Keliaujanti paroda „Architektūra arti mūsų“ artėja prie paskutinės stotelės
2017-08-03 08:21
Kodėl – architektūra? Juk ir taip mes dienas leidžiame statinių apsupty... Tačiau sunku nepritarti žymaus kultūros veikėjo L. Donskio minčiai, kad architektūra „turi didžiausią vizualinę galią iš visų menų liudyti visą civilizacinę visuomenės ir žmonijos būklę - ekonomikos, technologijų, skonio, minties, vaizduotės, politinio jautrumo.“ Jau šių metų rugpjūčio mėnesį keliaujanti paroda „Architektūra arti mūsų“ paskutinį kartą kvies žiūrovus į parodos atidarymą.
Gyvenamasis namas Utriuose (arch. Gintautas Natkevičius, Rimas Adomaitis, Raimundas Babrauskas (Architektų biuras G. Natkevičius ir partneriai, www.natkevicius.lt)). Utrių k., Vėžaičių sen., Klaipėdos r. 2005. R. Urbakavičiaus nuotr.
Ją marijampoliečiai ir miesto svečiai galės lankyti nuo rugpjūčio 17 d. iki rugsėjo 6 d. M. B. Stankūnienės menų galerijoje (Marijampolės kultūros centras, Vilkaviškio g. 2, Marijampolė).
Kūrybinių industrijų parko „Architektūros centras“ sukurta keliaujanti paroda ragina susimąstyti, ar gali kokybiška architektūra gimti atsitiktinai? Ji – įdėmus žvilgsnis į šiandienės Lietuvos architektūros klodus, slypinčius už didžiųjų miestų ribų. Ši paroda skirta šalies regionams – 36 eksponatai rodo per pastaruosius kelis dešimtmečius įvairiose Lietuvos savivaldybėse sukurtą kokybišką architektūrą, kurią kūrė virš 60 architektų.
Siekiama, kad parodą lydinti paskaita-diskusija „Architektūra arti mūsų“ – proga aptarti dabartinės lietuvių architektūros pavyzdžius, ieškoti, kuo jie stiprūs, patrauklūs ir svarbūs vienai ar kitai vietovei ir kaip jie koreliuoja su naujai priimtame Architektūros įstatyme minimais, o Europos Komisijos dar 2009 m. patvirtintais architektūros kokybės kriterijais.
Puikūs pastatai ir aikštės, stovintys įvairiuose šalies kampeliuose, įkvėpė sukurti vizualinę architektūros puotą akims, turtingą formų, spalvų, įdomių sprendimų. Jie – gyvas pavyzdys, kad Lietuvos periferijoje kunkuliuoja kūrybinė mintis.
Darbai atrinkti vadovaujantis trimis kriterijais:
jie turėjo aprėpti kuo platesnę šalies teritoriją,
reprezentuoti funkcinę įvairovę,
jų autoriai vienokiu ar kitokiu būdu už savo darbus buvo įvertinti kolegų, visuomenės.
Tačiau yra ir viena bendra savybė – stengtasi žiūrovui pristatyti nedidelio mastelio objektus, tuo padidinant jų įtaigą (juk kokybiška architektūra nebūtinai susijusi su objekto statybos apimtimi).
Nuo 2013 metų keliavusiai parodai tai – paskutinis, dvidešimtasis, sustojimas. Su paroda aplankytos Molėtų, Ignalinos, Utenos, Širvintų, Anykščių, Ukmergės, Trakų, Alytaus, Druskininkų, Biržų, Elektrėnų, Jonavos, Zarasų, Rokiškio, Kupiškio, Kėdainių, Prienų rajonų, Visagino, Panevėžio miesto savivaldybės. Iki šiol parodą regėjo apie 7000 žiūrovų. Kviečiame pasinaudoti paskutine galimybe kartu patikėti nūdienos architektūros galia mus stebinti ir žavėti.
Lietuvos miestų ateitį lems ne vien naujų pastatų skaičius ar plėtros tempas. Vis svarbesniais urbanistinio planavimo kriterijais tampa būsto prieinamumas, viešųjų erdvių kokybė, žalioji infrastruktūra ir gebėjimas prisitaikyti prie klimato kaitos. Šie klausimai aptarti XX Lietuvos urbanistiniame fo...
Miestų gyvenimo kokybę gali pakeisti ne tik didelės infrastruktūros investicijos ar nauji statiniai, bet ir nedidelės, tiksliai parinktos intervencijos į viešąsias erdves. Kaip tokie sprendimai padeda atgaivinti apleistas teritorijas, stiprinti bendruomenes ir kurti sveikesnę miesto aplinką, lapkrič...
Architektūros konkursų nugalėtojai jau paskelbti, o vienas svarbiausių naujausių sprendimų laukia Klaipėdoje – išrinkta kultūros, verslo ir gyvenamųjų namų kvartalo prie Priešpilio gatvės architektūrinė idėja. Tuo metu architektų bendruomenė pristato apdovanotus darbus, kviečia susipažinti su konkur...
Vilniaus centre esanti istorinė šventovė po restauravimo darbų pasikeis ne tik išoriškai – specialistams pavyko atkurti ir ilgą laiką sunkiai įžiūrimas istorines detales. Aušros Vartų koplyčios fasadui grąžinamos istorinės spalvos, atnaujinami puošybos elementai, o restauruojant sieninę tapybą iš na...
Vaikų ir šeimų laikino apgyvendinimo patalpos gali būti ne tik funkcionalios, bet ir priminti namus. Klaipėdoje atnaujinta 10 Šeimos ir vaiko gerovės centro erdvių – projektuojant interjerą dėmesys skirtas ne vien baldams ir spalvoms, bet ir skirtingiems gyventojų poreikiams, patalpų lankstumui bei ...
Stiprėjančios liūtys ir ekstremalūs orai verčia keisti požiūrį į miestų infrastruktūrą. Užuot ieškojus būdų, kaip kuo greičiau pašalinti lietaus vandenį, siūloma jį įtraukti į miesto planavimą – paversti viešųjų erdvių, žaliųjų zonų ir net urbanistinės struktūros dalimi. Tokį modelį Vilniui pasiūlė ...
Architektams šiandien tenka spręsti ne tik pastatų projektavimo uždavinius – jų profesiją iš esmės keičia dirbtinis intelektas, klimato krizė ir griežtėjantys reguliavimo reikalavimai. Kaip šių pokyčių akivaizdoje turėtų keistis architektų kompetencijos, atsakomybės ir pats profesijos vaidmuo? Šiuos...
Vilniaus Užupyje planuojama iš esmės pertvarkyti beveik 60 metų veikiantį lopšelį-darželį „Užupiukas“. Tačiau architektams teks spręsti ne tik pastato modernizavimo ir plėtros uždavinius – projektą apsunkina ir šalia esantis status šlaitas. Geriausioms idėjoms atrinkti paskelbtas architektūrinio pro...
Vilniaus Valakampių 1-ajame paplūdimyje planuojama spręsti vienas opiausių lankytojų problemas – higienos patogumų trūkumą, nusidėvėjusią infrastruktūrą ir nepatogų sporto erdvių išdėstymą. Tačiau didelių urbanistinių pertvarkų nebus: atnaujinimo koncepcijoje numatyta išsaugoti natūralų kraštovaizdį...
Naujas autobusų terminalas, požeminė jungtis su geležinkelio stotimi ir atnaujintos viešosios erdvės – Vilniaus stoties rajoną planuojama iš esmės pertvarkyti. Pristatytos atnaujintos projekto vizualizacijos atskleidžia, kaip galėtų atrodyti ši sostinės dalis, tačiau sprendiniai dar nėra galutiniai....
Kaip atnaujinti 1970 m. statytą mokyklą, kad ji atitiktų šiuolaikinius ugdymo poreikius, bet neprarastų architektūrinio išskirtinumo? Vilniuje ieškoma sprendimo S. Daukanto progimnazijai – architektai pateikė keturias rekonstrukcijos vizijas, o atnaujintą mokyklą planuojama atverti 2031 metais.
Kyjive sukurtas sodas, kuriame kraštovaizdžio architektūra tampa pagalbos nuo karo nukentėjusiems žmonėms priemone, pelnė vieną svarbiausių Europos Komisijos apdovanojimų. Prie projekto, skirto Ukrainos karių, veteranų ir jų šeimų fiziniam bei emociniam atsigavimui, architektūriniais sprendiniais pr...
Sovietmečiu pertvarkytame Kauno modernizmo pastate atkuriamos istorinės erdvės ir autentiškos detalės. Buvusiose Valstybinėse taupomosiose kasose, kuriose dabar įsikūrusi Kauno miesto savivaldybės administracija, jau atkurtas vestibiulis, o baigiamas tvarkyti pagrindinės laiptinės ir lifto kompleksa...
Tvarkant Kauno centrinio pašto aplinką, greta istorinio pastato nugriovus sovietmečiu įrengtus garažus, paaiškėjo, kad mūrinėje teritorijos tvoroje atsirado nauja anga ir durys. Teigiama, kad šie pakeitimai nebuvo numatyti projekte ir suderinti su tvoros savininku. Dėl valstybės turto suniokojimo kr...
Kai svetainėje tenka ir ilsėtis, ir dirbti, ir valgyti, vien gražių baldų nepakanka – svarbu tinkamai suplanuoti kiekvieną zoną. Prieš 15 metų įrengtoje trijų asmenų šeimos svetainėje permainų ėmėsi IKEA interjero dizainerė: atnaujinta erdvė tapo šviesesnė, funkcionalesnė, joje atsirado daugiau viet...
Beveik 1 000 vaikų skirta ugdymo įstaiga Vilniaus senamiesčio apsaugos zonoje turės įsilieti į istorinį kraštovaizdį ir atitikti šiuolaikinės mokyklos poreikius. Ant Išganytojo kalvos planuojamam darželiui ir mokyklai, kurioje ugdysis Vokietijos brigados karių šeimų vaikai, architektai pateikė šešia...
Pirkdami būstą žmonės dažnai pirmiausia vertina jo išvaizdą, tačiau tikroji pastato vertė atsiskleidžia gerokai vėliau – per tai, kaip jis dera su aplinka, kiek patogus kasdieniam gyvenimui ir kaip atrodo po dešimtmečio. Architektūra vis labiau tampa ne tik estetikos, bet ir tvarumo, ilgaamžiškumo b...
Palangos vasaros skaityklai sukanka 60 metų, tačiau ekspertai svarsto ne tik, kaip išsaugoti jos architektūrą, bet ir kaip užtikrinti, kad šis medinio modernizmo objektas ateityje išliktų gyvas, naudojamas ir atviras visuomenei.
Penki architektų pasiūlymai varžosi dėl galimybės iš esmės pakeisti Vilniaus senamiestyje, Islandijos g. 3, esančio pastatų komplekso paskirtį – čia planuojama įkurti šiuolaikinį Vilniaus universiteto (VU) pedagogų rengimo centrą, o jo atnaujinimui numatoma iki 4 mln. eurų su PVM.
Seni fabrikai ir gamyklos Vilniuje gauna antrą gyvenimą – buvusios pramoninės erdvės vis dažniau pritaikomos biurams, renginiams ir kūrybinėms veikloms. Pramoninį paveldą keičia ne griovimas, o konversija, o išlikusios konstrukcijos ir nestandartinės erdvės tampa vienu iš naujos paskirties pastatų p...
| www.julija.eu