Lietuvoje nebe pirmus metus savo verslą turintis norvegas investuotojas Stig R. Myrseth konferencijoje, kurią organizavo Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija, ryškino pagrindines tendencijas NT rinkoje ir finansuotojų pritraukimo galimybes. Pirmoji tendencija, kurią jis išskyrė, NT projektai sostinėje ir šalia jos. Gyventojai, tiek Norvegijoje, tiek Lietuvoje, kuriasi sostinėse ir šalia jų, taip savo valstybes artindami prie šalių, kurios vadinamos vieno miesto šalimis.

Poilsio namelius nukonkuravo pigūs skrydžiai

Iki 2008 m. investuotojams Norvegijoje buvo ypač patraukli poilsio patalpų rinka. Namelis prie jūros kainuodavo nuo 5 iki 10 mln. litų. Dabar šią rinką nukonkuravo pigių skrydžių rinka. Norvegams tapo nebe patrauklu įsigyti namelį prie jūros ir laukti kelių saulėtų dienų. Skrydžių bendrovėms pradėjus siūlyti pigius bilietus į šiltus kraštus, norvegai pakeitė savo įpročius. Norvegijoje atostogoms lieka 60-70 metų žmonės, o jaunimas mieliau renkasi įsigyti poilsiui patalpas prie Viduržemio jūros, nes kelionės atpigo.

Apsipirkinėjimas internetu keičia komercinių patalpų rinką

Sunku buvo numatyti, kokią įtaką Norvegijoje padarys dar viena nauja tradicija – apsipirkinėjimas internetu. Pasak Stig R. Myrseth, norvegai prašo savo vyriausybę įsikišti, nes gali tekti uždarinėti daugelį parduotuvių. Kaip cunamis įsiveržusi nauja apsipirkinėjimo internetu tradicija pasikėsino ir į komercinių patalpų rinką, koreguodama jos perspektyvas. Stig R. Myrseth sako, kad Lietuvai taip pat reikia įvertinti tokias perspektyvas, nes Norvegija irgi nesitikėjo, kad tai gali turėti rimtų pasekmių verslui, komercinio NT rinkai.

Norvegas pastebėjo, kad perspektyvūs investicijai yra tie miestai, kuriuose gerai išvystyta infrastruktūra, kur galima paprastai ir greitai susisiekti su kitais miestais, kitomis valstybėmis. Verslas vis labiau trina ribas tarp šalių, tampa globalus.

Reklama: siuskpigiau.lt siuntų gabenimas į Norvegiją

Senstančioms valstybėms nebereikia didelių šeimų namų

Demografija, priminė Stig R. Myrseth, daro didelę įtaką nacijoms, valstybėms, verslui. Kai gyventojų skaičius auga, reikia didelių miestų, didelių namų, didelių automobilių, daugiau kalėjimų, nes tuo pat metu auga ir nusikalstamumas. Tokia tendencija buvo stebima po karo.

Dabar situacija kardinaliai keičiasi. Daugėja ne jaunimo, o vyresnio amžiaus žmonių. Ir jų daugės iki 2060 m. Taigi NT rinka turi įvertinti šiuo metu vykstančius ir būsimus pokyčius. Ką reikės daryti su dideliais namais, nes juose neliks kam gyventi? Norvegijoje vis daugiau garbaus amžiaus žmonių palieka didelius namus ir keliasi į daugiabučius namus. Šie namai taip pat turi būti pritaikyti gyventi garbaus amžiaus žmonėms. Jiems, pavyzdžiui, reikia lifto. Liftu jie nori keltis taip pat ir iš garažo.

Demografiją būtina įvertinti ne tik NT investuotojams, bet ir paslaugų teikėjams, nes vis daugėja garbaus amžiaus žmonių, kuriems paslaugų taip pat reikia pagal jų amžių, sveikatą, kitus poreikius.

Taigi investuodami į miestą, investuotojai vertina jo galimybes, perspektyvas, pamatines kompanijas, kurios ten įsikūrusios, kaip jos laikosi. Nes visa tai lemia investicijų atsipirkimą. Beje, sostinės patrauklios investuotojams ir dėl biurokratijos augimo.

Trys klausimai ieškant investuotojo

Pasak Stig R. Myrseth, norint įtikinti investuotoją rizikuoti savo pinigais, reikia atsakyti į tris klausimus. Pirmiausia, kas yra tie žmonės, kurie stovi už projekto, ar jie patikimi, neturi sąsajų su nusikalstamu pasauliu; kokios palūkanos, koks makrovaizdas; kokia galima grąža, rizika, kokios galimybės trauktis iš projekto.

Investiciniai partneriai taip pat nėra vienodi. Vieni ateina kaip kofinansuotojai. Tokie, anot norvego, yra idealūs investuotojai, nes jiems nereikia didelio pajamingumo. Tokie paprastai yra pensijų fondai, draudimo kompanijos. Tačiau jie yra labai atsargūs, tad gali permokėti, bet nori būti tikri dėl projekto. „Pensijų fondai, – sakė Stig R. Myrseth, – yra tobuli NT pirkėjai.“