įprastu keliu. Moksle tiesiog turi būti tarptautinis lygis. O tam reikalingi dideli projektai ir ne bet kokie o tarptautiniai. Geriausia moksle, kai yra tiesioginiai kontaktai, ypač kontaktai su pramone. 

Deja, Lietuvoje moksle situacija tikrai nėra gera. Atrodo, kad mokslas nustumiamas kažkur į paskutinę vietą. Bet jeigu elgiesi ne pagal įprastinį algoritmą ir nelauki to vargano finansavimo, gali būti ir geriau.

Svarbus ir kitų pasitikėjimas, ir veiklos nuoseklumas. Geros reputacijos susikūrimas, vardo užsitarnavimas – ilgas kelias. Tai greitai neatsiranda, kartais reikia dešimtmečių. Pavyzdžiui, neskubėkime atmesti senesnių kartų įdirbio. Pavyzdžiui, į Lietuvą atvažiuodavo kosmoso specialistai, gaudavome užsakymų, taigi žmonių kvalifikacija atėjo ir iš tų laikų.

Ką palinkėtumėte jauniesiems mokslininkams, kurie tik žengia mokslo keliu? To Jūsų įvardinto „nenormalumo“?

– Skirtingos kartos mąsto visiškai skirtingai. Faktas. X, Y kartos jau galvoja visai kitaip. Bet yra bendras vardiklis. Dabar visi nori visko labai greitai. Tai suprantamas noras. Deja, labai greitai gauti visko gyvenime nepavyksta. Tai pasiekiama tik darbu ir dar sunkiu darbu. Keliamas klausimas: kas mokslininkui svarbiau – talentas ar darbas? Šiuo atveju talentas būtinas, tačiau jis sudaro 10, 20 procentų sėkmės, likusi dalis – darbas. Dirbti reikia kryptingai ir sunkiai. Yra posakis: „Ką darai, daryk gerai“. Tai aš sakyčiau jaunam į mokslą pasukusiam žmogui: „Ką darai, daryk geriau už kitus“.

O kiek mūsų jaunoji mokslo karta turi potencialo? Ar ji perspektyvi?

– Prisiminkime tikimybių teoriją, o iš ten – Gauso skirstinį. Yra pagrindinė statistinė masė, bet yra ir talentai arba perlai. Tokių yra 1-5 procentai. Ko gero, jų kiekis išlieka stabilus. Dažnai daug kas priklauso nuo sugebėjimo tinkamu laiku atsidurti tinkamoje vietoje. Jeigu žmogus papuola į tokias aplinkybes ir save suranda, tada ir būna gerai.

Ką patartumėte Lietuvos mokslu suinteresuotiems žmonėms?

– Patarimus dalinti lengva, bet tegu mūsų politikai pasižiūri į tokias valstybes kaip Singapūras. Prieš 30 ir daugiau metų ji buvo viena vargingiausių Azijos valstybių, o dabar kaip? Ten kryptinga politika investuojant į mokslo sektorių davė didžiausią impulsą visai ekonomikai. Tas yra teisingų investicijų į mokslą rezultatas. Mokslas ten išplėtotas taip, kad pati pramonė prašo mokslininkų padaryti. Lietuvoje to dar, deja, nėra.




Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Metų nominacijos

nuotrauka
2019-01-22 07:35
Mažųjų įmonių grupėje bendrovė „HSC Baltic“ pelnė „Sėkmingai dirbančios įmonės 2018“ vardą. Kaip sako jos direktorius Rimvydas Beržonskis, varomoji įmonės jėga – jauna komanda, alkana veikti, ieškoti naujovių ir iššūkių.
nuotrauka
2019-01-18 07:35
Rokiškio rajone įsikūręs jau šeštąjį savo istorijos šimtmetį nuo 1515 m. skaičiuojantis Ilzenbergo dvaras Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) ir Darnios plėtros akademijos konkurse „Už darnią plėtrą“ šiemet išrinktas geriausiu visuomeniniu daugiafunkciu objektu. Tai vienintelis ...
nuotrauka
2019-01-17 07:35
Grigiškių transporto mazgo rekonstrukcija, III etapas; magistralinio kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai ruožo nuo 35,40 iki 45,15 km rekonstravimas; pėsčiųjų viadukas A14 kelyje – tai trys bendrovės „Kelprojektas“ projektai, pelnę įmonei aukštą pripažinimą. Pirmieji du projektai apdovanoti „Lietuv...
nuotrauka
2019-01-16 07:35
Pramonės plėtra, miestų augimas ir gyventojų tankumo didėjimas ne tik liudija žmonijos pažangą, bet ir kelia nemažai iššūkių. Viena iš nepageidaujamų žmogaus veiklos pasekmių – tarša kvapais. Deja, dauguma kvapų šalinimo ar dezinfekcijos sprendimų ne tik daug kainuoja, bet daro žalą aplinkai. UAB „A...
nuotrauka
2019-01-15 08:28
„Sėkmingai dirbančios įmonės 2018“ apdovanojimą pelniusios įmonės „Staticus“ specialistai ir patys su džiugia nuostaba žvelgia į savo įgyvendintus projektus. Jie neretai sako, kad užduotys, iš pradžių atrodančios „nerealiai sudėtingai“, dirbant pasirodo esančios gerokai paprastesnės. Nes jie gerai i...
nuotrauka
2019-01-13 17:49
Valstybės sienų apsauga – itin atsakingas uždavinys, tad išsaugoti ypatingą statusą galima tik šiuolaikiškais sprendimais bei naujausiomis priemonėmis. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) surengtame konkurse „Lietuvos metų gaminys 2018“ aukso medaliu įvertintas bendrovės „Kortas“ Švendubrės s...
nuotrauka
2019-01-10 07:35,      papildyta 2019-01-10 14:58, papildyta nuotraukomis
2018-ieji bendrovei „YIT Kausta“ (dabar – „YIT Lietuva“) buvo dosnūs laimėjimų. Du objektai (gyvenamasis namas ir verslo centras) pelnė „Lietuvos metų gaminio 2018“ aukso medalius; konkurse „Už darnią plėtrą“ pelnytas apdovanojimas geriausio gyvenamojo projekto kategorijoje; „Lietuvos BIM projektai ...
nuotrauka
2019-01-09 07:35
Metams baigiantis, Lietuvos pramonininkų konfederacija paskelbė nominacijos „Sėkmingai dirbanti įmonė“ laureatus. Tarp jų – viena stambiausių Lietuvoje granito ir dolomito skaldos gamintoja „Milsa“ įmonių grupė. Apdovanojimas skirtas įvertinus gaminamos ir parduodamos produkcijos apimtis, pelningumą...
nuotrauka
2019-01-08 07:35
Įgyvendinti sudėtingą inžinerinį projektą per rekordiškai trumpą laiką – ir rizikinga, nes gali nukentėti kokybė, ir sunkiai pasiekiama, nes tokie objektai paprastai reikalauja sudėtingo ir aukštos kvalifikacijos darbo. 52 tūkst. kub. m naftos ir naftos produktų saugyklą bendrovės „Montuotojas“ spec...
nuotrauka
2019-01-03 07:35
Kai kalbama apie pastatų statybą, apie patogų kasdienį jų naudojimą, saugumą, apie interjerą ir eksterjerą, reikia prisiminti liaudies išmintį: „ir nedidelis akmuo gali išversti didelį vežimą“. Šį posakį kuo geriausiai iliustruoja kojų valymo grotelės.
nuotrauka
2018-12-28 07:35
Išmanios „Biownlight“ šviesos valdymo technologijos pagalba atkuriama natūrali dienos šviesa, kuri suteikia galimybę realizuoti ergonomiškas, žmogui draugiškas ir savijautą gerinančias darbo ir poilsio erdves.
nuotrauka
2018-12-27 10:53
Uždarosios akcinės bendrovės „Dauniškis ir Ko“ direktorius Alvydas Rudokas 2018 m., Lietuvos statybininkų asociacijai minint 25-metį, ir asmeninio jubiliejaus proga buvo apdovanotas Lietuvos statybininko garbės ženklu.
nuotrauka
2018-12-21 07:35
Giedraičių (Pašilių k., Molėtų r. sav.) transformatorių pastotės rekonstravimo projektas konkurse „Lietuvos BIM projektai 2018“ buvo pripažintas geriausiu inžinerinių tinklų BIM projektu. Bendrovės „Projektai ir Co“, kūrusios šį projektą, direktorius Tomas Gudaitis sako, kad tai buvo rizikingas band...
nuotrauka
2018-12-19 10:44
Vos per devynis mėnesius Vilniuje buvo pastatytas „Benedikto turgus“. Tai naujausias bendrovės „Gilesta“ statinys, gimęs pagal architekto Dainiaus Kitovo projektą. „Benedikto turgus“ laikomas naujos kokybės standartu Lietuvoje – ir dėl išskirtinių dizaino sprendimų, ir dėl patogumų vartotojams.
nuotrauka
2018-12-14 13:50
Gruodžio 13 d., pasitinkant didžiąsias metų šventes, Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) sukvietė verslo bendruomenę, visuomenės, politikos ir mokslo lyderius į kalėdinį LPK vakarą, kuriame atiduota duoklė verslui bei pramonės ir valstybingumo istorijai.
nuotrauka
2018-12-13 13:55
Vyriausybėje 22-ąjį kartą įteikti Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) rengiamo kasmetinio konkurso „Lietuvos metų gaminys” apdovanojimai. Apdovanojimams buvo nominuotos 72 įmonės keturiolikoje vertinimo grupių iš 15-os šalies ūkio šakų. Lyderio pozicijas kaip ir kasmet išlaikė maisto pramonės...
nuotrauka
2018-12-07 08:49
Ketvirtadienį Vilniuje apdovanoti geriausi 2018 m. nekilnojamojo turto objektai. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) ir Darnios plėtros akademijos rengiamam konkurse „Už darnią plėtrą“ nugalėtojams įteiktos aštuonios statulėlės. Ateities prizas įteiktas perspektyviausiam projekt...
nuotrauka
2018-10-30 10:25
Kasmet vykstantys Nacionaliniai pakuotės dizaino apdovanojimai NAPA – reikšmingas įvykis dizaino kūrėjų ir rinkodaros specialistų tarpe. Šiemet šis konkursas ne tik išaugo geografiškai, tapdamas NAPA BALTIC, tačiau norą dalyvauti NAPA pareiškė netgi 126 dizaineriai, dizaino sektoriuje veikiančios ve...
nuotrauka
2018-10-29 10:54
Baigėsi aštuntoji šiuolaikinės Lietuvos architektūros apžvalginė paroda konkursas „Žvilgsnis į save“ – tradicinis Lietuvos architektų sąjungos organizuojamas renginys, skirtas šalies architektams ir visuomenei, propaguojantys architektūros kūrėjų bendruomeniškumą, profesinį atvirumą bei kokybišką ar...
nuotrauka
2018-10-26 14:27
Prestižiniame Europos turizmo konkurse dalyvaujanti Kėdainių savivaldybė užėmė 3 vietą. Europos kultūros paveldo tinklo su partnerėmis organizuojamas konkursas „Kultūros paveldas – vertybė plėtojant atsakingą ir darnų turizmą“ dalyvius vertino 7 skirtingose kategorijose. Kėdainiai rungėsi istorinių ...

Statybunaujienos.lt » Metų nominacijos

nuotrauka

Su CAT patogesnis darbas ir buitis

Darbo įrankis turi būti malonus akiai ir rankai, patogus paimti, galintis efektyvinti darbą ir ilgai patikimai tarnauti. Šiuolaikinės technologijos, medžiagos ir gamintojų ambicingumas sudar...
nuotrauka

„Resta 2019“: kokias naujienas rasite JUNG stende?

Tarptautinėje statybų parodoje „RESTA 2019“ balandžio 24–27 d. parodų ir kongresų centre „Litexpo“ rasite visas jungiklių ir išmanių namų centro „JUNG Vilnius“ naujienas.