Bendradarbystės erdvių populiarumas Vilniuje pasivijo Skandinavijos didmiesčius
2019-04-17 10:43
Baltijos šalyse bendradarbystės erdvių šįmet daugės, jose dažniau kursis smulkios įmonės ir vidutinio bei vyresnio amžiaus specialistai, teigia tarptautinė nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovė „Newsec“. Lietuvoje veikiančių bendradarbystės erdvių atstovai sako, kad plečiasi ir čia veikiančių darbuotojų įvairovė, o rinka sparčiai vejasi ir didžiuosius Skandinavijos miestus.
Bendradarbystės erdvių pasiūla Vilniuje pralenkė kitas Baltijos šalių sostines ir susilygino su didžiaisiais Skandinavijos miestais. „Newsec“ nuotr.
Bendradarbystės erdvių plotas Skandinavijos ir Baltijos šalyse 2019-aisiais padidės 24 proc. iki 690 tūkst. kv. m, o Vilniuje per šį laikotarpį bus atidarytos dvi bendradarbystės erdvės, skelbiama „Newsec“ pavasario Skandinavijos ir Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinkos apžvalgoje.
Tyrimas taip pat parodė, kad bendradarbystės erdvių pasiūla Vilniuje pralenkė kitas Baltijos šalių sostines ir susilygino su didžiaisiais Skandinavijos miestais. Šiuo metu Vilnius siūlo apie 20 skirtingų bendradarbystės erdvių. Tiek jų taip pat siūlo ir Helsinkis, Malmė, Gioteburgas. O bendradarbystės erdvių rinka Kaune žengia koja kojon su kaimyninėmis sostinėmis – Ryga ir Talinu, siūlo apie 10-15 skirtingų tokio tipo darbo erdvių.
Dirba ir vyresni
„Newsec“ pastebi, kad bendradarbystės erdvėse vis labiau ima dominuoti smulkios, 2-10 darbuotojų įmonės. Jos Skandinavijos ir Baltijos šalyse dabar sudaro apie 65 proc. visų bendradarbystės erdvių nuomininkų. Kiti nuomininkai - laisvai samdomi specialistai - 19 procentų, didesnės įmonės - maždaug 16 procentų.
„Newsec“ iliustr.
„Dar viena ryškėjanti tendencija - iki šiol bendradarbystės erdvėse dominavusius jaunus specialistus palaipsniui papildo ir vidutinio arba vyresnio amžiaus asmenys: 55 proc. bendradarbystės erdvių narių amžius siekia 30-50 m., o kas aštuntas yra vyresnis nei 50 metų amžiaus”, - teigia „Newsec“ ekspertai.
Be to, keičiasi ir nuomininkų struktūra – programuotojų anksčiau pamėgtose bendradarbystės erdvėse kuriasi ir kitų sričių įmonės, jose dirba daugiau moterų.
Kuria padalinius miesto centre
Vilniaus senamiestyje esančiame prekybos centre „GO9“ birželį atidaromos 2130 kv. m ploto bendradarbystės erdvės „UMA GO9“ vadovė Lietuvai Lina Maskoliūnė pastebi, kad darbo vietas bendradarbystės erdvėse besirenkančių įmonių spektras jau kuris laikas įvairėja.
„Daugelis įsivaizduoja, kad bendradarbystės erdvėse kuriasi tik informacinių technologijų specialistai, tačiau pagal savo klientų portfelį matome visiškai kitokį vaizdą: sulaukiame labai plataus spektro srtičių specialistų susidomėjimo, ypač finansų, rinkodaros, maisto pramonės ir kitų įmonių“, – pranešime cituojama L. Maskoliūnė.
Anot L. Maskoliūnės, bendradarbystės erdves įmonės renkasi dėl skirtingų priežasčių, tačiau svarbiausia – visokeriopas lankstumas, kurį gali pasiūlyti tokio tipo erdvė. Paprastai pagal kliento poreikius sumodeliuojama jam tinkamiausia darbo erdvė ir suteikiamas pilnas papildomų paslaugų paketas: valymo paslaugos, kava, interneto ryšys, kt. Įmonės taip pat įvertina ir patogią lokaciją, modernų darbo vietų įrengimą, naujausią įrangą bei technologijas, o pastaruoju metu išryškėja įmonių poreikis turėti nedidelius padalinius tik susitikimams ar reprezentaciniais tikslais.
„Lietuvoje vis populiaresnė tampa Skandinavijos šalių praktika, kai įmonės bendradarbystės erdvėse įkuria savo padalinius, norėdamos būti šalia miesto centre esančių klientų ar partnerių. Tokiuose padaliniuose gali dirbti vos vienas ar keli darbuotojai, kurie turi realų poreikį būti miesto centre. Tuo tarpu likusi komanda, kurios darbui lokacija neturi didelės reikšmės, įsikuria už miesto centro esančiuose biuruose“, - sako L. Maskoliūnė.
Europai trūksta kokybiško ir įperkamo būsto, tačiau sprendimas nebūtinai yra naujų pastatų statyba. Didelė dalis pastatų, kuriuose Europa gyvens 2050 metais, jau stovi. Vis dėlto nemažai jų yra energiškai neefektyvūs, neatitinka gyventojų poreikių arba neužtikrina sveikos gyvenamosios aplinkos. Todė...
Pilaitėje iškils keturių aukštų priestatas, o atnaujintame sveikatos priežiūros centre atsiras ne tik daugiau gydytojų kabinetų, bet ir vaikų reabilitacijos bei psichikos sveikatos paslaugos. 6,4 mln. eurų vertės rekonstrukcijos darbus atliks bendrovė „Jungtiniai projektai“.
Viena po kitos verslą tikrinančios institucijos turės daugiau dėmesio skirti ne patikrinimų skaičiui, o realių rizikų prevencijai ir konsultavimui. Vyriausybė pritarė verslo priežiūros sistemos pakeitimams, kuriais siekiama mažinti įmonėms tenkančią administracinę naštą, o institucijų veiklą vertint...
Gedimino prospekte esantis valstybės pastatas netrukus pasikeis iš esmės – bus keičiamas jo fasadas, pertvarkomos konstrukcijos ir atnaujinamos inžinerinės sistemos. Į 21 mln. eurų vertės modernizacijos projektą investuojama ne tik dėl šiuolaikiškesnių darbo erdvių: siekiama energijos sąnaudas sumaž...
Vilniaus Žvėryne baigtas statyti naujas „Sugihara“ klinikos pastatas, kurio architektūra išsiskiria dinamišku fasadu, o sprendiniai pritaikyti aplinkinio kraštovaizdžio kontekstui. Keturių aukštų, daugiau nei 1,8 tūkst. kv. m ploto pastato statybas Paribio g. 34 užbaigė generalinė rangovė „Naresta“....
Vilniaus naujos statybos būsto rinkoje kaupiasi kotedžai, kurių pardavimas gali užtrukti beveik trejus metus. Tuo metu Kaune ir Klaipėdoje būstas per metus pabrango daugiau nei 14 proc. Spalio mėnesio pirminės NT rinkos duomenys rodo didėjančius skirtumus tarp didžiųjų Lietuvos miestų.
Įmonė gali sulaukti baudos už tarptautinių sankcijų pažeidimą net ir nenustačius tyčinių veiksmų? Būtent tokį teisinį klausimą teks aiškintis Europos Sąjungos Teisingumo Teismui (ESTT), į kurį dėl UAB „Vilpra“ bylos kreipėsi Regionų administracinis teismas. Ginčas kilo dėl Lietuvos muitinės bendrove...
Buvęs Migracijos departamento Kauno skyriaus pastatas gali tapti gyvenamuoju būstu arba studentų apgyvendinimo erdve. Turto bankas užbaigė 1,941 mln. eurų vertės sandorį – keturių aukštų administracinį pastatą Kauno centre įsigijo bendrovė „Prospekto valda“, svarstanti naujas jo panaudojimo galimybe...
Net dvi rusijos atakos nesustabdė Ukrainos Dnipro srityje vykusios rekonstrukcijos – čia po 13 mėnesių darbų atidarytas specializuotas reabilitacijos centras, skirtas karo metu sužeistiems kariškiams ir civiliams. Į daugiau kaip 1 700 kv. m ploto pastatą Lietuva investavo 2,5 mln. eurų.
Statybų užsakymų netrūks, tačiau rangovams gali pritrūkti žmonių ir pajėgumų – tokią riziką 2027–2028 m. įžvelgia „EIKA Construction“ generalinis direktorius Almantas Čebanauskas. Bendrovė jau yra pasirašiusi kitų metų sutarčių už 40 mln. eurų ir toliau plečia darbų portfelį, tačiau konkurenciją rin...
Greitesnis montavimas, tikslus klijų dozavimas ir patikimas izoliacinių plokščių tvirtinimas – pagrindiniai reikalavimai šiuolaikiniams stogų šiltinimo darbams. „Soudal“ produktų linijoje šiuos poreikius papildo naujasis „Soudatherm Roof 250“, skirtas mažesnės apimties projektams, ir didesniems obje...
Ar statyboms reikalingą medieną būtų galima gaminti iš kviečių šiaudų, kanapių ir medienos atliekų, mažinant pirminių žaliavų poreikį? VILNIUS TECH mokslininkai kuria dirbtinę medieną, iš kurios ateityje būtų galima gaminti statybinius elementus, plokštes ir kitas konstrukcijas. Technologija jau pas...
Vilniuje už daugiau nei 15 mln. eurų pastatytas naujas psichikos sveikatos gydymo korpusas, kuriame svarbus ne tik pacientų saugumas, bet ir pati aplinka: nuo specialaus apšvietimo bei akustinių sprendimų iki erdvių, padedančių atkurti kasdienio gyvenimo įgūdžius. Daugiau nei 4 tūkst. kv. m ploto pa...
Kauno Aleksotas sparčiai keičia veidą, o kartu auga ir jame vystomas gyvenamasis projektas „Matau Kauną“ – tvarių miestų plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ pradeda jau penktojo projekto namo statybas, o tolesniuose etapuose teritorija bus vystoma kuriant skirtingo charakterio kvartalus. Plėtrą lydi ir a...
Vilnius sukuria didžiąją dalį Lietuvos aukštesnės pridėtinės vertės sektorių vertės, tačiau regionuose jau ryškėja pramonės ir inžinerijos kryptys, galinčios tapti naujais ekonomikos augimo varikliais. Inovacijų agentūros analizė atskleidė 44 susiformavusias ir 39 besiformuojančias verslo nišas – nu...
Pastato skaitmeniniame modelyje gali būti langai, fasado plokštės ir kiti konstrukciniai elementai, tačiau informacijos, reikalingos jų poveikiui klimatui įvertinti ar pakartotiniam panaudojimui, gali trūkti. Kauno technologijos universiteto (KTU) tyrėjai sukūrė prototipą, padedantį nustatyti tokias...
Vilniaus inovacijų pramonės parke (VCIIP) pradėta beveik 4,6 tūkst. kv. m ploto maisto papildų gamyklos statyba. Dviejų aukštų pastate bus įrengta ir tyrimų laboratorija, o projektą planuojama užbaigti 2027 metų pabaigoje.
Vilniaus daugiafunkciame komplekse tikslinami Nacionalinio stadiono, sporto centro, darželio ir kultūros bei ugdymo centro sprendiniai. Vilniaus miesto taryba pritarė koncesijos sutarties pakeitimams, kurie, savivaldybės teigimu, leis geriau pritaikyti infrastruktūrą naudotojų poreikiams, tačiau nek...
Vilniaus universitetas (VU) nutraukė 32,8 mln. eurų vertės naujojo Chemijos ir geomokslų fakulteto pastato statybos rangos sutartį su UAB „Veikmės statyba“. Saulėtekio mokslo slėnyje darbai faktiškai sustojo, o universitetas dėl nustatytų pažeidimų ketina pasinaudoti rangovo pateiktu sutarties įvykd...
Vilniaus verslo komplekse „3Burės“ per artimiausius metus numatoma naujų pokyčių: bus įrengta terasa su sporto aikštele ir padelio kortais, atnaujinami liftai bei kita infrastruktūra. Į komplekso modernizavimą ir tvarumo sprendimus per pastaruosius dvejus metus bei artimiausiu laikotarpiu iš viso pl...
| www.julija.eu