Lakieji organiniai junginiai – patalpose besikaupiantys teršalai, kuriuos paprastai skleidžia dažai, baldai, tapetai įvairūs buityje naudojami valikliai ir panašios priemonės. Jie gali sukelti įvairias alergines reakcijas bei kitus negalavimus, tarp jų – net ir vėžinius susirgimus.

Tačiau neseniai Vokietijoje buvo sukurtos specialios statybinės gipso plaušų plokštės, padengtos keratinu, išgautu iš avies vilnos. Iš jų galima konstruoti vidaus pertvaras arba padengti jomis jau esančias sienas, skelbia įmonė „Sveika statyba“.

„Tyrimais patvirtinta, kad šios plokštės eliminuoja nuo 73 iki 99 proc. vidaus patalpų ore esančių kenksmingų medžiagų. Todėl alergiški žmonės tokiose patalpose gali nieko nesibaimindami praleisti daug laiko ir jų nebūtina intensyviai vėdinti“, – sako „Fermacell greenline“ plokštes Lietuvoje parduodančios bendrovės „Sveika statyba“ direktorius Arminas Radžius.

Kad rezultatas būtų maksimalus, vidaus apdailai patariama rinktis natūralias, „kvėpuojančias“ sienų dangas, pavyzdžiui, molio tinką.

Molis, kaip ir plokštės su keratinu, grynina orą. Jo sudėtyje esantys mineralai susiriša su svetimkūniais, kurie teršia orą, ir taip jį išvalo. Labai svarbi ir molio savybė sugerti bei atiduoti drėgmę. Molio tinkas palaiko patalpoje 45–55 proc. drėgmės santykį, kuris yra komfortiškas kvėpavimo takams bei apsaugo nuo dulkių atsiradimo. Be to, molis neleidžia patekti drėgmei į vidinę namo sienos konstrukciją taip apsaugodamas namą nuo pelėsio atsiradimo.

Jis taip pat pasižymi geromis izoliacinėmis savybėmis – vasarą nepraleidžia šilumos, o žiemą šalčio.

„Molio sienos yra šiltos. Rankos prisilietimu ant padengto moliu paviršiaus galima pajusti jo skleidžiamą šilumą. Be to, molio tinko tekstūra sukuria originalią jaukią namų atmosferą. Svarbu ir tai, kad molio tinką galima išsirinkti iš 38 spalvų paletės, o tai ypač aktualu dekoruojant vaikų kambarius“, - akcentuoja bendrovės „Sveika statyba“ vadovas Arminas Radžius.

Bendrovės „Sveika statyba“ nuotr.