„Įspūdingiausios Restos ekspozicijos“. Kaip iš dalyvavimo parodoje gauti didžiausią vertę
Eifelio bokštas – nuo kičo iki įspūdžio
Šių metų RESTOS lauko ekspozicijoje ryškiausiai buvo matomas Eifelio bokšto maketas, sukurtas MITEK BALTIC, SIA ir UAB INŽINIERIŲ KOMANDOS. Tai buvo ekspozicija, dėl kurios vertinimo komisija ilgiausiai diskutavo ir balsavo dukart.
„Ši ekspozicija turi minusų. Bet Eifelio bokštą pamačiau jau eidamas nuo automobilių aikštelės. Jau ir pernai kalbėjome apie tai, jog norisi, kad RESTOJE būtų kažkas, kas iš tolo matytųsi, atkreiptų dėmesį ir rodytų, kad vyksta paroda, – kalbėjo Vilniaus dailės akademijos Architektūros katedros vedėjas architektas prof. Marius Šaliamoras. – Tai ir įvyko: matai, kad kažkas stovi, vyksta, patraukia lankytojų dėmesį.“Vertinimo komisija pažymėjo realiai sukurtą konstrukciją, kuri deramai atstovavo produkcijai, pritraukė lankytojų. M. Šaliamorui pritarė ir Vilniaus dailės akademijos Interjero dizaino katedros vedėjas architektas doc. Rokas Kilčiauskas, sakydamas, kad šios ekspozicijos negali nepastebėti, tačiau visi komisijos nariai sutarė, kad „būtų buvę geriau, jeigu tai būtų ne Eifelio bokštas“.
Judumas, tvarumas, nomadiškumas (keliaujantis). Taip dar vieną lauko ekspoziciją – įmonės GROHE (Estija) ekspoziciją – įvertino R. Kilčiauskas, sakydamas, kad tokie stendai „ant ratų“ itin atitinka Ateities statybos tematiką. „Sykį sukūręs, gali naudoti daug kartų“, – pastebėjo komisijos narys.
Kaip iš vizualiai nepatrauklių produktų sukurti įspūdingą ekspoziciją
Vienas iš nugalėtojų – ROBERT BOSCH – sukūrė įspūdingą ekspoziciją iš, regis, neįdomių, vizualiai neišskirtinių produktų. Komisijos pastebėjimu, iš katilų sukurta profesionali, iš tolo matoma ir patraukli erdvė.
.jpg)
Tačiau, pasak LITEXPO Techninių sprendimų skyriaus vadovas Dmitrij Voitkevič, ši ekspozicija būtų kur kas labiau tikusi ne pietų pusėje, prie langų, o tamsesnėje parodos salėje. „Vieta išskirtinė, su ja reikėtų elgtis kiek kitaip – ją išnaudoti. Bet stendas įrengtas tikrai kokybiškai“, – kalbėjo ir R. Kilčiauskas.
Nuotraukoje – vamzdžių parodoje buvo daug, bet tokių, kuriuos pamatytum, pastebėtum, kaip GANSTOS atveju, – reta.
Dar vienas „nedėkingas“ eksponavimui produktas – medienos alyva. Tačiau TONACIJOS atveju, kaip pastebėjo M. Šaliamoras, buvo sukurta erdvė, prilygstanti butikui, kur prie alyvų spalvų estetiškai priderino baldus.
Prie vadinamųjų nedėkingų produktų priskirtini ir vamzdžiai. Kaip pastebėjo kviestinė konkurso komisijos dalyvė „Paroc“ komunikacijos ir rinkodaros vadovė dr. Audronė Endriukaitytė, įmonės GANSTA produktas nuobodokas – daromi mazgai katilinėms ir pristatomi į objektą, tačiau ekspozicijos sprendimas išradingas. GANSTA įkūrė „muziejų“, kur vamzdžiai tapo iškalbingais ir įdomiais eksponatais. Pastebėdamas, kad ekspozicija „per literatūriška“, R. Kilčiauskas tarstelėjo, jog vamzdžių parodoje yra daug, bet tokių, kuriuos pamatytum, pastebėtum, kaip GANSTOS atveju, – reta.
Ekspozicija yra pakuotė
Kuriant ekspoziciją, būtina darnos ir estetikos pajauta. Kaip tik šios savybės lėmė komisijos simpatijas, vertinant PAA, SIA (Latvija) bei salono ARSAN ekspoziciją. Stendas, kaip sakė R. Kilčiauskas, yra pakuotė. Panašu, kad ne viena įmonė taip „į ją įsivyniojo“, apsistatė produktais nelygu skydais, kad lankytojui vietos nebeliko.
Komisijos dėmesį patraukė GIDĖJA, mažoje
Tarp komisijos išskirtų ekspozicijų taip pat buvo tvarkingai įrengta GEBERIT ekspozicija bei UKMERGĖS GELŽBETONIS.
Pastarajai, gelžbetonio įmonei, įmonei, R. Kilčiausko pastebėjimu, būtų sudėtinga salėje eksponuoti savo gaminius, todėl pagyrimą pelnė už bandymą komunikuoti per formą ir erdvę.
Paprastai įspūdingiausiai atrodo ekspozicijos, įkurdintos didelėse erdvėse.
Tačiau šių metų RESTA parodė, jog ir mažas erdves galima panaudoti estetiškai, sukurti subtilią ekspoziciją.
Net nekeičiant įvaizdžio, būtina keistis pačiam
RESTOJE paprastai yra stendų, kurie nesikeičia daugelį metų. Sutikdami, kad atpažįstamumas yra gerai, komisijos nariai pastebėjo, jog net nekeičiant įvaizdžio, būtina keistis pačiam, nes keičiasi aktualijos.
A. Endriukaitytė išskyrė keletą įmonių, kurios tinkamai atspindėjo parodos tematiką – Ateities statyba, akcentavo uždarų patalpų kartos problemas ir sprendimo būdus, pateikė naudingos informacijos. Sutikdamas su šiais argumentais, R. Kilčiauskas pastebėjo nesikeičiančias ekspozicijas, negebėjimą panaudoti priemonių, kurių, jo žiniomis, turi ne viena iš aptartų ir progresyviai veikiančių įmonių. Komisija sutiko, kad įmonės demonstruoja tuos pačius produktus, nes jie įdomūs lankytojams, tačiau akcentavo būtinybę paieškoti įdomesnių, naujesnių pristatymo būdų.
Labiausiai Ateities statybos koncepciją, R. Kilčiausko pastebėjimu, atitiko erdvė, kurioje rungėsi jaunieji apdailininkai, nes konkurso metu naudojo pažangiausias technologijas ir medžiagas.
„Jei jie nebūtų aktyvūs, vargu, ar prieitume“
Gebėjimas bendrauti ir pritraukti lankytojus turi derėti su įspūdinga ekspozicija. Tačiau ši dermė ne vienam pakišo koją. Viena iš tokių erdvių buvo įrengta 5-je salėje.
Ekspozicijos darbuotojai puikiai, neįkyriai bendravo su lankytojais, kurių nuolat buvo pilna. Tačiau pati ekspozicija, kaip pastebėjo komisijos narys, LITEXPO Techninių sprendimų skyriaus vadovas Dmitrij Voitkevič, nebuvo įdomi: „Jei jie nebūtų aktyvūs, vargu, ar prieitume.“
Jam pritarė ir R. Kilčiauskas sakydamas, jog „padarius pirmą žingsnį, reikia eiti toliau ir sukurti erdvę – stendas neužvaldo, trūksta jėgos“.
Kitokios pozicijos laikėsi M. Šaliamoras. Akcentuodamas gebėjimą pritraukti ir bendrauti, jis pastebėjo, jog jie sugebėjo panaudoti net ir kaimynines erdves – ne atsiribojo, o sukūrė natūralų perėjimą.
Aktyviai buvo pristatomi ir namų robotai, tačiau kūrėjai „užlipo ant to paties grėblio“ – ekspozicijai trūko vientisumo.
Kad parodos ekspozicijos nevirstų muge
Kaip paprastai, RESTOJE dalis lauko teritorijos atiduodama augalams. Ir kaip paprastai, jie tiesiog sustatomi eilėmis ar krūvon, kad lankytojas galėtų apžiūrėti ir nusipirkti. Komisijos nariai pastebėjo, kad šiuo atveju būtų naudinga pasitelkti kraštovaizdžio architektus.
RESTOJE kelios įmonės pristatinėjo darbo drabužius, tačiau komisija pasigedo įdomesnio produkcijos pristatymo. Kaip neišnaudota galimybė buvo pastebėta tai, jog ekspozicijose dirbantys žmonės patys nedėvėjo savo produkcijos, nors ne vienas darbo drabužis atrodė iš tiesų stilingai ir patraukliai. R. Kilčiausko žodžiais, buvo galima netgi įpinti humoro elementą ar išryškinti ekstremalumą.
.jpg)
Statybunaujienos.lt koliaže Konkurso vertinimo komisija (iš kairės): portalo Statybunaujienos.lt vyr. redaktorė Genė Drungilienė; LITEXPO Techninių sprendimų skyriaus vadovas Dmitrij Voitkevič; „Paroc“ komunikacijos ir rinkodaros vadovė dr. Audronė Endriukaitytė. Apačioje (iš kairės) – Vilniaus dailės akademijos Architektūros katedros vedėjas architektas prof. Marius Šaliamoras ir Vilniaus dailės akademijos Interjero dizaino katedros vedėjas architektas doc. Rokas Kilčiauskas.
Buvo ekspozicijų, kuriose sunku identifikuoti pristatomą produktą ar paslaugą. Nors akį patraukė ekspozicijos centre įkurdinti augalai, tačiau įmonė pristatinėjo gyvenvietės projektą. Arba su įmonės pristatinėjamais netradicinių namų maketais aktyviai konkuravo ekspozicijos centre įrengtos lentynos ir augalai. Atėjusiam į ekspoziciją lankytojui turi būti iš karto aišku, ko jis čia gali tikėtis, tad vienas iš svarbiausių dalykų, rengiantis parodoms, – aiškiai žinoti, kas eksponuojama ir kokiu būdu, kad kontekstas neverstų spėlioti.
D. Voitkevič nuomone, parodos dalyviai ne visada tinkamai įvertina situaciją, todėl neretai šalia pagrindinio produkto atsiranda gausybė kitų, kuriančių mugės įspūdį, kai sukraunama visa, kas tik telpa.
Konkursą jau trečią kartą organizavo LITEXPO ir portalas Statybunaujienos.lt .
Taip pat skaitykite:
Įvardinti konkurso „Įspūdingiausios RESTOS 2019 ekspozicijos“ nugalėtojai
Organizatorių nuotraukos
RESTA
| www.julija.eu