BETONO MOZAIKA. Naujas požiūris – nuo 2020-ųjų veikloje taiko „Co-Create“ modelį
2021-03-04 07:23
2020 metai verslui buvo tikras iššūkis, nes pareikalavo skubios esamų strategijų ir planų peržiūros bei greitų sprendimų ir ryžtingų pokyčių. Tačiau šie metai mūsų įmonei buvo ir augimo bei naujų galimybių laikas: pritaikėme naujas strategijas ir darbo metodikas, įsisavinome „Co-Create“ modelį, kurio rezultatu tapo trys nauji rinkai pasiūlyti produktai.
Klaipėdos Vaidilos aikštė. UAB „Betono mozaika“ nuotr.
Vykdomi projektai ir pasiekti rezultatai leido nestabdyti anksčiau suplanuotų plėtros projektų, todėl sėkmingai vyko remonto, linijų atnaujinimo bei technologinių sprendimų diegimo darbai.
„Co-Create“ yra vienas iš įmonės 2020 metų akcentų. Tai toks modelis, kai kuriant pridėtinę vertę įmonei (tai gali būti paslauga, procesas, produktas ar kita) yra pasitelkiamos pajėgos iš išorės. Šis modelis buvo sėkmingai išbandytas kuriant naujus produktus su architektų kompanijomis „DO Architects“ ir PUPA – Public urbanism personal architecture. Sukurti produktai labai skirtingi, plataus pritaikymo ir neturintys analogų rinkoje. „Co-Create“ nauda abipusė. Rinkai tai nauji, daugiau pritaikymo galimybių suteikiantys produktai, o mums – galimybė tobulėti, kuriant ir gaminant inovatyvius gaminius, galimybė glaudžiau bendradarbiauti su vystytojais.
UAB „Betono mozaika“ generalinis direktorius Romas VENCKUS:
„2020 m. tendencijos bus aktualios ir šiais metais, todėl orientuosimės į aplinką tausojančius sprendimus, rinkai siūlysime geriausius gaminius ir aukščiausią klientų aptarnavimo kokybę.“
Atsižvelgus į vis didėjantį ekologiškų sprendimų poreikį, rinkai pasiūlyti du ažūriniai gaminiai bei viena specifinių matmenų grindinio plokštė, padedanti kurti modernų didelių erdvių vaizdą. 2020 metais rinkai pasiūlėme šešis naujus gaminius.
Galime pasidžiaugti, kad, be drauge su architektais kurtų gaminių, UAB „Betono mozaika“ asortimentą papildė dviejų tipų vejos bortai bei naujo tipo gaminys „Nida“, savo rifliuotu paviršiumi atkartojantis Neringos smėlio kopų bangeles.
Nuotraukoje –
„Eco Line“ ir „Eco Domino“
„Betono mozaikai“ 2020-ieji taip pat pažymėti plėtros ženklu Latvijos rinkoje. Įrengta moderniausias technologijas naudojanti gamykla bei įsigyta dar viena didelio pajėgumo gamykla leis įtvirtinti pozicijas Latvijos rinkoje, nes klientams bus siūlomi tik aukštos kokybės nauji produktai ir palankūs sprendimai.
Be abejo, 2020 m. tendencijos bus aktualios ir šiais metais, todėl orientuosimės į aplinką tausojančius sprendimus, rinkai siūlysime geriausius gaminius ir aukščiausią klientų aptarnavimo kokybę.
Daugiau kaip 5 mln. kubinių metrų nevalytų gamybinių nuotekų, aštuonerius metus trukusi tarša ir dešimtys milijonų eurų siekiantis žalos atlyginimas – viena didžiausių Lietuvos aplinkosaugos bylų pasiekė svarbų etapą. Šiaulių apygardos teismas pripažino kaltomis bendrovę „Grigeo Klaipėda“ ir su ja s...
Naudingųjų iškasenų gavyba ir jų apmokestinimas Lietuvoje keičiasi. Seimas pritarė pataisoms, pagal kurias dalis mokesčio už valstybinius gamtos išteklius bus didesnėse apimtyse skiriama savivaldybėms, o apmokestinamų išteklių sąrašas pasipildys priesmėliu ir priemoliu. Tikimasi, kad nauja tvarka pa...
Nuo gamtinių parkų iki mažų gyvenamųjų rajonų skverų – Vilniuje šiemet atnaujinta 10 viešųjų erdvių, o dar penkių projektų darbus planuojama užbaigti iki metų pabaigos. Tarp didžiausių pokyčių – sutvarkyti Jeruzalės ir Jomanto parkai, naujos sporto bei poilsio zonos, o artimiausiais mėnesiais sostin...
Prieš Vėlines kapinėse išaugantys atliekų kiekiai tampa ne tik tvarkymo, bet ir tinkamo rūšiavimo iššūkiu. Aplinkos apsaugos departamentas primena, kaip atsakingai rinktis kapų puošybos atributus ir kur išmesti panaudotas žvakes, gėles bei kitas atliekas.
Kapinės gali kelti grėsmę gruntinio vandens kokybei, o pavojus ne visada pastebimas plika akimi. Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) tyrimas atskleidė, kad po Širvintų kapinėmis pratekėjęs gruntinis vanduo turėjo gerokai didesnę nitratų koncentraciją, o tirtame vandenyje aptikta ir patogeninių bakter...
Prieš Vėlines perkamos žvakės, gėlės ir kitos kapų puošimo prekės gali gerokai paploninti piniginę, ypač jei lankomos kelios artimųjų kapavietės. Tačiau išlaidas galima sumažinti ne tik ieškant nuolaidų, bet ir renkantis daugkartinio naudojimo gaminius. Yra ir mažiau įprastų patarimų, kaip išnaudoti...
Dirbtinis intelektas, palydoviniai duomenys ir skaitmeniniai dvyniai padeda prognozuoti potvynius, stebėti miškų nykimą ir planuoti tvaresnius miestus. Tačiau šioms technologijoms reikia daug elektros, vandens ir žaliavų, todėl jų plėtra kelia ir naujų aplinkosaugos iššūkių. Kaip pabrėžia VILNIUS TE...
Net ir vešliai žydinčios chrizantemos po stipresnių šalnų gali prarasti grožį. Floristė pataria, kaip išsirinkti gėles Vėlinėms, kurios ilgiau išliktų dekoratyvios, ir kokių klaidų vengti jas prižiūrint.
Kyjive sukurtas sodas, kuriame kraštovaizdžio architektūra tampa pagalbos nuo karo nukentėjusiems žmonėms priemone, pelnė vieną svarbiausių Europos Komisijos apdovanojimų. Prie projekto, skirto Ukrainos karių, veteranų ir jų šeimų fiziniam bei emociniam atsigavimui, architektūriniais sprendiniais pr...
Atliekų tvarkymo sektoriuje gali mažėti administracinė našta ir perteklinės išlaidos, tačiau dalies pokyčių dar teks palaukti. Aplinkos ministerija planuoja keisti elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo reikalavimus, modernizuoti GPAIS ir tikslinti techninio komposto naudojimo reglamentav...
Prieš Vėlines kapavietėms skiriama ne tik daugiau laiko, bet ir pinigų. Spalį kapams skirtos skaldos bei kitų priežiūros prekių pardavimai išauga 3–4 kartus, tačiau specialistai atkreipia dėmesį: net ir gražiausios medžiagos nepadės, jei bus netinkamai paruoštas pagrindas. Keičiasi ir kapaviečių est...
Spalio 9-ąją Lietuvos pajūrį talžiusios audros paliko ryškius pėdsakus: paplūdimiai susiaurėjo beveik visose stebėtose atkarpose, o Palangoje vietomis paplūdimys buvo visiškai nuplautas. Specialistų duomenimis, didžiausi krantų pokyčiai užfiksuoti Palangoje, Nidoje ir Juodkrantėje.
Už statybinių atliekų išvežimą sumokėję gyventojai ne visada gali būti tikri, kad jos pasieks teisėtus tvarkytojus. Vilniaus rajone miškininkai, sutvarkę vieną nelegalią atliekų išvertimo vietą, netrukus aptiko kitą. Valstybinių miškų urėdija (VMU) įspėja: tokie atvejai šalia didžiųjų miestų tampa k...
Klaipėdoje apleista maždaug 6 hektarų teritorija netrukus taps nauja laisvalaikio traukos vieta – čia įrengiamas parkas su vaikų žaidimų ir sporto zonomis, dviračių trasa su kalneliais bei poilsio erdvėmis. Į projektą investuojama 2,8 mln. eurų, o parko želdynus papildys daugiau kaip 700 naujų medži...
Gręžinio vanduo versle gali tapti ne tik kasdieniu ištekliumi, bet ir teisine prievole – leidimo gali prireikti net tada, kai vandens sunaudojama palyginti nedaug. Lietuvos geologijos tarnyba primena, kad reikalavimai priklauso ne vien nuo išgaunamo vandens kiekio, bet ir nuo jo naudojimo paskirties...
Daugiau nei trečdalis pakuočių konteinerių turinio buvo netinkamos atliekos, tačiau po dviejų mėnesių jų dalis nesiekė nė 2 proc. Klaipėdos rajone atliktas tyrimas parodė, kad gyventojų švietimas, pakartotiniai patikrinimai ir baudos gali iš esmės pakeisti rūšiavimo įpročius.
Klaipėdos pramoninė tarša tampa ne tik aplinkosaugos, bet ir visuomenės sveikatos klausimu: mokslininkų tyrimas rodo, kad vienas iš dešimties su tarša susiduriančių gyventojų patiria aukštą nerimo lygį. Specialistai įspėja, kad ilgalaikis stresas gali turėti pasekmių ir fizinei sveikatai.
Užterštas gruntas buvo perkeltas į tam neskirtą vietą, o dėl šių veiksmų aplinkai ir valstybei padaryta žala įvertinta daugiau kaip 55 mln. eurų. Klaipėdos apygardos teismas atmetė keturių nuteistųjų gynėjų apeliacinius skundus ir paliko galioti Tauragės apylinkės teismo nuosprendį.
Šildymo sezonas įsibėgėja, o kartu į miestų orą patenka tai, ko plika akimi nematome – smulkiosios kietosios dalelės ir kiti sveikatai kenksmingi teršalai. Šiemet situacija keičiasi: didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir kurortuose pirmą kartą visą šaltąjį sezoną draudžiama deginti akmens anglį, ligni...
Vilnius šiemet vandens suvartoja rekordiškai daug – per devynis mėnesius sostinės gyventojams ir įmonėms patiekta apie 28 mln. kub. metrų geriamojo vandens, maždaug 6 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. „Vilniaus vandenys“ skaičiuoja, kad tai didžiausia pirmųjų trijų metų ketvirčių tieki...
| www.julija.eu