Namų interjero mados nesikeičia taip greitai kaip drabužių, tačiau poreikį atsinaujinti neretai padiktuoja atsibodęs, dažnai neišpildytas interjeras, nusidėvėję baldai ar įsigytas būstas su daline apdaila. Nors dažnai pasikliaujama savo jėgomis ir vaizduote, lietuviai nevengia savo namų jaukumo atiduoti ir į profesionalių interjero dizainerių rankas. Visgi architektė ir interjero dizainerė Justina Balvočiūtė teigia, kad lietuviai vis dar nežino, kokių paslaugų gali tikėtis iš interjero dizainerio ir nuoširdžiai nustemba pamatę, kaip tinkamai parinkti dizaino sprendimai gali išspręsti mažos erdvės, prasto apšvietimo ar kitas problemas.
Tinkamai parinkti dizaino sprendimai gali išspręsti mažos erdvės, prasto apšvietimo ar kitas problemas. J. Balvočiūtės nuotr.
Populiariausia – tarp naujakurių
Septynerius metus svajonių namus lietuviams kuriančios J. Balvočiūtės teigimu, interjero dizainerio paslaugos Lietuvoje aktualiausios naują būstą įsigijusiems žmonėms, todėl šie sudaro didžiausią klientų dalį. Tokie užsakovai pageidauja pilno būsto įrengimo – nuo sienų ir grindų apdailos, baldų projektų iki namų tekstilės parinkimo.
Nekilnojamojo turto vystytojai pastebi, kad namai su daline apdaila išlieka populiariausias lietuvių pasirinkimas. „Tik maždaug 10 proc. mūsų klientų pageidauja gauti raktus jau nuo visiškai įrengto būsto. Namų erdvė – pati svarbiausia, o nuosavas būstas – viena didžiausių investicijų gyvenime, todėl natūralu, kad ieškoma galimybės namų įrengimui skirti nedaug savo laiko, tačiau kartu daryti įtaką spalvų, medžiagų ir įvairių interjero elementų parinkimui“, – pastebi bendrovės „Pilaitės terasos“ pardavimų vadovė Eglė Dedelienė.
Mitais apipintas darbas
J. Balvočiūtė pasakoja, kad pradėjusi darbą su naujais klientais neretai išgirsta apie savo profesijos atstovus daugybę tikrovės neatitinkančių faktų, todėl paaiškina dažniausius iš jų.
• Interjero dizaineris yra tas pats kas interjero dekoratorius. Neretai klaidingai įsivaizduojama, kad interjero dizainerio rūpesčiai apsiriboja kelionėmis po parduotuves, ieškant ir tarpusavyje derinant baldus. Su tuo anksčiau nesusidūrę žmonės galvoja, jog interjero dizaineris pasirūpins tik estetiniu būsto įvaizdžiu, tačiau po šia profesija slypi kur kas daugiau. Interjero dizaineris rūpinasi funkcinių zonų išdėstymu ir bendradarbiauja su kitais rangovais, kurie yra atsakingi už sienų, lubų ir grindų apdailą, santechnikos montavimą, bei kitus darbus. Tik vėliau pereinama prie baldų, šviestuvų ir namų tekstilės bei smulkesnių interjero elementų parinkimo ir derinimo.
• Geram interjerui reikia gero erdvių išplanavimo. Vyrauja nuomonė, kad jeigu būstas išplanuotas nepatogiai, jo „neišgelbės“ net geriausias dizaineris. Tačiau tinkamai parinkti sprendimai nulemia ne tik būsto patrauklumą, bet ir funkcionalumą – egzistuoja įvairūs interjero dizaino principai, kuriuos pritaikius ne tik galima džiaugtis geresniu natūraliu apšvietimu, bet ir palengvėja buitis bei užtikrinamas patogesnis judėjimas. Pavyzdžiui, labai svarbu, kad su pirkiniais įžengus pro namų duris pavyktų patogiai, be būtinybės apeiti didelius baldus ar kitas kliūtis, pasiekti virtuvę. Taip pat įsirenginėjant būstą retai pagalvojama apie tai, kad virtuvės baldai ir įranga turėtų būti išdėstyti tam tikra seka, t. y. kad išsiėmus daržoves iš šaldytuvo būtų galima jas iškart plauti kriauklėje, tada patogiai pereiti prie pjaustymo ant darbastalio ir galiausiai – pasiekti viryklę. Dar kiti „stebuklai“ būste prasideda pašalinus vieną nereikalingą sieną arbą šiek tiek pastūmus ne vietoje „išdygusią“ pertvarą. Interjero dizaineris žino daug tokių taisyklių ir, apjungdamas jas į bendrą visumą, užtikrina maksimalų namų komfortą.
• Interjero dizaineris tik dar labiau padidina namų įrengimui numatytas išlaidas. Klaidingai manoma, kad interjero dizaineris nėra suinteresuotas įrengti būsto mažiausiomis sąnaudomis ir švaisto užsakovo pinigus. Tačiau susipažinus su klientais, visuomet apsikeičiama analogais, t. y. patraukliais interjero ir jo elementų pavyzdžiais, o prieš imantis konkrečių darbų, aptariamas ir būsto įrengimui skiriamas biudžetas. Interjero dizaineriai yra ne mažiau suinteresuoti, kad numatytas biudžetas nepasibaigtų tik darbams įpusėjus ir būtų galima pasiekti suplanuotą rezultatą.
• Dizaineriai įrenginėja būstą pagal savo skonį. Visuomenėje yra susiformavusi nuomonė, kad interjero dizaineris visuomet įrenginėja būstą pagal savo individualų skonį – tokius namus, kuriuose pats norėtų gyventi. Visgi geras specialistas privalo kiekviename žingsnyje tartis su užsakovu, nebent sutariama kitaip. Įdomu tai, kad praktikoje išryškėjo tendencija, jog į namų interjero kūrimą kur kas aktyviau įsitraukia moterys – jeigu būstą įsirenginėja pora, dažniausiai bendraujama su moterimis, nes joms namų jaukumas yra ypač svarbus. Vyrai dažniau įsikiša, kai prasideda darbas su rangovais – natūralu, kad jie šią sritį išmano šiek tiek geriau nei moterys ir nori daugiau kontroliuoti būtent šį procesą.
Būsto pardavimo ekspertė E. Dedelienė priduria, kad moterys labiau įsitraukia ne tik į būsto įrengimo, bet ir jo paieškų procesą. „Sprendimą įsigyti konkretų būstą poroje dažniausiai nulemia moterys, kurioms be visų klausimų, apie kuriuos pagalvoja ir vyrai, itin svarbi ir namų estetika bei komfortas. Dalinę apdailą siūlančių nekilnojamojo turto vystytojų užduotis – sukurti pagrindą kokybiško būsto, atitinkančio šiuolaikinių žmonių poreikius, kūrimui, tačiau akivaizdu, kad vėliau į pagalbą pasitelktas interjero dizaineris gali visiškai pakeisti būsto išplanavimą ar apšvietimą ir maksimaliai pritaikyti jį prie kiekvieno asmeninių poreikių“, – teigia „Pilaitės terasų“ atstovė.
Pataria nepersistengti
Nusprendusiems savo būsto jaukumu ir komfortu pasirūpinti patiems, interjero dizainerė pataria nesivaikyti sezoninių madų ir verčiau investuoti į ilgalaikius interjero sprendimus. Pasirinkus universalų stilių, galima konkretų įspūdį sukurti tarpusavyje derinant detales, kurias vėliau visuomet lengva pakeisti ir būstą vėl atnaujinti.
Kuriant naują namų interjerą taip pat nėra būtinybės atsisakyti visų iki tol turėtų baldų ar kitų interjero elementų. „Nors žmonės, įsigiję būstą, neretai nori jį įsirengti visiškai naujai, natūralu, kad kartais atsiranda daiktų, kurie kelia tam tikrus sentimentus. Tačiau tikrai nebūtina visko kurti nuo pat pradžių – kartu su interjero dizaineriu visuomet verta paieškoti sprendimų, kaip tokius brangius daiktus padaryti natūralia naujo interjero dalimi. Kartais klaidingai manoma, kad reikės atsisakyti visko, tačiau kūrybingi sprendimai leidžia suderinti nauja ir sena“, – teigia J. Balvočiūtė.
Lietuvos miestų ateitį lems ne vien naujų pastatų skaičius ar plėtros tempas. Vis svarbesniais urbanistinio planavimo kriterijais tampa būsto prieinamumas, viešųjų erdvių kokybė, žalioji infrastruktūra ir gebėjimas prisitaikyti prie klimato kaitos. Šie klausimai aptarti XX Lietuvos urbanistiniame fo...
Miestų gyvenimo kokybę gali pakeisti ne tik didelės infrastruktūros investicijos ar nauji statiniai, bet ir nedidelės, tiksliai parinktos intervencijos į viešąsias erdves. Kaip tokie sprendimai padeda atgaivinti apleistas teritorijas, stiprinti bendruomenes ir kurti sveikesnę miesto aplinką, lapkrič...
Architektūros konkursų nugalėtojai jau paskelbti, o vienas svarbiausių naujausių sprendimų laukia Klaipėdoje – išrinkta kultūros, verslo ir gyvenamųjų namų kvartalo prie Priešpilio gatvės architektūrinė idėja. Tuo metu architektų bendruomenė pristato apdovanotus darbus, kviečia susipažinti su konkur...
Vilniaus centre esanti istorinė šventovė po restauravimo darbų pasikeis ne tik išoriškai – specialistams pavyko atkurti ir ilgą laiką sunkiai įžiūrimas istorines detales. Aušros Vartų koplyčios fasadui grąžinamos istorinės spalvos, atnaujinami puošybos elementai, o restauruojant sieninę tapybą iš na...
Vaikų ir šeimų laikino apgyvendinimo patalpos gali būti ne tik funkcionalios, bet ir priminti namus. Klaipėdoje atnaujinta 10 Šeimos ir vaiko gerovės centro erdvių – projektuojant interjerą dėmesys skirtas ne vien baldams ir spalvoms, bet ir skirtingiems gyventojų poreikiams, patalpų lankstumui bei ...
Stiprėjančios liūtys ir ekstremalūs orai verčia keisti požiūrį į miestų infrastruktūrą. Užuot ieškojus būdų, kaip kuo greičiau pašalinti lietaus vandenį, siūloma jį įtraukti į miesto planavimą – paversti viešųjų erdvių, žaliųjų zonų ir net urbanistinės struktūros dalimi. Tokį modelį Vilniui pasiūlė ...
Architektams šiandien tenka spręsti ne tik pastatų projektavimo uždavinius – jų profesiją iš esmės keičia dirbtinis intelektas, klimato krizė ir griežtėjantys reguliavimo reikalavimai. Kaip šių pokyčių akivaizdoje turėtų keistis architektų kompetencijos, atsakomybės ir pats profesijos vaidmuo? Šiuos...
Vilniaus Užupyje planuojama iš esmės pertvarkyti beveik 60 metų veikiantį lopšelį-darželį „Užupiukas“. Tačiau architektams teks spręsti ne tik pastato modernizavimo ir plėtros uždavinius – projektą apsunkina ir šalia esantis status šlaitas. Geriausioms idėjoms atrinkti paskelbtas architektūrinio pro...
Vilniaus Valakampių 1-ajame paplūdimyje planuojama spręsti vienas opiausių lankytojų problemas – higienos patogumų trūkumą, nusidėvėjusią infrastruktūrą ir nepatogų sporto erdvių išdėstymą. Tačiau didelių urbanistinių pertvarkų nebus: atnaujinimo koncepcijoje numatyta išsaugoti natūralų kraštovaizdį...
Naujas autobusų terminalas, požeminė jungtis su geležinkelio stotimi ir atnaujintos viešosios erdvės – Vilniaus stoties rajoną planuojama iš esmės pertvarkyti. Pristatytos atnaujintos projekto vizualizacijos atskleidžia, kaip galėtų atrodyti ši sostinės dalis, tačiau sprendiniai dar nėra galutiniai....
Kaip atnaujinti 1970 m. statytą mokyklą, kad ji atitiktų šiuolaikinius ugdymo poreikius, bet neprarastų architektūrinio išskirtinumo? Vilniuje ieškoma sprendimo S. Daukanto progimnazijai – architektai pateikė keturias rekonstrukcijos vizijas, o atnaujintą mokyklą planuojama atverti 2031 metais.
Kyjive sukurtas sodas, kuriame kraštovaizdžio architektūra tampa pagalbos nuo karo nukentėjusiems žmonėms priemone, pelnė vieną svarbiausių Europos Komisijos apdovanojimų. Prie projekto, skirto Ukrainos karių, veteranų ir jų šeimų fiziniam bei emociniam atsigavimui, architektūriniais sprendiniais pr...
Sovietmečiu pertvarkytame Kauno modernizmo pastate atkuriamos istorinės erdvės ir autentiškos detalės. Buvusiose Valstybinėse taupomosiose kasose, kuriose dabar įsikūrusi Kauno miesto savivaldybės administracija, jau atkurtas vestibiulis, o baigiamas tvarkyti pagrindinės laiptinės ir lifto kompleksa...
Tvarkant Kauno centrinio pašto aplinką, greta istorinio pastato nugriovus sovietmečiu įrengtus garažus, paaiškėjo, kad mūrinėje teritorijos tvoroje atsirado nauja anga ir durys. Teigiama, kad šie pakeitimai nebuvo numatyti projekte ir suderinti su tvoros savininku. Dėl valstybės turto suniokojimo kr...
Kai svetainėje tenka ir ilsėtis, ir dirbti, ir valgyti, vien gražių baldų nepakanka – svarbu tinkamai suplanuoti kiekvieną zoną. Prieš 15 metų įrengtoje trijų asmenų šeimos svetainėje permainų ėmėsi IKEA interjero dizainerė: atnaujinta erdvė tapo šviesesnė, funkcionalesnė, joje atsirado daugiau viet...
Beveik 1 000 vaikų skirta ugdymo įstaiga Vilniaus senamiesčio apsaugos zonoje turės įsilieti į istorinį kraštovaizdį ir atitikti šiuolaikinės mokyklos poreikius. Ant Išganytojo kalvos planuojamam darželiui ir mokyklai, kurioje ugdysis Vokietijos brigados karių šeimų vaikai, architektai pateikė šešia...
Pirkdami būstą žmonės dažnai pirmiausia vertina jo išvaizdą, tačiau tikroji pastato vertė atsiskleidžia gerokai vėliau – per tai, kaip jis dera su aplinka, kiek patogus kasdieniam gyvenimui ir kaip atrodo po dešimtmečio. Architektūra vis labiau tampa ne tik estetikos, bet ir tvarumo, ilgaamžiškumo b...
Palangos vasaros skaityklai sukanka 60 metų, tačiau ekspertai svarsto ne tik, kaip išsaugoti jos architektūrą, bet ir kaip užtikrinti, kad šis medinio modernizmo objektas ateityje išliktų gyvas, naudojamas ir atviras visuomenei.
Penki architektų pasiūlymai varžosi dėl galimybės iš esmės pakeisti Vilniaus senamiestyje, Islandijos g. 3, esančio pastatų komplekso paskirtį – čia planuojama įkurti šiuolaikinį Vilniaus universiteto (VU) pedagogų rengimo centrą, o jo atnaujinimui numatoma iki 4 mln. eurų su PVM.
Seni fabrikai ir gamyklos Vilniuje gauna antrą gyvenimą – buvusios pramoninės erdvės vis dažniau pritaikomos biurams, renginiams ir kūrybinėms veikloms. Pramoninį paveldą keičia ne griovimas, o konversija, o išlikusios konstrukcijos ir nestandartinės erdvės tampa vienu iš naujos paskirties pastatų p...