2020 rugpjūčio 12 d. trečiadienis, 4:11
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Gintaras Vilda apie tikrąją investicijų į inovacijas situaciją, iškreiptą statistiką, grėsmes bei galimybes

2017-05-09 08:00
Lietuvoje inžinerinės pramonės įmonių augimas pereina į kokybiškai naują etapą. Kalbėdamas apie tai, kas lemia šias tendencijas, Lietuvos inžinerinės pramonės įmonių asociacijos (LINPRA) direktorius Gintaras Vilda pastebi, kad vienas iš svarbiausių šio proceso dėmenų yra tai, kad po krizės inžinerinės pramonės įmonės kardinaliai pakeitė kryptį – ėmėsi aktyvaus bendradarbiavimo su pažangiausiais Europos gamintojais ir įsiliejo į Europos pramonės grandis, kuriančias vertę. „Mūsų įmonių augimą lemia bendra situacija Europoje: auga Europa, auga Europos ir Lietuvos pramonė“, – sako G. Vilda.
nuotrauka
Inžinerinė pramonė, „Arginta“. LINPRA nuotr.


Minimos įmonės
LINPRA (Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija),

Europos Komisija, analizuodama Lietuvos situaciją, pastebėjo, kad per mažai privačių lėšų investuojama į inovatyvias technologijas, inovacijas, mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą (angl. Research and development), nors tai turėtų būti prioritetinė sritis. Tačiau LINPRA direktorius su tuo nesutinka. Anot jo, apskaitos sistema neatspindi tikrosios padėties.

Nuotraukoje kairėje – G. Vilda

„Kalbant apie inovacijas, technologijų ir mokslo plėtrą, reikia išskirti mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir inovacijas. Lietuvoje susiklostė kultūra, kai, kalbant apie inovacijas, dažniausiai omenyje turimi moksliniai tyrimai, bet tiesa yra tokia, kad inovacijų gali būti ir jų yra labai daug tiek moksliniuose tyrimuose, tiek pramonės įmonėse, vykdančiose eksperimentinę plėtrą (MTEPI). Tai tapo problema. O dabartinė apskaitos tvarka neskatina įmonių, kad jos inovacijas deklaruotų“, – sako G. Vilda.

Dažniausiai savo MTEPI išlaidas deklaruoja tik tos įmonės, kurios dalyvauja ES investicijų programose ir (arba) uždirba pelną, kuriam Lietuvoje taikomos mokesčių lengvatos, – įmonei leidžia sumažinti tris kartus tokia dalimi, kiek deklaravo išlaidų MTEPI veikloms. Kitu atveju taikomos paskatos neveikia dėl nemotyvuotai didelės administravimo naštos ir didelės painiavos, kokias išlaidas galima priskirti MTEPI išlaidoms. Kalbant apie startuojančias, jaunas arba vadinamąsias atžalines įmones, pelno jos paprastai neturi, priešingai – tenka investuoti. Tad tokioms įmonėms nėra jokios paskatos deklaruoti, nes nėra ko sumažinti. Kita vertus, deklaravimas tokioms įmonėms tampa sąnaudomis, atima laiko ir niekada negali būti tikras, pastebi G. Vilda, kad Mokesčių inspekcija neims priekabiauti aiškindamasi, ar įmonė teisingai pateikė deklaruojamas sąnaudas. 

Valstybės institucijos sukūrė mechanizmą, kuris neleidžia sužinoti tikrosios situacijos, o Lietuva dėl to turi problemų tarptautinėje arenoje. Pasak G. Vildos, LINPRA, Lietuvos pramoninkų konfederacija, Lietuvos inovacijų centras apie tai kalba su įvairiomis institucijomis (pavyzdžiui, Ūkio ministerija, Mokslo inovacijų ir technologijų agentūra MITA), tačiau situacija nesikeičia.

„Kodėl verslininkai turėtų rūpintis, kaip Lietuva atrodys inovacijų švieslentėje? Verslui rūpi, kaip jį vertins partneriai ir klientai, – sako G. Vilda, kalbėdamas apie iškreiptą Lietuvos investicijų į inovacijas statistiką. – Taigi tikrovėje mes turime inovatyvią, augančią ir investuojančią pramonę, kuri visai neskatinama rodyti savo investicijas deklaracijose.“ 

Nėra darbuotojų? Yra modernių technologijų

„Trūkstant reikiamos kvalifikacijos darbuotojų, būtina diegti šiuolaikinę technologinę įrangą, skaitmenizuoti ir robotizuoti įmones, – sako G. Vilda, įvardindamas inovacijas, kurios leistų didinti gamybos produktyvumą ir efektyvumą, nedidinant darbuotojų skaičiaus. – Kalbant apie mūsų sektorių, svarbiausias uždavinys – 30 proc. padidinti pramonės efektyvumą, nedidinant darbuotojų skaičiaus.“

Tai įmanoma ir tai reiškia, kad įmonės turės investuoti ne tik į inovacijas, į naujų produktų kūrimą, bet jos bus priverstos investuoti ir į naujų technologijų ištobulintą gamybos įrangą, ir į esamus darbuotojus. Turimų darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas dėl besikeičiančių technologijų, naujų kvalifikacijų įgijimas jau tapo pramonės įmonių kasdienybe. Asociacija įmonėms konsultuoti ir darbuotojams mokyti yra įkūrusi viešąją įstaigą „Intechcentras“, kuri organizuoja įmonių specialistų saviugdos forumus įvairiose veiklos srityse, kaip, pavyzdžiui, gamybos procesų valdymas, pirkimai, pardavimai, naujų produktų kūrimas, personalo ugdymas.

LINPRA skaičiuoja, kad, trečdaliu padidinus inžinerinės pramonės efektyvumą, galima sugeneruoti papildomai 1,5 mlrd. eurų pajamų. Tačiau sektorius turi įveikti apribojimus, kurie nuo verslo nepriklauso: tai darbuotojų trūkumas ir neefektyvi, nelanksti švietimo sistema, kuri negeba prisitaikyti prie revoliucijos „Pramonė 4.0“ keliamų iššūkių – pradedant bendruoju ugdymu, baigiant aukštuoju mokslu arba studijomis. 

„Stebime labai menką lankstumą. Programų kūrimas užtrunka metų metais, mokytojų kompetencijų ugdymas iš viso yra sustojęs, specializuota – inžinerinė profesinio mokymo literatūra – pasenusi. Kalbant apie didelės pagarbos nusipelniusius profesijos mokytojus, Lietuvoje prioritetas vis dar yra kadrų valdymas ir administravimas, o ne žmonių ugdymas (Human resourse development), – pastebi G. Vilda. – Vilčių suteikia naujoji Švietimo ir mokslo ministerijos vadovybė, jos siekis ugdyti profesijos mokytojus, siekis supažindinti juos su moderniomis technologijomis, mokymus vykdyti integruojant su įmonėmis. Tačiau kol kas tai – pavieniai projektai, o iš tiesų reikia sistemos.“

Ir trečias apribojimas – nesuvaldoma emigracija. Potencialūs investuotojai puikiai suvokia – investuoti į šalį, kurioje tokie didžiuliai emigracijos mastai, pavojinga, nes nebus kam dirbti.

„Iš kitos pusės, – pastebi LINPRA direktorius, – didėjanti emigracija stabdo ir eksporto augimą.“

Verslas nespėja taip greitai investuoti į technologijas, kurios leistų būti kuo mažiau priklausomiems nuo darbuotojų skaičiaus, kaip sparčiai mažėja gyventojų. 

„Todėl šiuo metu problema yra ne užsakymai, o tai, kaip juos įgyvendinsime“, – sako G. Vilda.

Apie pameistrystę, kaip alternatyvą tradiciniam profesiniam mokymui, Lietuvoje kalbama jau seniai. LINPRA atstovai ją laiko pagrindine forma, rengiant darbuotojus inžinerinei pramonei. Asociacija kartu su ministerijos darbo grupe parengė daugelį būtinų pameistrystei plačiau diegti dokumentų, bet procesai įstrigo. G. Vildos nuomone, Švietimo ir mokslo ministerija, šokinėdama nuo vieno pameistrystei skirto projekto prie kito beveik tokio pat projekto, įgyvendindama atskirus pameistrystės epizodus, demonstruoja nenorą pereiti prie šios mokymo formos. 

Europos renesansas gali aplenkti Lietuvą

Europos pramonė pamažu iš Azijos grįžta atgal į Europą, nes moderniai pramonei reikia nebe daug pigios darbo jėgos, o kur kas mažiau, tačiau tokios, kuri būtų įvaldžiusi šiuolaikines technologijas ir kurianti. Kita vertus, logistika tapo per brangi ir per daug tarši. Europos pramonės atstovai grįžo prie paprastos minties: gaminti reikia kuo arčiau vartotojų; gamyba turi būti kuo švaresnė, nes ji vyks šalia žmonių gyvenamųjų vietų; gamyba turi būti kuo labiau pritaikyta prie asmeninių vartotojo poreikių.

„Tokius reikalavimus pajėgūs įgyvendinti tik aukštos kompetencijos specialistai, būtina aukšta, dažnai ekspertinė kvalifikacija. Kol kas Lietuva yra sukūrusi geras sąlygas investuotojams pritraukti, užsienio gamybos įmonės žvalgosi galimybių perkelti gamybą į Lietuvos teritoriją. Tam puikiai tinka laisvosios ekonominės zonos, kurių šiandien galima rasti beveik kiekviename regione. Tačiau mums pats didžiausias apribojimas yra profesinis švietimas. Mūsų investuojantys partneriai mato, kad šalies emigracijos mastai yra dideli. Todėl dažniausiai užduodamas klausimai yra šie: ar yra pakankamai kvalifikuotų specialistų, ar bus kur juos mokyti. Išvada peršasi savaime – nesusitvarkę su profesinio švietimo sistema, mes nepanaudojame atsiradusių galimybių pritraukti investuotojus. Nors tiek pramonės atstovai, tiek „Investuok Lietuvoje“ komanda daro visa, kad Laisvosios ekonominės zonos būtų patrauklios, tačiau specialistus parengti kol kas sekasi sunkiai“, – sako LINPRA direktorius G. Vilda.

Modernioje šiuolaikinėje Europoje inžinerinė pramonė yra visos Europos gerovės lokomotyvas, prie kurio, G. Vildos žodžiais, kiekviena šalis kabina savo pramonės vagoną ir jungiasi į vertės kūrimo grandinę. Lietuva yra stipri, gamybos potencialą išsaugojusi šalis, apie 20 proc. inžinerinės pramonės produkcijos ir paslaugų eksportuodama į Vokietiją, dar apie 30 proc. – į Skandinavijos šalis. Kad Lietuvos inžinerinė pramonė išliktų konkurencinga ir netektų atkabinti savo vagono nuo Europos pramonės traukinio, politikai turi rasti būdų suvaldyti emigraciją, kuo skubiau imtis švietimo sistemos pokyčių. 

Tarptautinėje konferencijoje – apie galimybes

Gegužės 11 d., tarptautinės inžinerinės pramonės parodos „Balttechnika 2017“ metu, įvyks ketvirtajai pramonės revoliucijai „Industry 4.0“ („Pramonė 4.0“) skirta tarptautinė konferencija „Getting Ready for INDUSTRY 4.0: Transformations Needed“, kuri aprėps visos Europos kontekstą ir apžvelgs Europos Sąjungos pramonės skaitmeninimo politiką, europinę skaitmeninės kompetencijos bei inovacijų centrų infrastruktūrą, technologinę revoliuciją bei švietimo transformaciją, pristatys Europos įmonių – lyderių pavyzdžius ir bendradarbiavimo su jomis galimybes.

„Mums svarbu parodyti, kas vyksta pramonės skaitmeninimo srityje, – sako G. Vilda. – Konferencijoje, mūsų kvietimu, dalyvaus Europos inžinerinės pramonės asociacijos ORGALIME generalinis direktorius Adrian Harris, pranešimus skaitys Europos Komisijos, Lietuvos valdžios institucijų ir pažangiausių tarptautinių organizacijų atstovai.“ 

Konferencija, pasak LINPRA atstovo, bandys parodyti galimybes, kurios atsirado Lietuvai, todėl svarbu, kad mūsų šalis suskubtų ir investuotų į pramonės skaitmeninimą, robotiką, gamybos automatizavimą ir pramoninio interneto plėtrą, išmaniąsias miestų, pastatų bei transporto valdymo sistemas. Konferencijos rengėjai sieks kalbėti, kaip svarbu veikti kartu su švietimo sistema ir siekti persitvarkyti.

„Aš įvardinau daug rizikų, bet akivaizdžiai matau ir tendenciją, kad inžinerinės pramonės inovatyvumas sparčiai didėja. Yra įmonių, kurios turi milžinišką potencialą perraugti į pasaulinio lygio kompanijas, todėl jau šiame ES investicijų periode joms būtina padėti pakeisti technologinę įrangą, prisitraukti žmonių, taip pat ir užsieniečių; suteikti akademinės bendruomenės paramą, sprendžiant verslo plėtros ir gamybos organizavimo klausimus, – sako LINPRA direktorius G. Vilda. – Pramonė lekia milžiniškais šuoliais, ir tai yra didysis mūsų šansas.“  

LINPRA nuotraukos

Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Inžinerinė pramonė

nuotrauka
2020-07-17 12:02
„Continental Automotive Lithuania“ ir Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centro atstovai pasirašė tarpusavio bendradarbiavimo sutartį ir pradeda pameistrystės modelio mokymo programą mechatronikos srityje. Tai viena pirmųjų tokio tipo mokymo programų Lietuvoje.
nuotrauka
2020-07-15 09:24
Medžiagų inžinerija, fotoninės, lazerinės, lanksčios gamybos technologijos – į ateitį orientuotos sritys, į kurias investuojančios įmonės pasižymi lyderyste. Pagal Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) administruotas priemones „Intelektas. Bendri mokslo-verslo projektai“ ir „Eksperimentas“ šioms ...
nuotrauka
2020-07-13 10:47
Visuomenėje dažnai diskutuojama apie specialiųjų poreikių turinčius moksleivius ir studentus: apie jų geresnį integravimą, specialiai pritaikytas programas ir sąlygas. Tačiau ar kada susimąstome, kad ypač talentingi jaunuoliai ar tie, kurie vis neatranda savęs – taip pat turi specialiųjų poreikių, k...
nuotrauka
2020-07-09 11:15
Reaguodama į miesto pasirinktą – pramonės – kryptį, sparčiai išaugusį robotikos mokymų šuolį ugdymo įstaigose, STEAM projekto populiarumą ir vis labiau juntamą technologijos specialybių darbuotojų trūkumą Panevėžio regione, Panevėžio kolegija stiprina savo mokymų bazę.
nuotrauka
2020-05-18 07:57
Šiaulių miesto meras Artūras Visockas susitiko su UAB „Metso Lithuania“ gamybos padalinio vadovu Ričardu Šalkausku. Suomijos bendrovė „Metso“ plečia pasaulinę apdirbamosios pramonės veiklą – Lietuvoje steigiama nauja gamykla. UAB „Metso Lithuania“ savo veiklai pasirinko Šiaulius ir čia sėkmingai kur...
nuotrauka
2020-04-07 10:06
Lietuvos verslas ir pramonė žengia skaitmenizavimo keliu. Valstybė skiria didelį dėmesį šiam procesui skatinti, o Ekonomikos ir inovacijų ministerija yra numačiusi reikšmingas ES investicijas. Siekiant paskatinti pramonės įmones diegti skaitmeninius sprendimus gamyboje šiuo metu paskelbtas kvietimas...
nuotrauka
2020-03-23 14:10
Lietuvių robotikos kompanija „Rubedo sistemos", įsikūrusi Kaune, kuria unikalų pasaulyje dezinfekcinį robotą, kuris gali padėti kovoje su korona virusu COVID-19.
nuotrauka
2020-01-14 10:09
„Caverion Lietuva“ vykdo švarių patalpų ir cheminių medžiagų saugyklos įrengimo darbus, kurių vertė siekia daugiau nei 5 mln. eurų. Darbai vykdomi naujai statomoje JAV sveikatos priežiūros produktų gamybos įmonės „Hollister Lietuva“ gamykloje.
nuotrauka
2019-11-07 10:40
Panevėžys negali skųstis darbo vietų stoka – atsižvelgiant į gyventojų skaičių, čia yra bene didžiausia pramonės darbo vietų koncentracija. Todėl Kauno technologijos universiteto Panevėžio technologijų ir verslo fakultetas (KTU PTVF) čia turi išskirtinį vaidmenį, o kai kurie pramonininkai rėžia ties...
nuotrauka
2019-10-17 14:43
Lietuva sau ir pasauliui įrodė, kad gali būti ne tik namams ir mokymuisi skirtų elektronikos prietaisų importuotoja, bet ir gamintoja bei eksportuotoja.
nuotrauka
2019-10-01 14:22
Inžinieriai lėmė itin sparčią visuomenės pažangą pastaraisiais amžiais. Šiandien jie taip pat vieni geidžiamiausių specialistų darbo rinkoje. Inžinerinei pramonei aktualių profesijų atstovai patenka ne tik tarp paklausiausių, bet ir geriausiai apmokamų darbuotojų Lietuvoje.
nuotrauka
2019-08-27 10:02
Ateinanti 4.0 pramonės revoliucija smarkiai pakeitė ir išaugino inžinerinę pramonę visame pasaulyje ir tuo pačiu Lietuvoje, tačiau reikalingų specialistų deficitas tik didėja. Situacijos nekeičia ir beveik dvigubai šalies darbo užmokesčio vidurkį viršijantys atlyginimai, valstybės skiriamos ir finan...
nuotrauka
2019-07-31 11:58
Europos Sąjungos statistikos biuro „Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje vidutiniškai tik 3 įmonės iš 100 savo veikloje pasitelkia robotus. Panašūs skaičiai užfiksuoti Estijoje, Graikijoje, Vengrijoje. Kol kas daugiausiai Europoje robotizuotų įmonių veikia Ispanijoje, Danijoje, Suomijoje – 10-11 proc. Ka...
nuotrauka
2019-07-22 09:11
Viešojoje erdvėje vis garsiau skamba prognozės apie milžinišką dirbtinio intelekto plėtrą verslo srityje. Užsienio ekspertai prognozuoja, kad globali dirbtinio intelekto rinka per daugiau kaip penkmetį išsipūs 43 kartus! Jos vertė išaugs nuo 1,4 milijardo 2016 metais iki 60 milijardų 2025 metais.
nuotrauka
2019-06-25 12:50
Panevėžio miesto mero Ryčio Račkausko kvietimu, regiono merai aptarė Pramonės 4.0 specializacijos vystymo gaires. Susitikime diskutuota, ar ji gali tapti vieninga Panevėžio regiono specializacija, kuri apimtų 2018 m. patvirtintas šešias regiono specializacijos kryptis: robotiką ir automatizavimą, tr...
nuotrauka
2019-06-17 10:38
Robotai-siurbliai, robotai-grindų valytojai, robotai-žoliapjovės, robotai-langų plovėjai – žmogaus pagalbininkai buityje. Vaikai turi robotus-gyvūnėlius, robotus-aukles, robotus-konstruktorius. Šiandien žmonėms prieinami įvairūs modernūs išradimai, kurie anksčiau buvo įsivaizduojami tik fantazijose....
nuotrauka
2019-06-13 10:32
Asociacija „Investors Forum“ ir tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“ šiemet vėl išskyrė bei įvertino labiausiai verslo lūkesčius atitinkančias ir perspektyviausias šalies aukštųjų mokyklų bakalauro studijų programas. Konferencijos „Baltic Investors Forum 2019“ metu...
nuotrauka
2019-05-20 11:47
Danų įmonė JKF POLSKA jau daugiau nei 60 metų nuosekliai didina savo indėlį į geresnės aplinkos kūrimą visame pasaulyje. Iš galvanizuoto metalo lakštų ir nerūdijančio plieno filtrus, separatorius, pneumotransporto ortakius bei vakuuminio ištraukimo sistemas gaminanti bendrovė savo produktus pristato...
nuotrauka
2019-05-15 16:08
Lazerinių tyrimų centre Vengrijoje pradėjo veikti lietuvių pagaminta viena galingiausių pasaulyje lazerinių sistemų SYLOS. Unikalios lazerinės sistemos perėmimo naudoti ceremonijoje dalyvavęs ekonomikos ir inovacijų viceministras Gintaras Vilda sako, kad tai – didžiulis pasiekimas ne tik Lietuvai, b...
nuotrauka
2019-05-09 15:41
Lazerių pramonė – viena iš aukštųjų technologijų sričių, kuria Lietuva gali didžiuotis ir pasigirti esanti tarp tvirtų lyderių. Vis tik šios pramonės atstovai sunerimę – lazerių pramonė, kaip ir nemaža dalis kitų inžinerinės pramonės įmonių, negali tinkamai plėstis, nes kenčia dėl specialistų trūkum...

Statybunaujienos.lt » Inžinerinė pramonė

nuotrauka

Nutolusi saulės elektrinė. Kaip nemokėti už elektros energiją arba mokestį sumažinti iki minimumo

Gyventi švariau ir mokėti mažiau – kiekvieno namų ūkio siekis. Atsiradus galimybei elektros energiją įsigyti iš nutolusių saulės elektrinių bei tapti gaminančiu vartotoju, siekis tampa realy...