2019 birželio 25 d. antradienis, 15:15
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Garsi architektė G. Janulytė-Bernotienė: „Piešimas architektui – tai tarsi svajonės perteikimas ant balto lapo“  1

2019-02-05 10:29
Kiekvienas pastatas prasideda nuo minties architekto galvoje, kurią reikia perteikti ir kitiems. Šiuolaikinės technologijos siūlo tai daryti skaitmenizuotai, tačiau norintys būti architektais privalo išlaikyti ir piešimo ranka stojamąjį egzaminą. Kodėl piešimas ranka nepraranda savo aktualumo?
nuotrauka
KTU Santakos slėnio eskizas ir jo autorė G. Janulytė-Bernotienė. KTU iliustr.


Minimos įmonės
KTU Statybos ir architektūros fakultetas,
Architektė, Kauno regioninės architektūros tarybos (RAT) pirmininkė, KTU Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) dėstytoja Gražina Janulytė-Bernotienė įsitikinusi, kad piešimas reikalingas dar mokykloje – svarbu mokyti suprasti formų konstravimo paslaptis, suvokti perspektyvą, pajusti spalvų dermės principus.

„Reikia nepamiršti, kad tiek piešimo, tiek kompozicijos įgūdžių galima išmokti, nors vieni jaunuoliai yra gabesni, vilties čia turi visi“, – įsitikinusi G. Janulytė-Bernotienė.

Kelių muziejaus Elektrėnuose konkursinis projektas. G. Janulytė-Bernotienė

Artėjant vasario 9 dieną KTU SAF vyksiančiai A. Žmuidzinavičiaus piešimo olimpiadai, architektė dalijasi mintimis apie piešimo ir eskizavimo reikšmę savo darbe.

Ar dar piešiate pastatų eskizus ranka?, – paklausėme G. Janulytės-Bernotienės

Taip, esu kartos, kuri privalėjo mokėti piešti, atstovė. Vis dar galvoju, kad atstumas tarp mano galvos ir rankos yra mažesnis nei tarp galvos ir kompiuterio.

Kiek eskizų padarote kurdama pastato projektą?

Dažniausiai eskizuoju pirminėse projekto sumanymo stadijose. Studijoje naudojame metodą, kurio pagalba deriname eskizus ranka su brėžiniais. Sudedame skenuotus eskizus po brėžiniais arba atvirkščiai, ant brėžinio piešiame ranka. Žinoma, dažniausiai eskizai keliauja į šiukšlių dėžę. Kartais reikia tiesiog laiko, kad atsitraukęs pamatytum, kas padarytame eskize yra gerai, o ką norisi „perpiešti“. Aptariame mintis ir su kolegėmis. Tad sunku suskaičiuoti, kiek eskizų padarau per visus statinio projekto etapus.

Kokią emocinę vertę jums turi šie eskizai, ar kaupiate jų archyvą?

Daugiausia piešinių, ranka darytų brėžinių ir perspektyvų liko iš laikotarpio, kai nenaudojome kompiuterio. Dabar dažniau pavyksta išsaugoti tik skenuotus eskizus. Gal ir gaila dėl šio pasikeitimo, nes ranka daryti piešiniai labiau atspindi architekto individualybę, jo savitą braižą.

Grįžtant prie architekto darbo, kuriuo momentu įsijungia skaitmeninės programos? Kada nusprendžiate, kad jau galima lįsti į detales ir pereiti prie projektavimo?

Aš praktikoje nesistengiu ir nesu tiek įgudusi dirbti tik kompiuteriu, todėl eskizavimas ranka mane lydi per visas projekto stadijas. Net ir statybos metu, kai su statybininkais aptarinėjame detales – juk viskas į projektą nebūna įdėta. Gal ir juokinga, bet vis dar dirbu ir su „kulmanu“ (architektų braižybos stalas – aut. past.), taip greičiau pusiau piešdama, pusiau braižydama formuoju savo idėjas, savo požiūrį į objektą. Kartu jungiasi ir mano studijos komanda – tuomet prasideda kruopštus projektavimo procesas, kuriam reikia įvairių kompiuterinių programų valdymo įgūdžių.

Marijampolės kultūros centro eskizas G. Janulytė-Bernotienė

Remiantis jūsų patirtimi ir požiūriu, kodėl architektūrai reikia stojamojo egzamino, kurio pagrindą sudaro piešimas, kompozicija?


Mokėti piešti – tai ant balto popieriaus lapo pavaizduoti savo svajonę taip, kad ji būtų suprantama ir graži kitam. Architektas – meno kūrėjas. Žinoma, dabartinės technologijos jam leidžia vartoti įvairius instrumentus savo įdėjai pateikti. Bet greičiausi ir efektyviausi yra prigimties duoti instrumentai – protas ir ranka. Prie piešimo ir tapybos įgūdžių, architektui būtini ir įgūdžiai maketuoti. Visų šių įgūdžių vystymo tikslas – mokėti pavaizduoti kuriamą erdvę ir daiktus bei tuo pačiu metu juos matyti iš įvairių pusių – iš vidaus ir iš išorės.

Pripažinkime, skatinti vaikus piešti būtina jau mokykloje. Reikia mokyti suprasti formos konstravimo paslaptis, suvokti perspektyvą, pajusti spalvų dermės principus. Svarbu nepamiršti, kad tiek piešimo, tiek kompozicijos įgūdžių galima išmokti, nors vieni jaunuoliai yra gabesni, bet vilties čia turi visi.

Kaip pati mokėtės piešti ir kaip tą daryti patartumėte šiuolaikiniam jaunimui, kurį supa kompiuteriai ir išmanieji telefonai?

Gimiau architekto Petro Janulio šeimoje, o dėdė Alfonsas Janulis buvo ilgalaikis architektūros fakulteto piešimo katedros vedėjas. Bet į Kauno dailės gimnaziją įstojau, nes tai darė ketvirtokė mano suolo draugė. Džiaugiuosi, kad gyvenimas davė tikrą Mokytoją – Algirdą Lukštą, kuris ir išmokė „konstruoti“ piešinį.

Kompiuteriai iš išmanieji telefonai supa visas šiuo metu gyvenančias kartas. Tik jauniems žmonėms yra didelis pavojus prarasti realųjį pasaulį. Internetas gali sunaikinti prigimtinę kiekvieno mūsų savybę – ieškoti kuriant. Arba atvirkščiai – kurti ieškant. Todėl palinkėčiau daugiau keliauti, piešti sėdint kavinėje ant servetėlės, o ne naršyti telefone, draugams išsiųsti tikrą atvirutę, o gal ir savo paties piešinį padovanoti.

Jūsų manymu, architektas turėtų būti daugiau menininkas, ar tiksliukas?

Linkėčiau visiems būsimiems architektams kartu įjungti abu smegenų pusrutulius. Tai nusako ir architektūros apibūdinimas: „Architektūra yra menas ir mokslas kurti erdvę“.



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.

Jolanta
2019-02-11 11:51
Pritariu kiekvienam Gražinos žodžiui

Asmenybės

nuotrauka
2019-05-21 12:16
Kiekvieną darbo rytą ji kopėtėlėmis kyla į 30 m aukštį. Ne tam, kad nuolat gėrėtųsi sostinės Antakalnio panorama. Violeta Janovič jau 11 metų dirba bokštinio krano operatore.
nuotrauka
2019-04-08 11:13
„50 metų – tiek reikia, kad atsirastų istorinė perspektyva ir galėtumėme pastatus nagrinėti istorišku požiūriu“, – įsitikinęs Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) dėstytojas, architektūrologas Vaidas Petrulis. Su aktyviu Kauno modernizmo stiliaus puoselėto...
nuotrauka
2019-03-19 11:30
Grupė Kauno technologijos universiteto (KTU) chemikų drauge su Berlyno „Helmholtz-Zentrum“ mokslinių tyrimų instituto fizikais pasiūlė naują požiūrį į perovskitinius saulės elementus. Mokslininkų pasiūlyta nauja sluoksnių formavimo technologija šiuose saulės elementuose gali ne tik sumažinti jų gamy...
nuotrauka
2019-01-24 10:09
„Tai sudėtinga, bet iš principo fantastinė profesija. Tai pastovus kūrybinis gyvenimas: tu visą laiką gyveni iliuzijose ir tas iliuzijas perduodi žmonėms“, – taip apie savo pasirinktą karjeros kelią architektūroje kalba garsus Kauno paveldo specialistas Gintaras Prikockis. Daugiausiai dėl paveldo ob...
nuotrauka
2019-01-18 10:48
2017 metais Kauno technologijos universitete (KTU) disertaciją apgynusią Gintarę Kručaitę, drauge ir dar devynis 2017-aisiais geriausiomis pripažintų disertacijų autorius, šią savaitę apdovanojo Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Jaunoji mokslininkė ne tik susintetino elektroaktyvias medžiagas, kurios p...
nuotrauka
2019-01-14 17:02
Penki dešimtmečiai – tiek Lietuvos mokslo padangėje skaičiuoja Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius, habilituotas technologijos mokslų daktaras Rymantas Jonas Kažys, savo gyvenimą susiejęs su ultragarso tyrinėjimais. Mokslininko įdirbis – daugiau kaip 100 išradimų. Kai kurie jų patentu...
nuotrauka
2018-12-03 11:24
Šeštadienį, gruodžio 1 d., LSA Garbės prezidentui, nusipelniusiam Lietuvos inžinieriui Adakrui Šeštakauskui suėjo 80 metų. Jo kolegoms tai yra žmogus, kuris per du dešimtmečius (1993–2013 m.) „Lietuvos statybininkų asociacijos vaidmenį iškėlė į valstybinį lygmenį“.
nuotrauka
2018-10-24 09:48
Benas Berkmonas, nustebinęs artimųjų ratą, į aukštesniąją mokyklą pasuko po 9 klasių. Nors buvo daug įvairių nuomonių, tačiau šiandien vyras džiaugiasi baigęs ją, vėliau aukštąjį mokslą, pats dėsto ir yra vienos iš didžiausių Lietuvos kelių projektavimo įmonių Lietuvos ir Švedijos regiono vadovas. K...
nuotrauka
2018-10-16 11:48
Niekas nepasiginčys su tuo, kad taisyklingas ir apgalvotas sportas – sveikatos šaltinis. Tačiau sportas naudingas ne vien tik fiziniais aspektais. „Sportas kartu stiprina asmenybės charakterį, lavina analitinio mąstymo, vadovavimo, planavimo, tikslo siekimo gebėjimus. Taip pat stiprinama disciplina,...
nuotrauka
2018-10-03 10:20
Inžinerijos specialistų trūkumas, noras lygiuotis į pažangų užsienį ir lenktynės su technologiniu progresu – tai ne tik šiuolaikinių Lietuvos universitetų galvosūkiai. Lietuvos tarpukario visuomenė taip pat sprendė nepatogius aukštųjų mokyklų tinklo klausimus, piktinosi darbo rinkos poreikių neatiti...
nuotrauka
2018-07-28 10:39
Liepos 27 dieną mirė architektas Algimantas Nasvytis.
nuotrauka
2018-02-16 08:00
Stepono Kairio (1879–1964), Vasario 16-osios signataro, pavardė šiomis dienomis minima ne kartą: įžymus valstybininkas, socialdemokratijos ideologas, Nepriklausomos Lietuvos kūrėjas, publicistas ir redaktorius. Bet dažnai pamirštama, kad S. Kairys buvo ne mažiau nusipelnęs pedagogas, inžinierius ir ...
nuotrauka
2018-02-08 14:06
Sostinėje prasidėjo Valstybės atkūrimo 100-mečio renginių programa – šiandien Tado Kosciuškos gatvės skvere atidengtas paminklas didiesiems tautiškumo skatintojams – broliams Petrui, Jonui ir Antanui Vileišiams. Paminklą atidengė Jono Vileišio dukra Rita Vileišytė Bagdonas, proanūkis Gediminas Tursa...
nuotrauka
2018-02-01 15:13,      papildyta 2018-02-01 15:49, Papildyta informacija apie atsisveikinimą su velioniu
Architektų bendruomenė neteko vieno iškiliausių XX a. II pusės architektų, Algimanto Antano Sprindžio, kurio sukurti objektai bei architektūrinės erdvės suformavo nemenką sovietmečiu modernėjančio Kauno centro dalį, tapo neatskiriama tuometinės architektūros kultūros dalimi.
nuotrauka
2017-12-20 10:38,      papildyta 2017-12-20 14:50, Papildyta nuotraukomis
Vakar buvo oficialiai pristatyta bendrovės „Montuotojas“ generalinio direktoriaus ir valdybos pirmininko Alfonso Jaro knyga „Įmonės valdymas. Dėl ko verta ginčytis, o dėl ko būtina susitarti“.
nuotrauka
2017-11-06 12:41,      papildyta 2017-11-06 15:10, papildyta nuotraukomis
Jau atspausdinta Alfonso Jaro knyga „Įmonės valdymas. Dėl ko verta ginčytis, o dėl ko būtina susitarti“.
nuotrauka
2017-09-15 08:43
Bendrovės „Kortas“ generalinė direktorė Žaneta Overlingienė apdovanota Lietuvos statybininko garbės ženklu. Ženklu, kuris jai įteiktas Statybininkų dienos šventės metu, apdovanojami statybų sektoriaus atstovai už ilgametį atsakingą darbą ir svarų indėlį plėtojant statybos verslą.
nuotrauka
2017-05-12 08:00
Prieš pusmetį Valstybinei darbo inspekcijai (VDI) pradėjo vadovauti Jonas Gricius. Su naujai paskirtu Lietuvos Respublikos vyriausiuoju valstybiniu darbo inspektoriumi kalbamės apie jo darbo gaires, aktualijas ir darbo kultūrą.
nuotrauka
2017-05-05 07:00
Vaidas Baltuška prieš 4-erius metus įsidarbino pirmuoju inžinieriumi-konstruktoriumi bendrovėje „Layher Baltic“, kuri Lietuvoje atstovauja pastolių gamintojui „Layher“. Per tuos darbo metus jis sukaupė didžiulę patirtį, tad dabar jo pastebėjimai suprantami ne visiems: neįsigilinusiems į klausimo esm...
nuotrauka
2017-04-29 08:25,      papildyta 2017-05-02 00:00, Papildyta nuotraukomis
Atsakomybių, įsipareigojimų galima imti tik tiek, kiek paneši. Jonas Varkalys, buvęs ilgametis bendrovės „Plungės Jonis“ generalinis direktorius, valdybos pirmininkas, dabar – LR Seimo narys, gerai žino, kas vieną dieną gali nutikti, pamynus šią tiesą. Verslą į politiką iškeitęs vyras išmoko tokių g...

Statybunaujienos.lt » Asmenybės

nuotrauka

Buto vėdinimas su „Eco-Fresh“. Didelės mažo įrenginio galimybės

Lietuvą ištiko paradoksas. Modernizuoti daugiabučiai namai tapo kur kas šiltesni, sąskaitos už šildymą sumažėjo, tačiau butuose tapo drėgna, ėmė veistis pelėsis. Modernizavimas, turėjęs sute...
nuotrauka

Didelių pastatų vėsinimas 80 proc. mažesnėmis sąnaudomis

Tyrimai rodo, kad žmonės iki 90 proc. laiko praleidžia uždarose patalpose, tad nenuostabu, kad šviežio, vėsaus oro poreikis ir efektyvus technologijų bei gamtos resursų panaudojimas tampa vi...