2021 sausio 19 d. antradienis, 1:05
Reklama  |  facebook

Jau ir Lietuvos miestai kuria savo skaitmeninius dvynius – virtualias miestų kopijas

2020-08-27 12:06
Kasmet vis daugiau žmonių kraustosi į miestus, o urbanizacijos plėtra net neketina sustoti. Tai kelia nemažai iššūkių šiuolaikiniams miestams: atsiranda problemų, susijusių su gyvenamosios aplinkos kūrimu, transporto srautų valdymų bei darniu energijos vartojimu. Kartu su skaitmenizacija tampa prieinami ir sprendimai šioms problemoms spręsti – pasaulyje sparčiai populiarėja virtualių miestų kopijų kūrimas – skaitmeniniai dvyniai. Ar prasminga Lietuvos miestams turėti skaitmeninius dvynius?
nuotrauka
Kauno virtualios kopijos fragmentas. KTU iliustr.


Minimos įmonės
KTU Statybos ir architektūros fakultetas,
Kauno m. savivaldybė,
Vilniaus m. savivaldybė,
Panevėžio m. savivaldybė,

Skaitmeninis dvynys – tai skaitmeninė arba virtuali fizinio objekto kopija, kuri padeda sekti svarbius pasirinkto objekto parametrus, analizuoti jų sąsajas bei priimti geresnius sprendimus dėl objekto priežiūros. Skaitmeninis dvynys išskirtinis tuo, kad jis privalo būti susietas su realiu laiku atnaujinamais duomenimis.

„Miestui galima pritaikyti gyvo organizmo analogiją. Įsivaizduokite, kad kuriamas žmogaus skaitmeninis dvynys – turime skaitmeninį modelį, kuris susietas su tam tikrais parametrais: pulsas, kraujospūdis ir kita. Šis modelis gauna duomenis realiu laiku, duomenys taikomi analitikai ir vėliau gali būti panaudoti prognozavimui. Pavyzdžiui, jei surinktume pakankamai duomenų apie žmogaus judėjimą, pulsą, galbūt svorio pokyčius, galėtume apjungti šiuos duomenis, ir pateikti žmogui įspėjimą?“ – sako pranešime cituojamas Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros (SAF) profesorius Andrius Jurelionis.

Skaitmeninių dvynių vertė išryškėja tada, kai surinkti duomenys yra panaudojami problemoms spręsti bei sprendimams priimti.

Virtuali miesto kopija – nesibaigiantis procesas

Paprastai skaitmeninių dvynių sukūrimo procesas prasideda nuo erdvės skaitmenizavimo ir miesto fotografavimo arba skenavimo, dažniausiai naudojant dronus užfiksuojama miesto erdvinė būsena.

„Sukuriamas modelis, kuris reprezentuoja realybę. Norint tai padaryti, reikia apskristi visą miestą. Jeigu norima dar detalesnės informacijos, tada reikia ne tik skraidyti, bet ir fotografuoti nuo gatvių. Tai pakankamai ilgas procesas, ypač kai norima sukurti erdvinį didmiesčio modelį. Tolesnis procesas priklauso nuo strategijos – ką mes norime prijungti, kokiais realaus laiko duomenimis norime sukurtą modelį papildyti . Galbūt norime matyti labiau statiškus duomenis, pavyzdžiui, paspaudus ant pastato matyti su juo susijusią informaciją: statybos metus, kiek energijos sunaudojama. O galbūt norime realiu laiku matyti gatvėse judančių automobilių ar pėsčiųjų skaičių?“ – sako A. Jurelionis.

Nuotraukoje – prof. Andrius Jurelionis

Pasak jo, kuriant miesto dvynį reikia strateginio požiūrio, žinoti, kokiu tikslu renkami duomenys, kokiu laiko intervalu juos fiksuoti, kiek laiko juos kaupti, ir svarbiausia – kam jie bus naudojami.

Pagal funkcionalumą miesto skaitmeninio dvynio pavyzdžiu galima laikyti ir „Google Maps“. Tai – reguliariai atnaujinamas žemėlapis, kuris papildytas lankytinų vietų užimtumo, transporto judėjimo greičio duomenimis. Šie duomenys surenkami iš vartotojų mobiliųjų įrenginių, todėl paspaudę ant lankytinos vietos, vartotojai gauna reikalingą informaciją.

„Jeigu duomenų, kuriais norime papildyti erdvinį modelį, yra nedaug, skaitmeninį dvynį sukurti nėra sudėtinga. Tačiau, iš esmės, šis procesas yra nesibaigiantis. Jei pradėsime analizuoti kameras gatvėse, taikyti vaizdų atpažinimą ir eismo dalyvių skaičiavimą, stebėsime transportą, oro taršą, miesto komunikacijas ir kita, teks kurti sudėtingesnę sistemą, turėsime didesnį duomenų srautą. Tačiau ir analizei bei sprendimams priimti turėtume daugiau duomenų. Tai reiškia, kad galėtume geriau matyti kaip gyvena miestas: kaip pakinta žmonių srautai atnaujinus aikštę, kaip pakinta oro kokybė iškirtus medžius, kuriose miesto gatvėse automobiliai daugiausia laiko praleidžia ieškodami parkavimosi vietų“, – sako KTU SAF profesorius.

Nors A. Jurelionis pabrėžia, kad skaitmeninis dvynys niekada nebus visiškai tiksli miesto reprezentacija, tačiau surinkti duomenys gali padėti spręsti iššūkius, su kuriais susiduria miestas.

Lietuvos miestai pradeda kurti savo skaitmeninius dvynius

Skaitmeniniai miestų dvyniai kuriami ir Lietuvoje – Kaune, Vilniuje bei Panevėžyje. Kauno skaitmeninį dvynį kuria KTU komanda.
„Skenuojame, pradedame įtraukti įvairius informacinius sluoksnius į Kauno skaitmeninį dvynį universiteto iniciatyva“, – sako A. Jurelionis, prisidedantis prie skaitmeninio dvynio kūrimo.

Yra sukurti erdviniai Vilniaus ir Panevėžio miestų modeliai. Juose miestų savivaldybės talpina informaciją apie naujus infrastruktūros projektus arba skelbia konkursams pateiktus architektūrinius sprendinius.

KTU iliustracijoje –  
Kauno virtualioje kopijoje – būsimi statiniai

„Lietuvoje kol kas daugiausiai naudojamos priemonės, skirtos padidinti gyventojų įtraukimą ir skaidrumą. Žmonės gali atsidaryti miesto modelį ir pasižiūrėti, kas bus statoma šalia jų gyvenamosios vietos, arba kokie projektai yra pateikti miesto skelbtam konkursui. Sekantis žingsnis, kurį turėtų žengti Lietuvos miestai – leisti žmonėms teikti nuomones, įsitraukti į sprendimų priėmimą, registruoti nelegalias statybas ar pan.“, – sako pašnekovas.

Lietuvos miestuose yra daug technologinių naujovių, tačiau pasak A. Jurelionio, šios sistemos ne visuomet „susikalba tarpusavyje“, tad negali būti laikomos skaitmeniniais dvyniais.

„Tikiuosi, kad Lietuvos miestai, įkvėpti sostinės pavyzdžio, rengs atvirų duomenų strategiją ir ne tik daugiau skaitmenizuosis, bet ir padarys ypatingo saugumo arba nuasmenintus duomenis prieinamus mokslo institucijoms, startuoliams “, – teigia jis. 

Skaitmeniniai duomenys turi būti saugūs, tačiau tuo pat metu ir atviri, kad kurti galėtų ne tik savivaldybės įmonės, mokslininkai, bet ir verslo įmonės, startuoliai.

„Automobilių keitimosi, paspirtukų nuomos ar maisto pristatymo į namus paslaugas teikiantys startuoliai galėtų matyti ir tikslingai panaudoti miesto duomenis: kur žmonės juda, kur ir kokiu paros metu formuojasi spūstys. Tuo tarpu paspirtukų judėjimo stebėsena gali būti panaudota saugumo didinimui, viadukų ar pravažiavimų projektavimui. Džiugu, kad Lietuva žengia pirmuosius žingsnius. Tikrai turime iš ko pasimokyti – iš Helsinkio, Singapūro ar Stokholmo pavyzdžių.“, – pasakoja KTU SAF profesorius

Pradžioje, akcentuojama KTU pranešime, į miesto skaitmeninio dvynio projektą reikėtų žiūrėti kaip į atskirą miesto projektą, nes jis greitu metu nepakeis egzistuojančių miesto sistemų. Tačiau ilgainiui šios sistemos gali būti integruotos.

Studentai prisidės prie Kauno skaitmeninio dvynio kūrimo

Statybos inžinerija skaitmenizuojasi, todėl keičiasi ir inžinieriaus darbas. Sąvoka – statinių informacinis modeliavimas (BIM) jau nebėra naujiena. Nors ir ne visos Lietuvos įmonės dirba pagal skaitmeninį standartą, BIM metodologija, iš esmės, keičia statinių ir infrastruktūros projektavimą.

„Anksčiau statybos inžinieriai savo idėjas perteikdavo braižydami: linijomis, geometrinėmis formomis ar aprašymais. Šiandien inžinierius komponuoja skirtingus informacinius elementus. Jis jungia kolonas, perdangas, inžinerinius tinklus ir kiekvienas komponentas skaitmeniniame modelyje turi savitą informaciją. Ant jo paspaudę matysite reikalingą informaciją. Informacinis modelis naudingas ne tik projektuotojui, statytojui, bet ir pastato šeimininkui, kuris turi žinoti iš ko susideda jo statinys. Sunku įsivaizduoti skaitmeninius dvynius be informacinio modeliavimo. Jeigu miestas padaro prieinamą informaciją apie komunikacijas, skaitmenizuoja organizacinius procesus, tai apsaugo nuo klaidų, taupo resursus ir bene svarbiausia – padaro procesus skaidresnius ir matomus visuomenei“, – teigia A. Jurelionis.

Sukurti naujų pastatų erdviniai modeliai gali būti patalpinti skaitmeninio miesto dvynio platformoje, kad visi žmonės matytų koks projektas atsiras, kas yra projektuojama.

Nuo šių metų KTU studentai bus įtraukti į Kauno skaitmeninio dvynio kūrimą. 

„KTU statybos inžinerijos studijos paremtos informacinio modeliavimo metodologija. Jau sukūrėme pakankamai didelį miesto plotą ir mūsų studentai dirbdami jungtiniuose projektuose sprendžia problemas aktualias miestui. Jie kuria kvartalų, statinių atnaujinimo vizijas, kurias galės atvaizduoti skaitmeninio dvynio platformoje“, – sako profesorius.
Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Objektai. Technologijos. Verslo naujienos

nuotrauka
2021-01-18 10:43
Vilniaus universitetas (VU) su partneriu UAB „Eikos statyba“ pasirašė VU Medicinos fakulteto Mokslo centro pastato statybos darbų vykdymo sutartį, kuria pradedamas naujas unikalaus projekto įgyvendinimo etapas.
nuotrauka
2021-01-12 11:37
Vilniaus Karoliniškių mikrorajone esanti ugniagesių-gelbėtojų stotis bus modernizuota, taip užtikrinant operatyvesnį reagavimą į gyventojų iškvietimus. Po rekonstrukcijos bus sukurtos šiuolaikinės darbo bei treniruočių sąlygos ir čia dirbantiems gelbėtojams.
nuotrauka
2021-01-11 11:16
Nuolatiniai garsai gali ilgam sutrikdyti ramybę, kenkti darbingumui, kokybiškam poilsiui ir žmogaus sveikatai. Projektuojant ir statant naujus ar renovuojant senus namus, daug dėmesio skiriama pastatų konstrukciniams sprendimams, šilumos izoliacijai, inžinerinių sistemų efektyvumui, tačiau jo pritrū...
nuotrauka
2021-01-11 09:33
Praėjusių metų gruodžio pradžia mokslo bendruomenei apkarto – viena didžiausių pasaulyje, tačiau pastaruoju metu vis labiau apleista Puerto Rike įkurta Arecibo observatorija galutinai sugriuvo į radijo bangas atspindinčią lėkštę nukritus virš jos pakabintam radioteleskopui.
nuotrauka
2021-01-10 20:26
Sausio 8 d. krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pasirašė viešojo ir privataus sektorių partnerystės sutartis su UAB „Salvinta“ ir UAB „Partnerystės projektai keturi“, kurių galiojimo metu bus sukurta visiškai nauja karinė infrastruktūra trims Lietuvos kariuomenės bataliono dydžio vienetams ...
nuotrauka
2021-01-06 10:43
Gyvenamuosius ir komercinius projektus plėtojanti bendrovė „Baltic Asset Management“ įsigijo sostinės centre esantį viešbutį „Ecotel“. Slucko g. 8 įsikūręs viešbutis turi 166 kambarius ir stovi beveik 0,4 ha ploto sklype.
nuotrauka
2020-12-30 10:56
Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS TECH) ir „Grinda" pasirašė sutartį, kuria numato plėsti bendradarbiavimo apimtis vykdant bendrus mokslinius tyrimus ir rengiant aukštos kvalifikacijos specialistus.
nuotrauka
2020-12-21 09:41
Nostalgiją ir sentimentus kauniečiams keliančioje sporto halėje daugiau kaip metus laiko plušantys statybininkai jau mato finišo tiesiąją. Atlikta per du trečdalius suplanuotų rekonstrukcijos darbų: uždengtas stogas, išlietos betono konstrukcijos, atnaujinama vidaus bei išorės apdaila. Užbaigus darb...
nuotrauka
2020-12-18 11:43
Kauno Šv. Apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika buvo statoma miestiečių lėšomis bei didikų fundacijomis ilgus dešimtmečius, vėliau – atstatoma po gaisrų, užsienio kariuomenių antpuolių, ir dabartinį savo interjero vaizdą įgavo tik XVIII amžiaus antroje pusėje. Dabar ji vėl tvarkoma, restauru...
nuotrauka
2020-12-18 07:30
Konkurencijos taryba leido įmonei „Hanner“ vykdyti koncentraciją įsigyjant 50 proc. bendrovės „SPV-43“ ir 50 proc. „Arenos NT“ akcijų bei kartu su esama akcininke UAB „NT draudimo grupė“ įgyjant bendrąją abiejų įmonių kontrolę.
nuotrauka
2020-12-14 06:30
Dažnai net nepastebime, kaip vos ne kasdien mieste atsiduriame ant kokio nors stogo. Tarsi Karlsonas. Tik ne šiaip sau ant stogo, bet – ant eksploatuojamo. Tai gali būti automobilių statymo aikštelė ant prekybos centro, pamėgta terasa ant banko ar kokio kito administracinio pastato, šokio festivalis...
nuotrauka
2020-12-11 10:15
Vilniaus oro uoste baigtas svarbus aerodromo rekonstrukcijos etapas - modernizuoti pietinėje oro uosto dalyje esantys du orlaivių riedėjimo takai. Teigiama, kad aerodromo rekonstrukcijos pagrindiniai tikslai yra pagerinti ne tik oro uosto operacijų saugą, atnaujintą infrastruktūrą pritaikyti greites...
nuotrauka
2020-12-11 08:27
Metams baigiantis įvertinta, kiek darbų atlikta Plungės Mendeno gatvėje statomame sporto ir sveikatingumo komplekse.
nuotrauka
2020-12-11 06:41
Aukščiausia energinio efektyvumo klasė A++ žymi energijos beveik nevartojantį pastatą. Būtent tokie namai Lietuvoje bus statomi nuo 2021 m. sausio 1 d., kai visoje Europos Sąjungoje (ES) įsigalios aukščiausi energinio efektyvumo reikalavimai pastatams. Kokie su šiais reikalavimais susiję pokyčiai la...
nuotrauka
2020-12-09 10:28
Buvusioje „Spartos“ teritorijoje pradedamas statyti „Cyber City“ – technologijų bendruomenei skirtas miestelis Vilniaus Naujamiestyje. Statybos darbus atliks UAB „Veikmės statyba“, juos planuojama užbaigti iki 2022 m. antro ketvirčio. Planuojama investicijų suma siekia daugiau nei 50 mln. eurų.
nuotrauka
2020-12-08 12:14
INHUS pradeda naują daugiafunkcį projektą „BonTop“ Švedijos Geteborgo regione. Konstrukcijų projektavimo darbus įmonė pradėjo dar 2018 m., o kitų metų sausį planuoja imtis gamybos ir montavimo.
nuotrauka
2020-12-08 07:59
Lietuvoje verslo ir kokybės konstanta laikoma tezė, kad pigiai, greitai ir kokybiškai nebūna. Vis tik trijų brolių Švykų valdomos įmonės „Švykai“ direktorius Vytautas Švykas tvirtina, kad užsakovams turi pateikti „ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, o tai reiškia ir pigiausią“. Paklaustas, kaip tai...
nuotrauka
2020-12-07 12:00
Lietuvoje aktualus tiek senų, tiek naujų pastatų bei namų šiltinimas. Gyvename tokioje klimato zonoje, kur vyrauja daug drėgmės ir iškrenta daug kritulių, o šaltasis sezonas reikalauja efektyvaus šildymo ir šilumos išlaikymo namo viduje. Deja, ne visi pastatai atitinka aukštos klasės energinį efekty...
nuotrauka
2020-12-04 15:02
Trys partneriai – KTU, Kauno miesto savivaldybė bei „Kaunas 2022“ inicijuoja projektą „T-Factor“, kurio metu bus regeneruota Kauno miesto dalis – 30 hektarų ploto Aleksoto inovacijų pramonės parkas (AIPP) ir čia esanti aviacijos gamyklos teritorija. Kaunas, kartu su Milanu, Londonu, Amsterdamu, Bilb...
nuotrauka
2020-12-01 12:21
„Caverion Lietuva“ – tarptautinė inžinerinių paslaugų įmonė – jau kurį laiką energinį tvarumą ir aplinkos tausojimą kelia kaip vieną reikšmingiausių įmonės strateginių tikslų bei siekia energiją, pagamintą iš iškastinio kuro, pakeisti atsinaujinančių šaltinių energija. Dėl to nuo šių metų gruodžio 1...

Statybunaujienos.lt » Objektai. Technologijos. Verslo naujienos

nuotrauka

„Mūsų svajonių įgyvendinimas yra įkvėpimo šaltinis naujiems mūsų sumanymams“ (Orison Swett Marden)

Galima įsigyti ir pasodinti labai dekoratyvių, brangių augalų, tačiau visuma nedžiugina. O galima pasirinkti neryškius, neišraiškingus augalus, tačiau tinkamai sukomponuota jų visuma atima ž...