2020 liepos 10 d. penktadienis, 11:51
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

A. Zaremba: apie cemento aukso amžių ir iššūkius

2016-03-04 07:00
„Gyvename kitokiame pasaulyje, kitaip keičiamės informacija, kitaip vykdomas planavimas ir rinkodara. Tai lemia, kad ir žmonės kitokie, – laisvesni, daugiau išmanantys, turintys unikalių galimybių“, – apie dviejų dešimtmečių pokyčius savo darbe kalbėjo AB „Akmenės cementas“ generalinis direktorius Artūras Zaremba.
nuotrauka
AB „Akmenės cementas“ generalinis direktorius Artūras Zaremba. Portalo iliustr. (įmonės nuotr.)


Minimos įmonės
Akmenės cementas, AB
Lietuvoje garsaus „Akmenės cemento“ istorija prasidėjo 1949-aisiais, kai pradėta statyti bendrovės gamykla. Regionas buvo išžvalgytas dar tarpukariu, o po karo imtasi darbų. Gamyklos statybos baigtos 1951-aisiais, o 1972–1974 m. pradėjo veikti antrasis cemento gamybos kompleksas.

AB „Akmenės cementas“ – viena didžiausių Baltijos šalyse ir vienintelė Lietuvoje bendrovė, gaminanti cementą. Neseniai gamykloje įvykdyta modernizacija – šlapias cemento gamybos būdas pakeistas sausu. Toks pokytis leido beveik perpus sumažinti gamyklos kuro sąnaudas, sumažėjo į aplinką išmetamas anglies dvideginio kiekis. Per metus apie milijoną tonų cemento pagaminančioje įmonėje šiuo metu dirba penki šimtai darbuotojų.

Bendrovėje veikia nepriklausoma, Lietuvos nacionalinio akreditacijos biuro akredituota cemento bandymų laboratorija. Čia atliekami fizikiniai, mechaniniai ir cheminiai cemento bandymai, teikiamos paslaugos išorės klientams.


Kauno palikti neplanavo

„Visą gyvenimą gyvenau Kaune, čia baigiau universitetą – Vilniaus universiteto Kauno humanitarinių mokslų fakultetą. Į Naująją Akmenę atvykau 1994-aisiais vos baigęs studijas. „Akmenės cementas“ – pirmoji mano darbovietė“, – kalbėjo A. Zaremba, pridurdamas, kad baigė ekonomikos studijas, kurios menkai tesusijusios su statybomis.

Studijų metais jam teko išklausyti kursą apie statybų pramonę ir cementą, o artimiau su šia pramonės šaka susipažino tik atvykęs į Naująją Akmenę.

Pasiūlymas darbuotis Naujojoje Akmenėje buvo patrauklus iššūkis. „Važiavau savęs išbandyti, maniau, kad tai bus trumpas laikotarpis ir štai greitai jau dvidešimt dveji metai, kai aš čia. Kai pradėjau dirbti „Akmenės cemente“, tai jau buvo privati kompanija, pritraukusi užsienio kapitalo, tad vakarietiški vėjai jau dvelkė“, – sakė A. Zaremba.

Vos atvykęs, A. Zaremba pradėjo dirbti ekonomistu, gaudamas nemažai pamokų: juk viena, kai studijuoji, o visai kas kita, kai turi dirbti. Ateini į kolektyvą, kuris turi savo tradicijas, savo stilių, nusistovėjusias normas. Iš pradžių tenka įgyti pasitikėjimą, paskui – rasti būdų įgyvendinti savo idėjas.

O juk per paskutinį dvidešimtmetį pasikeitė beveik viskas.

„Dabar turime naujas sąlygas visomis prasmėmis – nuo įmonių struktūros ir jų valdymo iki pateikimo ir projektų įgyvendinimo. Mažai rastume išlikusių dalykų – veikiausiai tik kai kurios tradicijos ir įmonių pavadinimai“, – kalbėjo pašnekovas.

A. Zaremba įsitikinęs, kad šiuo metu darbuotojai mąsto kitaip. Anuomet, kai jis tik pradėjo dirbti, buvo daugiau vyresnės kartos atstovų, gajos sovietmečio tradicijos. Jis prisimena darbo pradžią, kai skyriuje turėjo vieną kompiuterį, o šiandien nėra darbo vietos, kurioje jo nebūtų.

Keičiasi suvokimas apie rinką ir konkurenciją


„Visais laikais žmonės susiduria su tam tikrais iššūkiais ir problemomis, ieško sprendimų. Pavyzdžiui, 1990-ieji buvo labai sudėtingas laikotarpis, ta karta sprendė labai svarbius ir sudėtingus klausimus, rinkos neatlaikė, pokyčiai buvo dramatiški. Teko daug ką sukurti, buvo visai kitokios rizikos, o pastovumo trūko. Ta karta išsprendė labai daug klausimų ir suteikė pagrindus ateičiai“, – sako A. Zaremba.

Šių dienų visuomenė sprendžia kitas problemas – inovacijos, investicijos, visai kitos sąlygos ir kitoks supratimas, kas yra rinka ir konkurencija.

„Tada, dabar ir ateityje visi susidurs su įvairiomis problemomis, bet ir sprendimų reiks vis naujų. Jei įmonės gyvuoja, tarkime, dvidešimt metų, sėkmingai veikia, plėtoja savo verslą, tai tam įtakos turi visi darbuotojai ir visos kartos, kurios vystė tą veiklą. Jei ateityje įmonė taip pat sėkmingai veiks, tai reiškia, kad ateities kartos taip pat išmanys savo darbą“, – teigė jis.

A. Zaremba įsitikinęs – nereikia manyti, jog praeities kartoms viskas buvo sunkiau, o dabar lengviau, arba – atvirkščiai: „Reikia atiduoti visas jėgas, kad būtų išsaugota sėkminga kompanijos veikla, nepriklausomai nuo to, didelė ji ar maža. Tą patį galima pasakyti ir apie žmogų, nesvarbu, ar esi jaunas, ar vidutinio amžiaus, bet jei nori būti matomas, lyderis, kad tavo idėjos visuomet būtų progresyvios, turi nepaliauti domėtis ir nuolat mokytis, keistis, bendrauti. Tai – nenutrūkstantis procesas.“

Cemento aukso amžius

A. Zarembą džiugina sėkminga darbo „Akmenės cemente“ pradžia: „Pamenu, mano darbo įmonėje pradžioje turėjome labai mažą dalį rinkos, statybų pramonė tuomet tik pradėjo atsigauti po pokyčių, buvo labai svarbu surasti, kam parduoti pagamintą produkciją. Po dešimties metų, maždaug nuo 2005-ųjų, statybų pramonė ėmė stipriai vystytis, atsirado daug įvairių naujovių.“

Pasak „Akmenės cemento“ vadovo, 2006–2008 m. buvo tikras įmonės aukso amžius, atrasta būdų, kaip pagaminti daugiau produkcijos, maksimaliai išnaudoti savo pajėgumą.

Šiuo metu įmonė pusę savo produkcijos parduoda Lietuvoje, o likusią dalį eksportuoja į Baltarusiją, Latviją, Lenkiją, Rusiją ir Švediją bei Suomiją.

Konkurencingumą garantuoja kokybė

Kalbėdamas apie tai, kas  lemia įmonės produkcijos konkurencingumą rinkoje, pašnekovas buvo atviras: „Turi pasiūlyti labai kokybišką produktą. Mūsų klientai žino, kad „Akmenės cementas“ turi savo vardą ir istoriją. Svarbu kaina, įstatymų bazė, partnerių patikimumas. Lankstus požiūris, gebėjimas derintis prie partnerių norų.“

Konkurencija tarp cemento gamintojų – didelė. Lietuvoje gali būti ir tik viena cemento gamykla, bet tai nereiškia, kad yra vien „Akmenės cementas“.

„Kiti cemento gamintojai taip pat sėkmingai vykdo veiklą, bet mes konkurenciją vertiname labai pozityviai, nes ji neleidžia užsnūsti“, – sakė jis.

Bendrovė sėkmingai eksportuoja produkciją ir į Skandinavijos šalių rinkas. Norint dirbti su šiomis šalimis, reikėjo sukurti naują kokybės sistemą, užtikrinti papildomus kokybinius reikalavimus, kurie anuomet nelabai buvo reikalingi Lietuvoje, bet po kurio laiko vietinės Baltijos šalių rinkos reikalavimai nebesiskyrė nuo Skandinavijos šalių standartų.

Pasirodo, kad nėra svarbu, ar įmonė dirba vietos rinkoje, ar su užsienio partneriais, visi faktoriai – produkto kokybė, naujos technologijos, ekologija, taršos mažinimas – garantuoja sėkmingus pardavimus.

„Tam, kad įmonės veikla būtų sėkminga, turi veikti visa faktorių grandinė. Ji turi apimti labai platų spektrą – nuo darbų saugos iki kolektyvo ilgalaikių tikslų, kuriuos turi žinoti kiekvienas darbuotojas“, – apie sėkmingą verslo plėtrą kalbėjo pašnekovas.

Modernios technologijos – žingsnis į priekį

Cementas – produktas, gaminamas iš vietinių medžiagų – molio, klinčių. „Anksčiau cementą gaminome šlapiuoju būdu, kuomet žaliavos buvo maišomos su vandeniu. Suprantama, energijos ir kuro sąnaudos buvo didelės, nes paruoštas žaliavas reikėjo išdegti aukštoje temperatūroje. Puikiai žinojome, kad Vakaruose naudojama sauso būdo technologija, kaimedžiagos išdeginamos sausos“, – pasakojo pašnekovas ir pridūrė, kad 2007-aisiais buvo nuspręsta žengti dar vieną žingsnį – atidaryti modernią technologinę liniją ir gaminti produktą ekologišku būdu.

„2007-aisiais priėmę sprendimus, 2014-ųjų pabaigoje paleidome naują gamybos liniją. Naujai gamyklai prireikė 115 mln. eurų investicijų. Deja, dėl itin didelės projekto apimties negalėjome pasinaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis. Praėjusiais metais gamybą vykdėme tik šioje naujoje gamybos linijoje, nebenaudodami senųjų technologijų“, – sakė A. Zaremba.
Senosios technologijos šiuo metu užkonservuotos ir po kelerių metų bus sprendžiama, ką su jomis daryti.
„Labai abejoju, kad kada nors prie senojo gamybos būdo bus sugrįžta, juo labiau kad naujoji technologija smarkiai padidino mūsų gamybos pajėgumą. Šiuo metu be jokių kliūčių galėtume pagaminti 1,5 mln. tonų cemento. Palyginimui, per praėjusius metus buvo pagaminta beveik milijonas tonų“, – pasakojo įmonės vadovas.

Įmonė gamina produktą, kuris vėliau tampa kito produkto dalimi, tad stengiamasi, kad jo kaina ir sąlygos vartotojui būtų priimtiniausi.

Kalbėdamas apie ateities tikslus, A. Zaremba sakė: „Kadangi jau daug investavome, tad pagrindinis tikslas – stabiliai išnaudoti gamybinį pajėgumą. Būtina, kad investicijos pradėtų duoti grąžą. Ateityje tikimės mažinti energijos sąnaudas, kurių reikia anglies deginimo gamybos procese. Per artimiausius trejus metus ieškosime galimybių deginti alternatyvų kurą.“

„Akmenės cemento“ nuotraukos
Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Asmenybės

nuotrauka
2020-03-04 12:25
„Reikia atkakliai siekti tikslo, ieškoti būdų įgyvendinti idėją, kuria tiki ir nebijoti“, – sėkmingo verslo paslaptimis dalijasi teisės, buhalterijos, verslo, mokesčių konsultacijų paslaugų įmonės „Justicija“ vadovas Vaidas Šalaševičius. Be darbo savo įmonėje jis įsteigė ne vieną verslininkus vienij...
nuotrauka
2019-12-26 08:57
Saulius Bekampis nuolat segi Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) ženkliuką. Jį įsisegė gerokai anksčiau, negu baigiantis 2019 m. tapo LSIS prezidentu. „Segėdamas šį ženkliuką, išreiškiu didžiulę pagarbą savo profesijai – esu statybos inžinierius, tokiu laikau save ir iš prigimties. O ženkli...
nuotrauka
2019-11-13 13:27
Lapkritį aplinkosaugos veteranui, Aplinkos ministerijos įsteigtos VšĮ „Grunto valymo technologijos“ direktoriui Rapolui Liužinui sukanka 80 metų. Jį pažįsta dauguma aplinkosaugininkų bendruomenės narių. Vieniems jis buvo mokytojas, globėjas, kitiems – vadovas, bendramintis ir bendražygis.
nuotrauka
2019-11-05 10:16
Dienraščio „Verslo žinios“ jau devintus metus rengiamuose Verslo lyderių apdovanojimuose Jaunojo Metų CEO titulą pelnė Kauno technologijos universiteto (KTU) alumnas Mantas Makulavičius, granito ir dolomito skalda prekiaujančios UAB „Milsa“ vadovas. Jo įsitikinimu, dabar yra Lietuvos aukso amžius, k...
nuotrauka
2019-10-21 15:46
Buvusiam ilgamečiam Palangos miesto vyriausiajam architektui Leonui Laimučiui Mardosui spalio 19 d. suėjo 90.
nuotrauka
2019-07-22 11:11
Iš Madrido kilęs 27 metų ispanas Villalon Fornes Ignacio bene trečdalį savo gyvenimo jau spėjo praleisti Lietuvoje. Ir laiką čia leidžia ne veltui – šiuo metu jis siekia daktaro laipsnio Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakultete (KTU SAF). Vaikinas ieško būdų, kaip išgauti...
nuotrauka
2019-05-21 12:16
Kiekvieną darbo rytą ji kopėtėlėmis kyla į 30 m aukštį. Ne tam, kad nuolat gėrėtųsi sostinės Antakalnio panorama. Violeta Janovič jau 11 metų dirba bokštinio krano operatore.
nuotrauka
2019-04-08 11:13
„50 metų – tiek reikia, kad atsirastų istorinė perspektyva ir galėtumėme pastatus nagrinėti istorišku požiūriu“, – įsitikinęs Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) dėstytojas, architektūrologas Vaidas Petrulis. Su aktyviu Kauno modernizmo stiliaus puoselėto...
nuotrauka
2019-03-19 11:30
Grupė Kauno technologijos universiteto (KTU) chemikų drauge su Berlyno „Helmholtz-Zentrum“ mokslinių tyrimų instituto fizikais pasiūlė naują požiūrį į perovskitinius saulės elementus. Mokslininkų pasiūlyta nauja sluoksnių formavimo technologija šiuose saulės elementuose gali ne tik sumažinti jų gamy...
nuotrauka
2019-02-05 10:29
Kiekvienas pastatas prasideda nuo minties architekto galvoje, kurią reikia perteikti ir kitiems. Šiuolaikinės technologijos siūlo tai daryti skaitmenizuotai, tačiau norintys būti architektais privalo išlaikyti ir piešimo ranka stojamąjį egzaminą. Kodėl piešimas ranka nepraranda savo aktualumo?
nuotrauka
2019-01-24 10:09
„Tai sudėtinga, bet iš principo fantastinė profesija. Tai pastovus kūrybinis gyvenimas: tu visą laiką gyveni iliuzijose ir tas iliuzijas perduodi žmonėms“, – taip apie savo pasirinktą karjeros kelią architektūroje kalba garsus Kauno paveldo specialistas Gintaras Prikockis. Daugiausiai dėl paveldo ob...
nuotrauka
2019-01-18 10:48
2017 metais Kauno technologijos universitete (KTU) disertaciją apgynusią Gintarę Kručaitę, drauge ir dar devynis 2017-aisiais geriausiomis pripažintų disertacijų autorius, šią savaitę apdovanojo Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Jaunoji mokslininkė ne tik susintetino elektroaktyvias medžiagas, kurios p...
nuotrauka
2019-01-14 17:02
Penki dešimtmečiai – tiek Lietuvos mokslo padangėje skaičiuoja Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius, habilituotas technologijos mokslų daktaras Rymantas Jonas Kažys, savo gyvenimą susiejęs su ultragarso tyrinėjimais. Mokslininko įdirbis – daugiau kaip 100 išradimų. Kai kurie jų patentu...
nuotrauka
2018-12-03 11:24
Šeštadienį, gruodžio 1 d., LSA Garbės prezidentui, nusipelniusiam Lietuvos inžinieriui Adakrui Šeštakauskui suėjo 80 metų. Jo kolegoms tai yra žmogus, kuris per du dešimtmečius (1993–2013 m.) „Lietuvos statybininkų asociacijos vaidmenį iškėlė į valstybinį lygmenį“.
nuotrauka
2018-10-24 09:48
Benas Berkmonas, nustebinęs artimųjų ratą, į aukštesniąją mokyklą pasuko po 9 klasių. Nors buvo daug įvairių nuomonių, tačiau šiandien vyras džiaugiasi baigęs ją, vėliau aukštąjį mokslą, pats dėsto ir yra vienos iš didžiausių Lietuvos kelių projektavimo įmonių Lietuvos ir Švedijos regiono vadovas. K...
nuotrauka
2018-10-16 11:48
Niekas nepasiginčys su tuo, kad taisyklingas ir apgalvotas sportas – sveikatos šaltinis. Tačiau sportas naudingas ne vien tik fiziniais aspektais. „Sportas kartu stiprina asmenybės charakterį, lavina analitinio mąstymo, vadovavimo, planavimo, tikslo siekimo gebėjimus. Taip pat stiprinama disciplina,...
nuotrauka
2018-10-03 10:20
Inžinerijos specialistų trūkumas, noras lygiuotis į pažangų užsienį ir lenktynės su technologiniu progresu – tai ne tik šiuolaikinių Lietuvos universitetų galvosūkiai. Lietuvos tarpukario visuomenė taip pat sprendė nepatogius aukštųjų mokyklų tinklo klausimus, piktinosi darbo rinkos poreikių neatiti...
nuotrauka
2018-07-28 10:39
Liepos 27 dieną mirė architektas Algimantas Nasvytis.
nuotrauka
2018-02-16 08:00
Stepono Kairio (1879–1964), Vasario 16-osios signataro, pavardė šiomis dienomis minima ne kartą: įžymus valstybininkas, socialdemokratijos ideologas, Nepriklausomos Lietuvos kūrėjas, publicistas ir redaktorius. Bet dažnai pamirštama, kad S. Kairys buvo ne mažiau nusipelnęs pedagogas, inžinierius ir ...
nuotrauka
2018-02-08 14:06
Sostinėje prasidėjo Valstybės atkūrimo 100-mečio renginių programa – šiandien Tado Kosciuškos gatvės skvere atidengtas paminklas didiesiems tautiškumo skatintojams – broliams Petrui, Jonui ir Antanui Vileišiams. Paminklą atidengė Jono Vileišio dukra Rita Vileišytė Bagdonas, proanūkis Gediminas Tursa...

Statybunaujienos.lt » Asmenybės