Interjeras kaip gyvenimo dalis: trijų garsių žmonių požiūris į erdvę, kurioje jie gyvena
R. Kalinkinas: interjeras – vieta, kur galime jaustis savimi
„Interjeras yra svarbi gyvenimo dalis. Tai ne tiesiog erdvė, kurioje gyvename, bet ir vieta, kurioje mes galime jaustis tikraisiais savimi", – sako pranešime cituojamas R. Kalinkinas. Jis pabrėžia, kad namų erdvę galima palyginti su pilka dėže, kurią kiekvienas gali paversti savo asmeninio gyvenimo atspindžiu, suteikiant jai spalvų, formų ir asmeninio prisilietimo.Kalbėdamas apie savo namus, garsus dizaineris atskleidžia, kad jie nuolat keičiasi. „Namai – tai niekada nesibaigiantis projektas. Jie auga ir keičiasi kartu su mumis", – samprotauja dizaineris.
Per pastaruosius 18 metų kartu su žmona Agne R. Kalinkinas pergyveno daugybę interjero stadijų – nuo Provanso stiliaus iki eklektiškų spalvotų kompozicijų. Dabar jie linkę į šviesesnes ir modernesnes erdves bei planuoja dar drąsesnius pokyčius: statyti namą, kuris būtų panašus į galeriją, kuriame kiekviena siena gali būti perstumta arba perdažyta.
Kai kalba pasisuka apie tendencijas, dizaineris pabrėžia, kad joms neteikia daug dėmesio. „Mums svarbiausia yra harmonija ir asmeninis komfortas", – pabrėžia R. Kalinkinas. Jo manymu, svarbu ne tai, kad interjeras atitiktų naujausias tendencijas, bet kad jis būtų jaukus ir leistų šeimos nariams atsipalaiduoti be papildomo streso.
Dizaineris atskleidžia, kad parodos erdvėje jis sukūrė ne tradicinį interjerą, o meninę instaliaciją pavadinimu „Gausybės ragas". „Ši instaliacija – tai mūsų laikotarpio refleksija. Ji atspindi, kad šiandien galime turėti bet ką – bet kokį stilių, bet kokį daiktą. Tai bus erdvė, kurioje kiekvienas ras kažką savo", – paaiškina R. Kalinkinas.
Monika Dirsytė: interjeras, sklindantis iš vidaus
Kalbantis su menininke Monika Dirsyte paaiškėja, kad interjeras jai reiškia daugiau nei tik išorinę aplinką. Ji pabrėžia, kad interjero svarba glūdi ne erdvėse, kuriomis kasdien naudojamės, bet giliau – mūsų pačių sąmonėje.
„Mano studija yra mano galvoje", – sako pranešime cituojama M. Dirsytė, aiškindama, kad kūrybinis procesas ir aplinka, kurioje ji gyvena, yra mentalinės erdvės, kurios nėra apčiuopiamos kaip fizinė studija.
Šios mintys atsispindi ir jos instaliacijoje, kurią menininkė pristato parodoje. Tai dviejų skirtingų kambarių derinys: viena alsuoja žaismingais mėlynais ir žalsvais atspalviais, o kitas – pilkais, ramių atspalvių. Abi erdvės su parko suoliukais, skatinančiais lankytojus prisėsti ir pamąstyti.
„Tai kvietimas sugrįžti į save", – teigia M. Dirsytė, akcentuodama, kad šiuolaikinės visuomenės tendencija ieškoti savęs išorėje ir pritaikyti išorinį vaizdą prie vidinės būsenos dažnai nulemia netikrą savęs suvokimą. Ši instaliacija yra tarsi pasiūlymas lankytojui pažvelgti į savo vidinį interjerą – ar jis yra pilkas, ar spalvingas, vis tiek vertingas.
Menininkė pabrėžia, kad svarbu ne tik kurti erdves, kuriose galime gyventi ar dirbti, bet ir kurti erdvę savo sielai: „Aš kalbu ne apie interjero dizainą, o apie sielos dizainą", – sako M. Dirsytė.
Toma Šokelė: svarbiausia, kad būtų patogu, visa kita – tik detalės
Savo ruožtu Toma Šokelė, tinklaraštininkė ir tvarkymosi ekspertė, sako, kad interjeras jai atrodo kaip būdas išreikšti savo asmenybę: „Man interjeras lygu jaukumas. Erdvė, kurioje norisi būti, kuri turi būti šilta ir saugi."
Šokelė pabrėžia, kad namų estetika yra svarbi, tačiau ne vien dėl vizualinio patrauklumo: „Neieškau prabangos ir neseku naujausių tendencijų. Svarbiausia, kad būtų patogu, visa kita – tik detalės. Ne visada pastebiu išskirtinius akcentus. Neturiu tos gyslelės, padedančios suderinti skirtingus raštus, spalvas ar tinkamai suplanuoti erdvę. Bet turiu jausmą, kuris padeda suprasti, ar patogu ir praktiška kasdieniame gyvenime. Ne tik žurnalo ar socialinių tinklų puslapiuose", – sako tinklaraštininkė.
Pranešime cituojama dizainerė atvirai pasakoja, kad jos namuose interjero kūrimas nėra prioritetas: „Skiriu gana mažai dėmesio interjerui, nes laiko tiesiog nelieka. Vizija galvoje yra, ką norėčiau ir jau reikėtų namuose pakeisti žinau, tačiau rankos nepasiekia. Taip praktika lieka teorija."
LITEXPO nuotr.
Kalbėdama apie tendencijas pašnekovė tvirtina, kad tendencijų nesivaiko ir pažindama save žino, jog ieško ilgalaikių sprendimų.„To mane pamokė ir keletas metų, praleistų Skandinavijoje. Nors ir nesu detalių bei smulkmenų žmogus, vis dėlto svarbu, kad skirtingų žmonių namai neatrodytų vienodai, kad išlaikytų autentiškumą. Liktų vietos tiek tvarkai, tiek netvarkai. Mano akimis, tai svarbiau nei iki smulkmenų suderintos detalės, spalvos, tekstūros, prie sienų spalvos derantys pledai. Stebiu, kaip baldai, apdailos medžiagos dėvisi, kokia jų priežiūra. Ar jos palengvins šeimininkų buitį, ar, atvirkščiai – privers tarnauti", – vardija pašnekovė.
Pristatydama savo kūrinį LITEXPO parodoje, T. Šokelė atskleidžia: „Tikiuosi, pavyko sukurti erdvę, kurioje vyrautų ramybė, – miegamąjį, į kurį gera sugrįžti, kur ateiname ilsėtis. Kambarį, kuriame palydime seną dieną, kad ir kokia ji buvo, bei sutinkame naują, ryte plačiai atmerkdami akis. Kodėl? Nes vis dar lekiame, skubame, nepasimėgaujame. Poilsio dažnai ieškome dar labiau lėkdami. Todėl rinkausi medį, žalumą, neutralumą, blankų apšvietimą ir daiktų laikymo sprendimus, kurie padėtų kuo mažiau blaškyti dėmesį daiktų kuriamam triukšmui aplinkoje", – paaiškina T. Šokelė.
Parodoje be daugybės stendų ir pranešimų apie tinkamo namų įsirengimo taisykles ir inovatyviausias technologijas bei metodus, kaip buityje išvengti chaoso, kuriant harmoningą ir darnią atmosferą, taip pat veikia ir nemokama interjero dizaino konsultacijų erdvė.
Organizatoriai tvirtina, kad renginio metu galima pasisemti ne tik asmeninių, bet ir biuro erdvių interjero įkvėpimų, sužinoti apie namų harmonizavimą ir būdus tam pasiekti.
Tuo pačiu metu LITEXPO vyksta ir kita paroda, glaudžiai susijusi su interjeru, – statybų verslui ir sprendimams dedikuota „RESTA 2024".