2020 liepos 11 d. šeštadienis, 18:32
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Algimantas Jarašiūnas: jei esi generalinis rangovas, turi išmanyti ne tik apie konstrukcijas

Birutė ŽEMAITYTĖ      2015-09-25 06:00
Jei reikėtų išvardyti tris keturis didžiausius sovietmečio ir nepriklausomos Lietuvos statybos objektus, tikrai paminėtume Kėdainių chemijos kombinatą, Jonavos „Azoto“ gamyklą, Kauno vandens valymo įrenginius, didžiuosius prekybos centrus „Akropolis“ Vilniuje, „Mega“ Kaune. Jeigu reikėtų paminėti tiek pat mūsų šalies statybos inžinierių, kurie visose šiose statybose dirbo, vienas iš jų tikrai būtų Algimantas Jarašiūnas.
nuotrauka
A. Jarašiūnas: „Brėžinius skaityti mokėjau, bet dirbant projekte „IAE panaudoto branduolinio kuro saugykla“, prireikė ir specifinių žinių.“ Pašnekovo asmeninio archyvo nuotr.


Minimos įmonės
YIT, AB
PST (Panevėžio statybos trestas), AB
Akmenės cementas, AB
Pramprojektas, AB

Mat jis – ne tik vienas iš tų, kurie dirbo daugelyje svarbiausių Lietuvos statybų, bet ir vienas iš tų, kuriems kiekvienas naujas, vis sudėtingesnis projektas – tik dar vienas iššūkis, kurį reikia įveikti.

Norėjo tapti automobilininku

Nors daugiau kaip 40 metų statybų sektoriui atidavęs A. Jarašiūnas nelinkęs sureikšminti fakto, kad jo tėvas inžinierius statybininkas, aukštesniąją technikos mokyklą baigęs tarpukariu, įtakos renkantis profesiją tai tikrai turėjo. Besimokydamas vidurinėje mokykloje Kaune, kur iš Šiaulių persikėlė būdamas aštuonerių metų, su statybininko profesija Algimantas susipažino ne tik iš pasakojimų.

„Mokykloje buvo darbinio auklėjimo pamokos ir mokinius supažindino su įvairiomis profesijomis ir įmonėmis. Taip pat ir su statyba. Bet tada ši profesija manęs nesudomino, nes aš nuo vaikystes svajojau apie veiklą, susijusią su transportu: automobiliais, laivais, geležinkeliais. Kai reikėjo stoti į aukštąją mokyklą, tėvas pasakė savo nuomonę: Lietuvoje automobiliai negaminami ir nebus gaminami. Patarė rinktis statybininko profesiją“, – prisimena jis.

Dabar, prabėgus daugiau nei pusei šimtmečio, ponas Algimantas prisipažįsta niekada nesigailėjęs dėl to, kad paklausęs tėvo patarimo 1967 metais baigė Kauno Politechnikos Institutą ir įgijo pramoninės ir civilinės statybos inžinieriaus kvalifikaciją.

Pirmuosius dvejus studijų metus paskaitos vykdavo vakarais, išskyrus žiemos mėnesius ir egzaminų sesijas. Studentai visus metus dirbdavo darbininkais statybinėse brigadose. Pono Algimanto darbininkiška specialybė – mūrininkas. Bet tai nebuvo gamybinė praktika, tiesiog buvo tokia tvarka, o už darbą studentai gaudavo atlyginimą, pasakoja ponas Algimantas, kuriam teko dirbti ir didžiausiame to meto objekte Lietuvoje – „Dirbtinio pluošto“ gamyklos statyboje Kaune. (Nuotraukoje dešinėje: A. Jarašiūnas ir dabar mielai užsuka į „YIT Kaustą“. Redakcijos nuotr.)

„Manau, ši studijų tvarka nebuvo bloga. Studentai anksti suprato, kaip vyksta statybos procesas, išmoko amato iš patyrusių statybininkų specialistų“, – sako jis.

Geriausias pamokymas: galvoti savo galva

Priešdiplominę praktiką atlikęs Panevėžio statybos tresto (PST) Kėdainių statybos valdyboje, kuri tuo metu statė Chemijos kombinatą ir kitus pramonės objektus, ponas Algimantas pasirinko paskyrimą į šią darbovietę.

Didelis objektas, sudėtingos konstrukcijos, technologiškai sudėtingi pastatai ir pašėlęs darbo tempas, – paklaustas, kaip apibūdintų pirmuosius darbo metus, atsako A. Jarašiūnas, prisipažindamas, kad tik ką pradėjusiam meistrauti jaunam specialistui teko daug ko išmokti: „Dirbome dviem, o kai kada ir trimis pamainomis, daug subrangovų, daug darbuotojų, statinių konstrukcijos ypatingos, nes aplinka chemijos kombinato cechuose gali būti chemiškai agresyvi konstrukcijoms ir pastatų sistemoms. Nors mūrinės konstrukcijos buvo neblogai pažįstamos, bet jų buvo nedaug – daugiausia gelžbetoninės surenkamos ir monolitinės, surenkamos plieno konstrukcijos, padengtos specialiais antikoroziniais chemiškai atspariais dažais. Laimei, statybos valdyboje netrūko patyrusių specialistų, o daug praktiškų dalykų išmokau iš brigadininkų.“

Savo mokytojais ponas Algimantas vadina ir tuometį PST vyriausiąjį inžinierių Gediminą Zubą, statybos ministrą Romualdą Sakalauską. Su pastaruoju, kaip ir su kai kuriais kitais aukštas pareigas užimančiais statybos sektoriaus vadovais jis susitikdavo statyboje, nes tiek tresto, tiek ministerijos vadovai neretai atvažiuodavo į svarbią Lietuvos statybą. Įsiminė jaunam inžinieriui ir nepriklausomoje Lietuvoje rangovu dirbusio statybos ministro pavaduotojo Michailo Dulmano pamokymas: „Kėdainiuose didžiųjų gamyklų statybų užsakovais buvo sąjunginio pavaldumo įmonės. Užsakovų ir Lietuvos statybos ministerijos vadovų pasitarimai baigdavosi įpareigojimais, kurių laiku dažnai buvo neįmanoma įvykdyti. Po vieno pasitarimo M. Dulmanas ir sako: „Tu, Jarašiūnai, savo galvą turi? Tai ir daryk, kaip tau atrodo.“

Matyt, šiuo patyrusio specialisto patarimu jis pasinaudojo tinkamai, nes už gerą darbą statant Kėdainių chemijos kombinato cechus ponas Algimantas buvo apdovanotas „Garbės ženklo“ ordinu.

Į namus ne kasdien spėdavo grįžti

Po devynerių metų Kėdainių statybos valdybos vyriausiasis inžinierius A. Jarašiūnas penkeriems metams persikėlė į Jonavos chemijos statybos trestą. Čia tuo metu buvo statomi „Azoto“ trąšų gamyklos cechai. Darbą naujoje vietoje ponas Algimantas pradėjo tresto technologu, vėliau dirbo valdytojo pavaduotoju, vyriausiuoju inžinieriumi. Darbų tempas buvo toks, kad į Kauną, kur įsikūrė jo žmona (kaip tik tuo metu A. Jarašiūnas sukūrė šeimą – red. past.), po darbo dienos ne kasdien spėdavo grįžti – artėjant sintetinio amoniako cecho paleidimui kelis mėnesius pasitarimai vykdavo ir dieną, ir vidurnaktį.

„Palyginus su Kėdainių kombinatu šio produkto gamybos technologija daug sudėtingesnė. Ceche sumontuoti japoniški, čekiški, sąjunginių įmonių įrengimai. Patikrinimai, testavimai, pasitarimai buvo būtini. Kartą prancūziški filtrai nesuveikė, nes gamtinės dujos, pasirodo, buvo užterštos, ir teko aiškintis priežastis, – prisimena ponas Algimantas ir priduria, – nors generalinio rangovo atstovui visų technologinių procesų išmanyti nebūtina, vadybos požiūriu turėjau viską žinoti.“

Statybininko darbas mobilus – vieną dieną dirbi viename objekte, kitą – jau kitame. A. Jarašiūnui taip pat ne kartą teko vykti į kituose Lietuvos miestuose vykstančias statybas. Paprastai tokiais atvejais patyrusiems specialistams patikėdavo atlikti konkrečias užduotis ar tiesiog padėti atlikti sudėtingesnius darbus. Jam teko padirbėti ir statant Vilniaus sporto rūmus, tebedirbdamas vyriausiuoju inžinieriumi Kėdainiuose, jis rūpinosi ir Akmenės cemento gamyklos statyba, o dirbdamas Jonavos chemijos statybos tresto vyriausiuoju inžinieriumi buvo komandiruotas į „Mažeikių naftos“ statybą, kurioje tuo metu buvo atliekami pamatų po kompresoriais betonavimo darbai.

Kam tas kolektorius, jei upė šalia

Kitas pono Algimanto darbo etapas – trestas „Kauno statyba“. Šioje įmonėje vyriausiojo inžinieriaus pavaduotoju jis dirbo aštuonerius metus – iki pat 1990 metų. Įmonė jam patikėjo gamybos paruošimo funkciją: suderinti statybų projektus, parengti tresto gamybos paruošimo projektus, „apginti“ medžiagų ir konstrukcijų poreikius skirstančiose organizacijose.

Tai visuomet buvo nelengva, bet vienas epizodas, sako pašnekovas, ypač įsiminė. Kauno miestų statybos projektavimo institutas suprojektavo užterštų vandenų kanalizacijos kolektorių, kuriuo tie vandenys turėjo nutekėti į Nemuną už devynių kilometrų nuo Kauno. Kolektoriaus vamzdynai buvo suprojektuoti iš 2 metrų diametro gelžbetoninių vamzdžių.

„Kartu su užsakovo – „Kauno vandenų“ – vadovu „Gosplano“ pareigūnams Maskvoje paaiškinome problemą, parodėme projektą, pakomentavome kai kuriuos kolektoriaus trasos palei Nemuną aspektus ir prašome vamzdžių. Bet valdininkas mums atsakė, kad „nėra jokių galimybių“. Vamzdžiai skirti tik Ukrainos geriamo vandens vandentiekiui. Dar gavome „naudingą“ patarimą: „Kam jums tie vamzdžiai? Juk upė šalia“, – cituodamas Maskvos valdininko žodžius prisimena A. Jarašiūnas. O į klausimą, kaip pavyko išsisukti, atsako, kad problemą išsprendė bendradarbiaudami su gamintojais ir Ukrainos tiekimo komiteto vadovybe. (Nuotraukoje: A. Jarašiūnas (kairėje) su kolegomis Visagine. Asmeninio archyvo nuotr.)

„Kausta“ gimė iš Kauno NSK

1991-aisiais, kai trestas „Kauno statyba“ buvo restruktūrizuotas ir 14 statybos valdybų tapo atskiromis nedidelėmis įmonėmis, ponas Algimantas perėjo dirbti į Kauno namų statybos kombinatą (NSK). Į šią įmonę jį pakvietė tuometis NSK direktorius Antanas Butkus.

Kaip tik to metu Kaunas ruošėsi vandens valymo įrenginių projektavimui ir statybai. Jau buvo parinkta statybos aikštelė, projektuotojas („Pramprojektas“), technologinės dalies konsultantas-projektuotojas. Juo tapo Švedijos įmonė. O A. Butkus nusprendė specialiai šiai statybai suburti NSK inžinierių grupę, kurios užduotis buvo parengti gamybos paruošimo procesus. Vadovauti šiai grupei ir buvo patikėta A. Jarašiūnui.

Jis pasakoja, kad Švedijos specialistų projektas buvo įdomus, bet neįprastas Lietuvoje: „Konstrukcijos buvo tik iš monolitinio gelžbetonio ir įtempto monolitinio gelžbetonio. Man teko organizuoti klojinių projektavimą ir gamybą, mokyti darbų vadovus ir darbininkus. Ne paslaptis – teko mokytis ir pačiam.“

Ponas Algimantas sako, kad nei Lietuvoje, nei pas kaimynus įmonių, kurios galėtų atlikti didelio diametro gelžbetoninių monolitinių talpų betonavimo ir lynų įtempimo darbus, nebuvo. Bet kaip tik tuo metu Sankt Peterburge specializuotoje statybos parodoje Suomijos kompanija „YIT Corporation“ pristatė monolitinio lynais armuoto didelio radialinio skerspjūvio ir aukščio talpų įrengimo technologiją.

„Netrukus ši Suomijos kompanija tapo mūsų subrangovu gelžbetoniniams dumblo pūdintuvams pastatyti. O darbus atliko mūsų bendrovės inžinieriai ir darbininkai bei Suomijos specialistai, – prisimena pašnekovas ir priduria: – Darbas su skandinavais buvo puiki mokykla mums visiems.“

Nuo 1993 metų, kai buvo įregistruota AB „Kausta“, susikūrusi Kauno NSK pagrindu, iki 2008-ųjų šioje įmonėje ponas Algimantas dirbo technikos direktoriumi. Jis buvo atsakingas už projektavimo darbus, kuriuos atliko bendrovės subrangovų projektuotojai, technologinių procesų paiešką ir įdiegimą, kokybės valdymo sistemos įdiegimą ir valdymą.

Bendrovei darbo netrūko nei Lietuvoje, nei svetur. Vilniuje „Kaustos“ specialistai Suomijos koncernui „Paroc“ statė akmens vatos gamyklą, o vienas iš stambiausių to meto užsakymų buvo Rusijoje, Vakarų Sibire. Čia, visai naujame, plyname lauke kylančiame Kogalymo mieste kauniečiai koncerno „Lukoil“ užsakymu pastatė nemažai gyvenamųjų namų, mokyklų, daugybę kitų įvairios paskirties statinių.

Specializacija – teisingas sprendimas

Tuo pačiu metu AB „Kausta“ vyko intensyvūs gamybos modernizavimo darbai. Vienoje iš dviejų bendrovės gamybos įmonių – Gelžbetoninių detalių gamykloje buvo suprojektuota ir pastatyta pirmoji Lietuvoje naujos kartos ekstruzinių gelžbetoninių perdangos plokščių gamybos linija, o kitoje bendrovės įmonėje – Metalo konstrukcijų gamybos padalinyje – vienas pirmųjų Lietuvoje metalo paviršiaus paruošimo įrenginys.

Tačiau po kelerių metų, 1998-siais, kai Suomijos statybos lyderis „YIT Corporation“ įsigijo 65 proc. AB „Kausta“ akcijų, buvo nuspręsta bendrovę restruktūrizuoti. Suomijos koncernas „Consol“ perėmė gelžbetoninių konstrukcijų gamybą ir įkūrė įmonę „Betonika“, o metalo konstrukcijų gamybą perėmė kitas Suomijos koncernas „PEIKO“.

„Visos šios įmonės ir jų gaminami produktai šiandien gerai žinomi ne tik Lietuvoje, todėl manau, kad pereiti prie specializacijos buvo teisingas sprendimas“, – pabrėžia A. Jarašiūnas.

Ir patyrusiam iššūkių netrūksta

Sulaukęs 65-erių ponas Algimantas 2008 metų pabaigoje kartu su grupe bendraminčių, stovėjusių prie AB Kausta“ ištakų, pasitraukė iš bendrovės, kuri tada jau vadinosi „YIT Kausta“.

Tačiau praėjus vos pusmečiui, sulaukė pasiūlymo vėl imtis darbo. AB „Pramprojektas“, generalinio rangovo „Nukem Technologies“ subrangovas, pakvietė jį tapti Visagine įgyvendinamo projekto B-1 „Ignalinos atominės elektrinės (IAE) panaudoto branduolinio kuro saugykla“ statinio projekto vykdymo priežiūros koordinatoriumi. Pagalvojo ir sutiko.

„Nauji reikalavimai vadyboje, neregėta biurokratija tarp rangovo „Nukem Technologies“, IAE tarnybų ir subrangovų. Techninis projektas anglų, rusų ir lietuvių kalbomis. Kontrakto kalba anglų. Brėžinius skaityti man problemos nebuvo, bet prireikė specifinių žinių. Pastatų konstrukcijos turi atlaikyti 7-ių balų seisminį poveikį, atitikti radiacinius saugos reikalavimus, fizinės saugos reikalavimus, būti atsparios klimato kaitai per 20 metų“, – naujus iššūkius vardija A. Jarašiūnas. (A. Jarašiūnas: šį kraną į Visaginą atvežė iš Vokietijos, nes Lietuvoje tokių dar nebuvo. Asmeninio archyvo nuotr.)

Pasak pašnekovo, tai buvo labai intensyvaus darbo metai, užsitęsę ilgiau nei jis planavo – bendrieji statybos darbai buvo baigti tik 2014 metų pabaigoje. Tik po to, prasidėjus inžinerinių sistemų bandymams, baigėsi ir pono Algimanto darbas Visagine.

Lygindamas darbą statybos sektoriuje seniau ir šiais laikais, patyręs inžinierius pastebi, kad pasikeitė statybos teisės aktai, projektavimo darbų atlikimo būdai (kompiuterizavimas), statybos darbai tapo labiau mechanizuoti, atsirado naujų įrankių. Pasikeitė ir santykiai tarp rangovų ir užsakovų. Bet ne visi pasikeitimai, pastebi jis, į gera: „Viešųjų pirkimų tvarka netapo palanki nei rangovams, nei užsakovams – viešajam interesui.“

Paprašytas išvardinti objektus, kurie jam pačiam labiausiai įsiminė, A. Jarašiūnas susimąsto, o paskui atsako, kad kiekvienas laikotarpis kuo nors ypatingas, kiekvienas objektas savaip įdomus, todėl nuolat tenka ko nors mokytis. O labiausiai prisirišęs jis, ko gero, prie AB „Kausta“, nes „šioje bendrovėje praleisti metai buvo naujų statybos technologijų, naujų gamybos santykių metai“.

 

Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Asmenybės

nuotrauka
2020-03-04 12:25
„Reikia atkakliai siekti tikslo, ieškoti būdų įgyvendinti idėją, kuria tiki ir nebijoti“, – sėkmingo verslo paslaptimis dalijasi teisės, buhalterijos, verslo, mokesčių konsultacijų paslaugų įmonės „Justicija“ vadovas Vaidas Šalaševičius. Be darbo savo įmonėje jis įsteigė ne vieną verslininkus vienij...
nuotrauka
2019-12-26 08:57
Saulius Bekampis nuolat segi Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) ženkliuką. Jį įsisegė gerokai anksčiau, negu baigiantis 2019 m. tapo LSIS prezidentu. „Segėdamas šį ženkliuką, išreiškiu didžiulę pagarbą savo profesijai – esu statybos inžinierius, tokiu laikau save ir iš prigimties. O ženkli...
nuotrauka
2019-11-13 13:27
Lapkritį aplinkosaugos veteranui, Aplinkos ministerijos įsteigtos VšĮ „Grunto valymo technologijos“ direktoriui Rapolui Liužinui sukanka 80 metų. Jį pažįsta dauguma aplinkosaugininkų bendruomenės narių. Vieniems jis buvo mokytojas, globėjas, kitiems – vadovas, bendramintis ir bendražygis.
nuotrauka
2019-11-05 10:16
Dienraščio „Verslo žinios“ jau devintus metus rengiamuose Verslo lyderių apdovanojimuose Jaunojo Metų CEO titulą pelnė Kauno technologijos universiteto (KTU) alumnas Mantas Makulavičius, granito ir dolomito skalda prekiaujančios UAB „Milsa“ vadovas. Jo įsitikinimu, dabar yra Lietuvos aukso amžius, k...
nuotrauka
2019-10-21 15:46
Buvusiam ilgamečiam Palangos miesto vyriausiajam architektui Leonui Laimučiui Mardosui spalio 19 d. suėjo 90.
nuotrauka
2019-07-22 11:11
Iš Madrido kilęs 27 metų ispanas Villalon Fornes Ignacio bene trečdalį savo gyvenimo jau spėjo praleisti Lietuvoje. Ir laiką čia leidžia ne veltui – šiuo metu jis siekia daktaro laipsnio Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakultete (KTU SAF). Vaikinas ieško būdų, kaip išgauti...
nuotrauka
2019-05-21 12:16
Kiekvieną darbo rytą ji kopėtėlėmis kyla į 30 m aukštį. Ne tam, kad nuolat gėrėtųsi sostinės Antakalnio panorama. Violeta Janovič jau 11 metų dirba bokštinio krano operatore.
nuotrauka
2019-04-08 11:13
„50 metų – tiek reikia, kad atsirastų istorinė perspektyva ir galėtumėme pastatus nagrinėti istorišku požiūriu“, – įsitikinęs Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) dėstytojas, architektūrologas Vaidas Petrulis. Su aktyviu Kauno modernizmo stiliaus puoselėto...
nuotrauka
2019-03-19 11:30
Grupė Kauno technologijos universiteto (KTU) chemikų drauge su Berlyno „Helmholtz-Zentrum“ mokslinių tyrimų instituto fizikais pasiūlė naują požiūrį į perovskitinius saulės elementus. Mokslininkų pasiūlyta nauja sluoksnių formavimo technologija šiuose saulės elementuose gali ne tik sumažinti jų gamy...
nuotrauka
2019-02-05 10:29
Kiekvienas pastatas prasideda nuo minties architekto galvoje, kurią reikia perteikti ir kitiems. Šiuolaikinės technologijos siūlo tai daryti skaitmenizuotai, tačiau norintys būti architektais privalo išlaikyti ir piešimo ranka stojamąjį egzaminą. Kodėl piešimas ranka nepraranda savo aktualumo?
nuotrauka
2019-01-24 10:09
„Tai sudėtinga, bet iš principo fantastinė profesija. Tai pastovus kūrybinis gyvenimas: tu visą laiką gyveni iliuzijose ir tas iliuzijas perduodi žmonėms“, – taip apie savo pasirinktą karjeros kelią architektūroje kalba garsus Kauno paveldo specialistas Gintaras Prikockis. Daugiausiai dėl paveldo ob...
nuotrauka
2019-01-18 10:48
2017 metais Kauno technologijos universitete (KTU) disertaciją apgynusią Gintarę Kručaitę, drauge ir dar devynis 2017-aisiais geriausiomis pripažintų disertacijų autorius, šią savaitę apdovanojo Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Jaunoji mokslininkė ne tik susintetino elektroaktyvias medžiagas, kurios p...
nuotrauka
2019-01-14 17:02
Penki dešimtmečiai – tiek Lietuvos mokslo padangėje skaičiuoja Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius, habilituotas technologijos mokslų daktaras Rymantas Jonas Kažys, savo gyvenimą susiejęs su ultragarso tyrinėjimais. Mokslininko įdirbis – daugiau kaip 100 išradimų. Kai kurie jų patentu...
nuotrauka
2018-12-03 11:24
Šeštadienį, gruodžio 1 d., LSA Garbės prezidentui, nusipelniusiam Lietuvos inžinieriui Adakrui Šeštakauskui suėjo 80 metų. Jo kolegoms tai yra žmogus, kuris per du dešimtmečius (1993–2013 m.) „Lietuvos statybininkų asociacijos vaidmenį iškėlė į valstybinį lygmenį“.
nuotrauka
2018-10-24 09:48
Benas Berkmonas, nustebinęs artimųjų ratą, į aukštesniąją mokyklą pasuko po 9 klasių. Nors buvo daug įvairių nuomonių, tačiau šiandien vyras džiaugiasi baigęs ją, vėliau aukštąjį mokslą, pats dėsto ir yra vienos iš didžiausių Lietuvos kelių projektavimo įmonių Lietuvos ir Švedijos regiono vadovas. K...
nuotrauka
2018-10-16 11:48
Niekas nepasiginčys su tuo, kad taisyklingas ir apgalvotas sportas – sveikatos šaltinis. Tačiau sportas naudingas ne vien tik fiziniais aspektais. „Sportas kartu stiprina asmenybės charakterį, lavina analitinio mąstymo, vadovavimo, planavimo, tikslo siekimo gebėjimus. Taip pat stiprinama disciplina,...
nuotrauka
2018-10-03 10:20
Inžinerijos specialistų trūkumas, noras lygiuotis į pažangų užsienį ir lenktynės su technologiniu progresu – tai ne tik šiuolaikinių Lietuvos universitetų galvosūkiai. Lietuvos tarpukario visuomenė taip pat sprendė nepatogius aukštųjų mokyklų tinklo klausimus, piktinosi darbo rinkos poreikių neatiti...
nuotrauka
2018-07-28 10:39
Liepos 27 dieną mirė architektas Algimantas Nasvytis.
nuotrauka
2018-02-16 08:00
Stepono Kairio (1879–1964), Vasario 16-osios signataro, pavardė šiomis dienomis minima ne kartą: įžymus valstybininkas, socialdemokratijos ideologas, Nepriklausomos Lietuvos kūrėjas, publicistas ir redaktorius. Bet dažnai pamirštama, kad S. Kairys buvo ne mažiau nusipelnęs pedagogas, inžinierius ir ...
nuotrauka
2018-02-08 14:06
Sostinėje prasidėjo Valstybės atkūrimo 100-mečio renginių programa – šiandien Tado Kosciuškos gatvės skvere atidengtas paminklas didiesiems tautiškumo skatintojams – broliams Petrui, Jonui ir Antanui Vileišiams. Paminklą atidengė Jono Vileišio dukra Rita Vileišytė Bagdonas, proanūkis Gediminas Tursa...

Statybunaujienos.lt » Asmenybės