2019 lapkričio 21 d. ketvirtadienis, 13:33
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Egidijus Šydeikis: siekti, svajoti – gyvenimo variklis  4

Povilas SABALIAUSKAS      2016-02-05 06:30
Į susitikimą su inžinerinių sprendimų tiekėjos „Caverion Lietuva“ vadovu Egidijumi Šydeikiu skubėjau per purvinas Vilniaus gatvių pusnis. Žiemą gyvenimas mieste tarytum kažkaip apsnūsta. Judame šaligatviais susigūžę, svajodami apie šiltas patalpas ir minkštas sofas. Tą dieną dar svajojau ir apie kokį nors šiltą gėrimą. Galiausiai maišydamas pašnekovo pasiūlytą kavą, net nepajutau, kaip mūsų kalba pasisuko apie žmogaus ir pastato santykį.
nuotrauka
Į įmonės etikos kodeksą neįrašyta tik viena ponui Egidijui Šydeikiui gyvybiškai svarbi vertybė – ambicingumas. Bendrovės CAVERION LIETUVA nuotr.


Minimos įmonės
Caverion Lietuva, UAB
Gyvenimo pašaukimą atrado netyčia

Patinka mums tai ar nelabai, bet žmogus didžiąją savo gyvenimo dalį praleidžia patalpose. Čia miegame, čia dirbame, čia ilsimės po darbų. Ypač šaltuoju metų laiku lauke praleidžiame geriausiu atveju kelias valandas. Dažniausiai – mažiau. E. Šydeikiui, žinoma, dėl to tik įdomiau. Kuo daugiau laiko mes praleidžiame pastatuose, tuo daugiau ir įdomesnio darbo turi jų inžinieriai.

„Žmonės jau supranta, koks svarbus pastatų mikroklimatas. Šiandien investicijos į pastato inžinerinę dalį sudaro pusę visų investicijų. Manau, kad šis procesas toliau tik didės. Pastatai šiandien juk turi būti energiškai efektyvūs, sveiki, pritaikyti visuomenės reikmėms. Netoli tie laikai, kai inžinerinė dalis sudarys apie 70 proc. ar net didesnę visų investicijų dalį“, – įsitikinęs jis.

Klausydamas E. Šydeikio minčių apie inžineriją, matai, jog tai žmogus, tiesiog kvėpuojantis savo profesija. Net nepagalvotum, kad į šią sritį jis pateko pusiau netyčia.

„Baigus mokslus Panevėžyje, buvo toks didelis noras kuo greičiau pabėgti iš to gimtojo vaikystės miesto. Pradėti savarankišką gyvenimą. Į Vilnių atvažiavau be kažkokių aiškesnių planų ar net svajonių, kur norėčiau toliau mokytis, ką daryti. Pasirinkau inžinerinę kryptį. Įstojau į dabartinį VGTU, aplinkos inžineriją. Tai labai stipriai susiję su statybos pramone – pastatais ir jų aplinka“, – pasakoja pašnekovas.

Kitaip tariant, pašaukimo, bent jau tada, jis nejautė. Kaip juokauja ponas Egidijus, inžinerijos pasirinkimui įtakos turėjo nebent tai, kad Lietuva yra statybininkų kraštas. Jis irgi šiek tiek jautėsi statybininku. Tačiau tik šiek tiek. Tai, kad gyvenimas jį atvedė kaip tik ten, kur ir reikėjo, jis suprato tik po poros metų.

„Komfortabiliai šioje srityje pirmą kartą pasijutau po pirmų dviejų kursų baigimo. Jie šiaip yra labai panašūs bene visose aukštosiose mokyklose. Ypač inžinerinės pakraipos. Kai prasidėjo tikrai specialybės dalykai, aš susipratau, kaip man tai yra įdomu. Pamačiau, kokie nearti čia plotai. Juk tais laikais Lietuvoje beveik nebuvo pažangių šildymo, vėdinimo, automatikos sistemų. Viskas buvo labai paprasta. Man pasidarė įdomu, kaip tai būtų galima pakeisti“, – prisimena „Caverion Lietuva“ vadovas.

Jis pasakoja, kad anuomet, jo studijų metais, inovatyvios inžinerijos Lietuvoje ir visose Baltijos šalyse praktiškai net ir nebuvo. Tai visada buvo ir tebėra labai įdomi sritis, bet anuomet joje tiesiog trūko naujumo. Ponas Egidijus duoda labai paprastą pavyzdį: tais laikais tik apie 15–20 proc. viso pastato vertės būdavo skiriama inžinerinei daliai. Nieko keisto, kad jaunam, entuziastingam specialistui labai greitai atsirado ką veikti.

Norėjosi ir tebesinori daug ką įrodyti

E. Šydeikis prisimena, kad dešimtajame dešimtmetyje jam pradėjus savo karjerą, pastatų inžinerija Lietuvoje dar nebuvo toli pajudėjusi nuo sovietmečio. Dėmesio šiai sričiai skirta nedaug, požiūris irgi buvo šiek tiek senamadiškas. Jaunam specialistui tokia padėtis buvo tarsi paskata parodyti, kad galima dirbti ir kitaip. Tiesą sakant, tas noras į priekį jį varo ir šiandien.

„Tiesiog visada stengiuosi žiūrėti į priekį, pamatyti, ką galima padaryti geriau. Tas užsispyrimas pasireiškia tuo, kad mes sugebame surasti tuos klientus, kurie galvoja panašiai kaip ir mes. Mūsų klientai irgi nori naujovių, siekia neatsilikti nuo išsivysčiusių šalių. Galiu pasakyti, kad dirbome beveik su visais inovatyviausiais užsakovais. Prisidėjome tiek prie dangoraižių, tiek prie pramonės statinių, tiek prie viešosios paskirties statinių“, – kalbėjo jis.

Inžinerijos sritis tapo pašnekovo gyvenimu, todėl į jį jis stengiasi įsileisti tik atitinkamus žmones. Savo kolektyvą jis nesivaržydamas vadina žvaigždžių komanda. Žvaigždžių visomis prasmėmis. Tiek inžinerinių žinių, tiek inovatyvumo, tiek požiūrio į gyvenimą, tiek lankstumo ir įsiklausymo. Į priekį skatina eiti ir klientai. Tai juk pačios žinomiausios, patikimiausios įmonės. Jos itin daug reikalauja. O tai yra labai gerai.

„Ilgainiui pamačiau ir tai, kad ne ką mažiau už pastato projektavimą ir įrengimą yra įdomus ir jo gyvenimas. Pastatas juk gyvena šimtmetį. Jį pastačius, būtina priežiūra. Kaip kad būtina nuolatos prižiūrėti savo sveikatą ar automobilį, taip reikia prižiūrėti ir pastatą. Tai sritis, kurioje mes labai intensyviai dirbame. Sakyčiau, kad ji gal net turi daugiau perspektyvų nei pats projektų įgyvendinimas“, – teigė „Caverion Lietuva“ vadovas.

Tenka pakovoti su lietuvių konservatyvumu

E. Šydeikis sako, kad vis didesnis dėmesys pastatų inžinerijai turi dvi puses. Viena vertus, galimybių kaip niekada daug. Tačiau taip pat ir kartelė šiandien keliama itin aukštai. Augant mūsų poreikiams, didėja ir reikalavimai. Lygiai taip pat kaip keičiasi mūsų reikalavimai, taikomi telefonams ir automobiliams, taip pat ir pastatams. Pavyzdžiui, vis aktualesnis tampa energijos efektyvumas. Esminiu aspektu tampa pastato valdymo sistema. Pastatas turi reaguoti į apšvietimo, šildymo, vėsinimo poreikius. Inžinerinės sistemos privalo prisitaikyti būti kiek įmanoma lankstesnės. Prie viso to inžinieriai privalo prisitaikyti. Tai sunkus, bet sykiu ir labai įdomus, darbas.

„Pernai metų pabaigoje pradėjom kaupti savo prižiūrimų pastatų duomenis. Pradedam juos analizuoti ir daryti išvadas, ką galima daryti, kad vienas ar kitas pastatas veiktų kiek įmanoma efektyviai. Toks stebėjimas bus labai svarbus įrankis. Panašių inovacijų yra begalės“, – kalbėjo pašnekovas.

Visgi inovacijas ne visi priima išskėstomis rankomis. Didelė pono Egidijaus darbo dalis yra įkalbinėjimas. Taip buvo karjeros pradžioje, taip yra ir šiandien.

„Mūsų mentalitetas yra toks, kad paprastai įprantame kažką daryti, ir darome taip toliau. Net nesvarbu, kad galima ir kitaip. Žinoma, tai tik dalis žmonių. Yra ir tikrai nemaža dalis klientų, kurie kaip tik atvirkščiai – nori kuo pažangesnių sprendimų. Jie mums labai padeda tobulėti“, – teigia jis.

Tais atvejais, kai klientas perdėtai konservatyvus, gali tik bandyti jį pamokyti, paaiškinti. Gal taip pavyks padėti jam suprasti, apie ką kalbama, kokią naudą suteiktų inovatyvūs sprendimai. Deja, ne visada pavyksta sėkmingai tai padaryti ir susitarti. Tokia jau realybė.

„Bet kuriuo atveju, visada stengiamės su savo klientais būti partneriais. Kai yra partnerystė, laimi abi pusės. Jeigu santykis bus tarp užsakovo ir rangovo, jeigu tiesiog galvosi, kad štai aš esu užsakovas, o tu man kažką padaryti privalantis rangovas, bus sunku. Žinoma, galima dirbti ir taip. Daug kas ir dirba. Tačiau tokiais atvejais pasitenkinimas bus mažesnis“, – įsitikinęs E. Šydeikis.

Komandoje E. Šydeikiui itin svarbi vienybė. Bendrovės nuotr.

Smagiausia kurti nuo nulio

Partnerystė „Caverion Lietuva“ vadovui yra labai svarbi, ji užsimezga, kai nuoširdžiai nori padėti klientui pasiekti jo užsibrėžtus tikslus, o ne tiesiog gauti darbą, jį kažkaip atlikti, o tada kuo greičiau pabėgti. Ponas Egidijus visada stengiasi sukurti ilgalaikius santykius.

Būdamas tikras partneris, gali patirti ir gerokai didesnį darbo malonumą. Augti kartu su klientu – tai didžiulis džiaugsmas.

„Visi mes, reikia manyti, tobulėjame ir augame. Visapusiškai. Manau, kad pažanga yra ir mes einame į priekį. Žinoma, tikrai esama labai įvairių užsakovų. Esama tokių, kuriems svarbus tik investicijos dydis, o kaip bus po to – jau visiškai nebesvarbu. Tokių vis dar yra. Tačiau šis skaičius tikrai ženkliai sumažėjo“, – įsitikinęs E. Šydeikis.

Kai esi partneris, atsiranda galimybė ir pritraukti ypatingą klientą. Tokį, kuris, kaip ir tu, nori sukurti kažką naujo, nematyto. Be jokios abejonės, tada visiems yra žymiai įdomiau. Tada visiems kartelė pakeliama labai aukštai, o būtent tada ir gali atsiskleisti didžiausia stiprybė – sugebėjimas įvykdyti ir prižiūrėti pačios aukščiausios kvalifikacijos reikalaujančius projektus.

„Tokiais atvejais klientai ir pareikalauja pačių sudėtingiausių mūsų sprendimų ir visiškos atsakomybės už juos. Dėl tokių galimybių mes ir dirbame. Pasakyčiau, kad mes visi esam netgi šiek tiek ir menininkai. Žymiai maloniau yra kurti, o ne tiesiog įgyvendinti. Juk sprendimų ieškojimas tikrai yra kūryba. Patys smagiausi momentai, kai su užsakovu sėdi prie balto popieriaus lapo ir kuri idėjas. Būtent tada juk ir gimsta pastatas. Prie to popieriaus lapo suformuluojama pastato paskirtis, savybės, pritaikymas prie visuomenės poreikio ir panašiai. Tai neabejotinai yra įdomiausias etapas“, – sako ponas Egidijus.

Nacionalinė dailės galerija – tai vienas iš projektų, prie kurių dirbo ir „Caverion Lietuva“. Bendrovės nuotr.

Tarp Lietuvos ir Skandinavijos

Lietuviškasis „Caverion Lietuva“ – tai didelės tarptautinės skandinaviškos korporacijos dalis. E. Šydeikio minima partnerystė iš dalies kaip vertybė pasirinkta ir dėl tos priežasties. Skandinavijos įtaka „Caverion Lietuva“ jaučiama, tačiau ji nėra šimtaprocentinė. Visi čia dirbantys visgi yra lietuviai, o ponas Egidijus labai džiaugiasi, kad ilgainiui pavyko sukurti labai produktyvų lietuviškos ir skandinaviškos kultūros derinį.   

Tačiau į klausimą, kas būtent skandinaviška, o kas lietuviška, pašnekovas atsakinėja ilgokai pagalvojęs.  

„Jeigu pradėtume nuo lietuviškų, tai pirmiausiai reikėtų išskirti verslumą, darbštumą, inovatyvumą. Tai pagrindinis lietuviškas palikimas. Iš Skandinavijos gavome pakankamai stiprų socialinės atsakomybės jausmą. Mums tai yra labai svarbu. Gavome ir pakankamai daug vertingų techninių žinių. Išskirčiau ir tokį sveiką sugebėjimą realiai įvertinti situaciją. Tai galima pavadinti šiaurietišku šaltumu, kuris padeda geriau įvertinti rizikas. Jų pilna visur. Nerizikuodamas ir šampano negersi, bet rizikas reikia mokėti suvaldyti“, – teigia E. Šydeikis.

Pasigenda noro keistis

Šiomis dienomis didėja tiek inžinerinių technologijų poreikis, tiek ir galimybės. Mes matome, kad kuo toliau, tuo tų technologijų tik daugėja. Investicijų į jas kiekis irgi augs. O tokios kompanijos, kaip „Caverion Lietuva“, turės dirbti visuose pastato gyvavimo cikluose. Pats pastatų pritaikomumas turės didėti. Galų gale šiandien dar labai daug pastatų Lietuvoje tiesiog švaisto energiją. Būtent viso šito, anot E. Šydeikio, šiandien Lietuvoje labiausiai ir trūksta. Tačiau tai jau ateina. Natūralu, mes vis dar esame pakankamai jauni ir tų investicijų dar nėra tiek, kiek jų reikėtų. Tačiau su laiku tai pasikeis.

„Negalime pamiršti ir didžiosios tendencijos, visa ko variklio – augančių miestų. Juk visi matome, kas vyksta su Vilniumi. Kokiuose kamščiuose mes dūstame. Procesas tęsis. Vilnius, Kaunas ir Klaipėda augs, o kiti miestai pamažu mažės. Tai nėra savaime blogai. Jauni žmonės tiesiog nori gyventi mieste. Blogai tai, kad miestams trūksta planavimo. Kad tai pamatytum, net nereikia specialių žinių. Užtenka paprasto miestiečio žvilgsnio. Eismo problemos tik vienas pavyzdys. Visus tokius klausimus mes galime ir privalome spręsti. Sprendimų yra, trūksta noro. Turėsime jo surasti. Miestai negali nereaguoti į permainas. Kažkodėl matome, kaip miestas keičiasi, bet visai nenorime keistis kartu su juo“, – kalbėjo „Caverion Lietuva“ vadovas.

Kodėl svarbu aiškiai deklaruoti savo vertybes

Jeigu jau manai, kad viską žinai, tai, ko gero, laikas ir pasitraukti, įsitikinęs ponas Egidijus. Be abejo, nuolatinis mokymasis yra viena pagrindinių tiek jo paties, tiek visos „Caverion Lietuva“ vertybių. Kitaip ir būti negali.

„Mūsų įmonėje tam netgi yra ir poreikis. Tiek, kiek galime, tiek ir mokomės. Mokome ir vieni kitus, įmonėje. Mokomės ir išorėje. Užmigti mums neleidžia trys pagrindiniai dalykai: vidinė motyvacija, konkurentai ir reikliausi mūsų klientai. Kai iš tavęs daug reikalaujama, kaip tu gali nesimokyti? Juk tapsi nebeaktualus“, – įsitikinęs jis.

Vertybės, tokios kaip mokymasis, E. Šydeikio vadovaujamoje bendrovėje neegzistuoja tiesiog šiaip sau. Jos netgi sudaro vientisą etikos kodeksą, kurio laikytis įsipareigoja kiekvienas darbuotojas.

„Kodėl mums tai taip svarbu? Todėl, kad mes privalome visi vienodai suprasti, ką mes darome, ir kaip įsipareigojame. Jeigu žmonės skirtingai supras, kas galima, o kas negalima, atsiras gana nemažos problemos. Kažkam gali atrodyti, kad visai nieko blogo numesti kažkur šiukšlę. O kitam nieko blogo bet kur numesti ir visą šiukšlių maišą. Tik esant bendram supratimui įmanoma išvengti tokių dalykų“, – teigia pašnekovas.

Į etikos kodeksą neįrašyta tik viena ponui Egidijui gyvybiškai svarbi vertybė – ambicingumas. Jis sako, kad ilgainiui ambicijos keičiasi, auga. Anksčiau įmonė „Caverion Lietuva“ siekė būti didžiausia Lietuvoje. Tokia jau tapo. Dabar yra kita ambicija – tapti pačia patikimiausia. Ambicijos labai svarbu. Be jų neįmanoma eiti pirmyn. Žinoma, kažką pasiekus, tai reikia ir išlaikyti. Tai ne visada paprasta.

„Turbūt pagrindinis variklis yra mūsų įmonės kultūra. Ji ir yra tokia, skatinanti eiti pirmyn. Mes visada norime pasiekti dar daugiau. Tuo pačiu turime ir pakankamai stiprų atsakomybės jausmą. Tiek prieš save, tiek prieš kolegas, tiek prieš klientus. Manau, kad nei vienas sveikas žmogus, kažką pasiekęs, savo noru neima leistis žemyn. Tačiau tam, kad kiltum dar aukščiau, reikia atsakomybės. Siekti, svajoti yra tiesiog įdomu“, – teigia E. Šydeikis.

Tekste – bendrovės nuotr. 

Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.

daug ką sako
2016-02-05 10:42
Aš matau, įmonės vadovą, savo srities žinovą, mylintį savo kolektyvą, net dvi iliustracijos su komanda...
statybininkas Jonui
2016-02-05 09:49
ei žmonės, nuo kada statybininkas yra niekas
asmenybė
2016-02-05 09:42
vadovai, net statybų, inžinerinių įmonių, yra žmonės, asmenybės. pamačiau Egidijų kitoje šviesoje. Ir susižavėjau :)
Jonas
2016-02-05 09:18
Nėra turinio. O jau iliustracijos!!!

Asmenybės

nuotrauka
2019-11-13 13:27
Lapkritį aplinkosaugos veteranui, Aplinkos ministerijos įsteigtos VšĮ „Grunto valymo technologijos“ direktoriui Rapolui Liužinui sukanka 80 metų. Jį pažįsta dauguma aplinkosaugininkų bendruomenės narių. Vieniems jis buvo mokytojas, globėjas, kitiems – vadovas, bendramintis ir bendražygis.
nuotrauka
2019-11-05 10:16
Dienraščio „Verslo žinios“ jau devintus metus rengiamuose Verslo lyderių apdovanojimuose Jaunojo Metų CEO titulą pelnė Kauno technologijos universiteto (KTU) alumnas Mantas Makulavičius, granito ir dolomito skalda prekiaujančios UAB „Milsa“ vadovas. Jo įsitikinimu, dabar yra Lietuvos aukso amžius, k...
nuotrauka
2019-10-21 15:46
Buvusiam ilgamečiam Palangos miesto vyriausiajam architektui Leonui Laimučiui Mardosui spalio 19 d. suėjo 90.
nuotrauka
2019-07-22 11:11
Iš Madrido kilęs 27 metų ispanas Villalon Fornes Ignacio bene trečdalį savo gyvenimo jau spėjo praleisti Lietuvoje. Ir laiką čia leidžia ne veltui – šiuo metu jis siekia daktaro laipsnio Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakultete (KTU SAF). Vaikinas ieško būdų, kaip išgauti...
nuotrauka
2019-05-21 12:16
Kiekvieną darbo rytą ji kopėtėlėmis kyla į 30 m aukštį. Ne tam, kad nuolat gėrėtųsi sostinės Antakalnio panorama. Violeta Janovič jau 11 metų dirba bokštinio krano operatore.
nuotrauka
2019-04-08 11:13
„50 metų – tiek reikia, kad atsirastų istorinė perspektyva ir galėtumėme pastatus nagrinėti istorišku požiūriu“, – įsitikinęs Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) dėstytojas, architektūrologas Vaidas Petrulis. Su aktyviu Kauno modernizmo stiliaus puoselėto...
nuotrauka
2019-03-19 11:30
Grupė Kauno technologijos universiteto (KTU) chemikų drauge su Berlyno „Helmholtz-Zentrum“ mokslinių tyrimų instituto fizikais pasiūlė naują požiūrį į perovskitinius saulės elementus. Mokslininkų pasiūlyta nauja sluoksnių formavimo technologija šiuose saulės elementuose gali ne tik sumažinti jų gamy...
nuotrauka
2019-02-05 10:29
Kiekvienas pastatas prasideda nuo minties architekto galvoje, kurią reikia perteikti ir kitiems. Šiuolaikinės technologijos siūlo tai daryti skaitmenizuotai, tačiau norintys būti architektais privalo išlaikyti ir piešimo ranka stojamąjį egzaminą. Kodėl piešimas ranka nepraranda savo aktualumo?
nuotrauka
2019-01-24 10:09
„Tai sudėtinga, bet iš principo fantastinė profesija. Tai pastovus kūrybinis gyvenimas: tu visą laiką gyveni iliuzijose ir tas iliuzijas perduodi žmonėms“, – taip apie savo pasirinktą karjeros kelią architektūroje kalba garsus Kauno paveldo specialistas Gintaras Prikockis. Daugiausiai dėl paveldo ob...
nuotrauka
2019-01-18 10:48
2017 metais Kauno technologijos universitete (KTU) disertaciją apgynusią Gintarę Kručaitę, drauge ir dar devynis 2017-aisiais geriausiomis pripažintų disertacijų autorius, šią savaitę apdovanojo Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Jaunoji mokslininkė ne tik susintetino elektroaktyvias medžiagas, kurios p...
nuotrauka
2019-01-14 17:02
Penki dešimtmečiai – tiek Lietuvos mokslo padangėje skaičiuoja Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius, habilituotas technologijos mokslų daktaras Rymantas Jonas Kažys, savo gyvenimą susiejęs su ultragarso tyrinėjimais. Mokslininko įdirbis – daugiau kaip 100 išradimų. Kai kurie jų patentu...
nuotrauka
2018-12-03 11:24
Šeštadienį, gruodžio 1 d., LSA Garbės prezidentui, nusipelniusiam Lietuvos inžinieriui Adakrui Šeštakauskui suėjo 80 metų. Jo kolegoms tai yra žmogus, kuris per du dešimtmečius (1993–2013 m.) „Lietuvos statybininkų asociacijos vaidmenį iškėlė į valstybinį lygmenį“.
nuotrauka
2018-10-24 09:48
Benas Berkmonas, nustebinęs artimųjų ratą, į aukštesniąją mokyklą pasuko po 9 klasių. Nors buvo daug įvairių nuomonių, tačiau šiandien vyras džiaugiasi baigęs ją, vėliau aukštąjį mokslą, pats dėsto ir yra vienos iš didžiausių Lietuvos kelių projektavimo įmonių Lietuvos ir Švedijos regiono vadovas. K...
nuotrauka
2018-10-16 11:48
Niekas nepasiginčys su tuo, kad taisyklingas ir apgalvotas sportas – sveikatos šaltinis. Tačiau sportas naudingas ne vien tik fiziniais aspektais. „Sportas kartu stiprina asmenybės charakterį, lavina analitinio mąstymo, vadovavimo, planavimo, tikslo siekimo gebėjimus. Taip pat stiprinama disciplina,...
nuotrauka
2018-10-03 10:20
Inžinerijos specialistų trūkumas, noras lygiuotis į pažangų užsienį ir lenktynės su technologiniu progresu – tai ne tik šiuolaikinių Lietuvos universitetų galvosūkiai. Lietuvos tarpukario visuomenė taip pat sprendė nepatogius aukštųjų mokyklų tinklo klausimus, piktinosi darbo rinkos poreikių neatiti...
nuotrauka
2018-07-28 10:39
Liepos 27 dieną mirė architektas Algimantas Nasvytis.
nuotrauka
2018-02-16 08:00
Stepono Kairio (1879–1964), Vasario 16-osios signataro, pavardė šiomis dienomis minima ne kartą: įžymus valstybininkas, socialdemokratijos ideologas, Nepriklausomos Lietuvos kūrėjas, publicistas ir redaktorius. Bet dažnai pamirštama, kad S. Kairys buvo ne mažiau nusipelnęs pedagogas, inžinierius ir ...
nuotrauka
2018-02-08 14:06
Sostinėje prasidėjo Valstybės atkūrimo 100-mečio renginių programa – šiandien Tado Kosciuškos gatvės skvere atidengtas paminklas didiesiems tautiškumo skatintojams – broliams Petrui, Jonui ir Antanui Vileišiams. Paminklą atidengė Jono Vileišio dukra Rita Vileišytė Bagdonas, proanūkis Gediminas Tursa...
nuotrauka
2018-02-01 15:13,      papildyta 2018-02-01 15:49, Papildyta informacija apie atsisveikinimą su velioniu
Architektų bendruomenė neteko vieno iškiliausių XX a. II pusės architektų, Algimanto Antano Sprindžio, kurio sukurti objektai bei architektūrinės erdvės suformavo nemenką sovietmečiu modernėjančio Kauno centro dalį, tapo neatskiriama tuometinės architektūros kultūros dalimi.
nuotrauka
2017-12-20 10:38,      papildyta 2017-12-20 14:50, Papildyta nuotraukomis
Vakar buvo oficialiai pristatyta bendrovės „Montuotojas“ generalinio direktoriaus ir valdybos pirmininko Alfonso Jaro knyga „Įmonės valdymas. Dėl ko verta ginčytis, o dėl ko būtina susitarti“.

Statybunaujienos.lt » Asmenybės