2019 spalio 19 d. šeštadienis, 15:03
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Markus J.Beyrer: „Lietuva turi visus šansus tapti skaitmeninės pramonės centru. Tik nekartokite svetimų klaidų“

2017-05-08 08:15
Skaitmeninė pramonė, robotizuotos ir automatizuotos gamyklos, kuriose didelę darbo dalį atlieka mašinos ir robotai, o žmonės juos tik prižiūri, – daugelio Europos šalių, taip pat ir Lietuvos realybė. Tai akivaizdžiausios skaitmeninės revoliucijos, vadinamosios „Industry 4.0“ pasekmės, tačiau ilgainiui tai keis ne tik pasaulį, kuriame gyvename, ar darbo, kurį dirbame, supratimą, bet ir turės įtakos tam, kaip gyvename ar net mąstome, įsitikinęs 34-ių Europos šalių verslininkus vienijančios organizacijos „BusinessEurope“ vadovas Markus J. Beyrer.
nuotrauka
Europos šalių verslininkus vienijančios organizacijos „BusinessEurope“ vadovas Markus J. Beyrer. „BusinessEurope“ nuotr.


Minimos įmonės
Litexpo,

Apie tai, su kokiais iššūkiais bei naujomis galimybėmis susiduria Europos verslas, ir kodėl jau dabar turime galvoti, kaip Lietuvai spėti į skaitmeninimo traukinį, kalbėjomės prieš M. J. Beyrer vizitą į Lietuvą.

Kalbos apie pramonės skaitmeninimą ir robotizavimą sklando jau seniai, sukurta daug naujų technologinių sprendimų, tačiau ar iš tiesų būtent Europa yra šio proceso centras? Kaip atrodome kitų šalių bei rinkų kontekste?

Nors apie išmaniuosius fabrikus bei skaitmeninimą kalbame jau ne pirmi metai, Europos pramonėje šis procesas dar tik įsibėgėja. Atsiliekame nuo lyderiaujančių rinkų – JAV, Kanados ar Japonijos. Investicijos į skaitmeninimą, tenkančios vienam gyventojui per pastaruosius kelerius metus Europoje sumažėjo vidutiniškai nuo 106 eurų iki 99 eurų. Tuo tarpu Kanadoje ar JAV vienam žmogui tenka apie 200 eurų investicijų.

Europoje skaitmeninimo sektoriaus lyderės – Airija, Vokietija, Nyderlandai, Skandinavijos šalys. Tačiau skirtumai tarp valstybių palyginti dideli, tikrai ne visos šalys vystosi vienodai ir būtent tai yra didžiausias iššūkis bendrai Europos rinkai. Kiekviena šalis turi savo politiką ir prioritetus, tačiau trūksta koordinavimo, bendrų veiksmų ir vieningos politikos gairių. Nė viena šalis paskirai nepavers Europos skaitmeninių sprendimų ir robotizuotos pramonės centru. Tam reikia bendrų visų šalių pastangų.

Žvelgiant istoriškai, kiekviena didžioji pramonės revoliucija iš esmės keisdavo ne tik pramonės, bet ir visuomenės veidą. Tokios vertybės kaip greitis, efektyvumas, sumažinti gamybos kaštai, žmonių darbo vertė ir pobūdis iš esmės keitė tai, kaip gyvename, vartojame ar mokomės. Kokios permainos šiuo požiūriu laukia, o gal jau ir prasidėjo visuomenėje, kalbant apie skaitmeninę revoliuciją ir išmaniuosius fabrikus?

Visiškai teisingai, istorija byloja, kad pokyčiai būna didžiuliai. Istorija byloja ir dar viena dalyką – pramonės revoliucija neišvengiama, jokia šalis ar pramonės sektorius negali tikėtis likti nuošalyje. Tad ir dabar turime suvokti, kad ketvirtoji pramonės revoliucija nėra pasirinkimas – tai neišvengiamybė, kuri jau vyksta. Tad svarstymai ar joje dalyvauti nėra labai prasmingi, kur kas svarbiau suvokti, kad pasirinkimo nėra, o laimės tie, kurie bus aktyviausi ir sugebės tinkamai valdyti procesus.

Kalbant apie tai, kaip keisis gyvenimas, tai jau dabar galime prognozuoti, kad pokyčiai bus milžiniški: nepalyginamai saugesni ir greitesni logistikos sprendimai, geresnė sveikatos apsaugos sistema, kurioje skaitmeniniai sprendimai iš esmės keičia tyrimų bei nuolatinės sveikatos būklės stebėjimo galimybes, ir daugybė kitų sričių.

Dar vienas išskirtinis šios revoliucijos bruožas – neįtikėtinas pokyčių greitis. Prieš tai vykusi revoliucija buvo susijusi su automatizavimu ir mes žinome, kaip ji pakeitė pasaulį, tačiau vis dėlto tai užtruko kone pusę amžiaus. Ir taip, ji taip pat turėjo ne tik šalininkų, bet ir tų, kurie baiminosi, jog technologijos pasaulį pavers nevaldomu. Dabar tai atrodo juokinga, bet, tarkime, buvo labai aršiai diskutuojama, ar galima grynųjų pinigų išdavimą patikėti mašinoms, ar žmonės dėl to nepraras darbo. Dabar bankomatas tapo visiškai įprastu dalyku, be kurio neįsivaizduojame savo gyvenimo.

Užsiminėte, kad visada vykstant pokyčiams diskutuojama, kaip jie paveiks darbo rinką, baiminamasi, kad dalis specialybių taps nepaklausios, žmonės neteks darbo. Panašūs nuogąstavimai girdisi ir kalbant apie skaitmeninę revoliuciją, esą robotai pakeis žmones daugelyje sričių. Kaip vertinate tokius svarstymus?

Faktas, kad darbo pobūdis keisis, ir jis jau keičiasi. Tačiau kalbėti apie tai, kad žmonės kaip darbo jėga taps nereikalingi, tikrai nėra pagrindo. Jie dirbs kitokius, „protingesnius“ ir daugiau specifinių įgūdžių reikalaujančius darbus. Mano galva labai iškalbingas pavyzdys – „Red Bull“ gamykla Austrijoje. Per dieną ten pagaminama keli milijonai gėrimo skardinių, bet prie to proceso prisiliečia vos trys žmonės, nes visa gamybos grandis yra automatizuota. Tačiau tai nereiškia, kad dirbančių šiai įmonei sumažėjo, net gi priešingai – išaugo skaičius tų, kurie gamina ir prižiūri automatines sistemas, gamybos produktų tiekėjų vaidmuo taip pat padidėjo, rinkodaros reikšmė išaugo ir būtent šiose srityse koncentruojasi pagrindiniai žmogiškieji ištekliai.

Dabartinės skaitmeninės revoliucijos greitis, kaip sakiau, sunkiai suvokiamas ir bene labiausiai jis palies mokslo sistemą – tai, kokių specialistų dar tik reikės, turime numanyti ir tam ruoštis jau dabar. Tai, aišku, paradoksalu, nes kai kurių specialybių poreikio mes veikiausiai net neįsivaizduojame, bet jei norime būti konkurencingi pasaulio rinkose, turime nebijoti greitai keistis, bandyti ir būti truputį futurologais.

Čia labai svarbus vaidmuo apskritai tenka mokslininkams ir akademikams, kurie savo įžvalgomis, atradimais bei sukuriamomis inovacijomis labai prisideda prie pokyčių, bendradarbiaudami su verslu. Valstybės vaidmuo skatinant verslo ir mokslo partnerystę, taikant mokestines lengvatas bei skatinant daugiašalį bendradarbiavimą - taip pat yra neįkainojamas. Apie tai bei didžiuosius iššūkius ir kalbėsiu Vilniuje vyksiančioje parodoje „Balttechnika“.

Įvardijote, kokios ES šalys yra ketvirtosios pramonės revoliucijos lyderės Europoje. Tačiau ko iš jų gali pasimokyti mažesnės šalys, konkrečiai Lietuva? Kokie tokių šalių privalumai?

Kalbant apie skaitmeninę revoliuciją, svarbiausia yra nesikoncentruoti ir neužsidaryti tik šalies viduje. Tai globalus procesas ir nesvarbu, kokio didumo ar mažumo yra šalis – svarbu, ką ji gali sukurti. Juk skaitmeninė revoliucija ir yra apie tai, kad visiškai į antrą planą nueina atstumo, transportavimo problemos, kurti produktus galima vienu metu keliose šalyse realiu laiku, vienam su kitu net nesusitikus. Tai ir padaro šiuos procesus tokiais efektyviais.

O jūsų stiprybė – puiki infrastruktūra, greičiausias internetas, kuriuo tikrai galite didžiuotis, ir aukštos klasės specialistai, kurių šalyje tikrai daug.

Yra ir dar vienas dalykas – jūs jau galite pasimokyti ir nebekartoti tų eksperimentinių klaidų, kurias ant savo kailio išbandė kitos šalys. Tai labai didelis privalumas. Naudokitės juo.

––––––

„BusinessEurope“ vadovas Lietuvoje, parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyksiančioje inžinerinės pramonės parodoje „Balttechnika“ lankysis gegužės 10 d. bei dalyvaus tarptautinėje skaitmeninės revoliucijos aktualijoms skirtoje konferencijoje. Jubiliejinėje 25-ojoje parodoje gegužės 10-12 d. bus pristatomos inžinerinės pramonės naujovės, Lietuvos mokslininkų bei verslininkų išradimai, užsienio įmonių produkcija, taip pat vyks specialistams skirti renginiai ir susitikimai. 
Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Inžinerinė pramonė

nuotrauka
2019-10-17 14:43
Lietuva sau ir pasauliui įrodė, kad gali būti ne tik namams ir mokymuisi skirtų elektronikos prietaisų importuotoja, bet ir gamintoja bei eksportuotoja.
nuotrauka
2019-10-01 14:22
Inžinieriai lėmė itin sparčią visuomenės pažangą pastaraisiais amžiais. Šiandien jie taip pat vieni geidžiamiausių specialistų darbo rinkoje. Inžinerinei pramonei aktualių profesijų atstovai patenka ne tik tarp paklausiausių, bet ir geriausiai apmokamų darbuotojų Lietuvoje.
nuotrauka
2019-08-27 10:02
Ateinanti 4.0 pramonės revoliucija smarkiai pakeitė ir išaugino inžinerinę pramonę visame pasaulyje ir tuo pačiu Lietuvoje, tačiau reikalingų specialistų deficitas tik didėja. Situacijos nekeičia ir beveik dvigubai šalies darbo užmokesčio vidurkį viršijantys atlyginimai, valstybės skiriamos ir finan...
nuotrauka
2019-07-31 11:58
Europos Sąjungos statistikos biuro „Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje vidutiniškai tik 3 įmonės iš 100 savo veikloje pasitelkia robotus. Panašūs skaičiai užfiksuoti Estijoje, Graikijoje, Vengrijoje. Kol kas daugiausiai Europoje robotizuotų įmonių veikia Ispanijoje, Danijoje, Suomijoje – 10-11 proc. Ka...
nuotrauka
2019-07-22 09:11
Viešojoje erdvėje vis garsiau skamba prognozės apie milžinišką dirbtinio intelekto plėtrą verslo srityje. Užsienio ekspertai prognozuoja, kad globali dirbtinio intelekto rinka per daugiau kaip penkmetį išsipūs 43 kartus! Jos vertė išaugs nuo 1,4 milijardo 2016 metais iki 60 milijardų 2025 metais.
nuotrauka
2019-06-25 12:50
Panevėžio miesto mero Ryčio Račkausko kvietimu, regiono merai aptarė Pramonės 4.0 specializacijos vystymo gaires. Susitikime diskutuota, ar ji gali tapti vieninga Panevėžio regiono specializacija, kuri apimtų 2018 m. patvirtintas šešias regiono specializacijos kryptis: robotiką ir automatizavimą, tr...
nuotrauka
2019-06-17 10:38
Robotai-siurbliai, robotai-grindų valytojai, robotai-žoliapjovės, robotai-langų plovėjai – žmogaus pagalbininkai buityje. Vaikai turi robotus-gyvūnėlius, robotus-aukles, robotus-konstruktorius. Šiandien žmonėms prieinami įvairūs modernūs išradimai, kurie anksčiau buvo įsivaizduojami tik fantazijose....
nuotrauka
2019-06-13 10:32
Asociacija „Investors Forum“ ir tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“ šiemet vėl išskyrė bei įvertino labiausiai verslo lūkesčius atitinkančias ir perspektyviausias šalies aukštųjų mokyklų bakalauro studijų programas. Konferencijos „Baltic Investors Forum 2019“ metu...
nuotrauka
2019-05-20 11:47
Danų įmonė JKF POLSKA jau daugiau nei 60 metų nuosekliai didina savo indėlį į geresnės aplinkos kūrimą visame pasaulyje. Iš galvanizuoto metalo lakštų ir nerūdijančio plieno filtrus, separatorius, pneumotransporto ortakius bei vakuuminio ištraukimo sistemas gaminanti bendrovė savo produktus pristato...
nuotrauka
2019-05-15 16:08
Lazerinių tyrimų centre Vengrijoje pradėjo veikti lietuvių pagaminta viena galingiausių pasaulyje lazerinių sistemų SYLOS. Unikalios lazerinės sistemos perėmimo naudoti ceremonijoje dalyvavęs ekonomikos ir inovacijų viceministras Gintaras Vilda sako, kad tai – didžiulis pasiekimas ne tik Lietuvai, b...
nuotrauka
2019-05-09 15:41
Lazerių pramonė – viena iš aukštųjų technologijų sričių, kuria Lietuva gali didžiuotis ir pasigirti esanti tarp tvirtų lyderių. Vis tik šios pramonės atstovai sunerimę – lazerių pramonė, kaip ir nemaža dalis kitų inžinerinės pramonės įmonių, negali tinkamai plėstis, nes kenčia dėl specialistų trūkum...
nuotrauka
2019-04-02 11:07
Ieškodami būdų, kaip užtikrinti aukščiausio lygio studijas, atitinkančias verslo poreikius, bei prisidėti prie regiono patrauklumo didinimo, Šiaulių ir Daugpilio universitetai ėmėsi pokyčių. Siekiant rengti aukšto lygio specialistus, inžinierius, dirbsiančius pramonės įmonėse, jau padaryta nemažai. ...
nuotrauka
2019-03-25 10:12
Klientų rizika ir jos vertinimas yra neatsiejama verslo kasdienybės dalis. Tačiau smulkus ir vidutinis verslas (SVV) lengvai prieinamų galimybių valdyti su klientų reputacija, mokumu, mokesčių vengimu susijusių rizikų, deja, neturi, kadangi individualūs sprendimai yra brangūs.
nuotrauka
2019-03-21 09:07
Ketvirtoji pramonės revoliucija lemia sparčius pokyčius kasdienėje įmonių veikloje. Tai parodė pirmą kartą Lietuvoje surengti daugiausia gamybos procesų skaitmeninimo srityje pasiekusio verslo apdovanojimai „Pramonė 4.0 žvaigždė 2019“. Pažangiausias įmones rinkusi komisija bei visuomenė įvertino ne ...
nuotrauka
2019-03-07 12:10
Nors inžinerinės pramonės specialistai vidutiniškai uždirba beveik 50% daugiau už šalies vidurkį, tik penktadalis baigusių šias studijas įsidarbina pagal specialybę. Tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ kartu su Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centru (MOS...
nuotrauka
2019-03-01 09:37
Susisiekimo ministerijos pavaldžios įmonės ir įstaigos skaičiuoja investicijų į pažangius sprendimus grąžą ir yra pasirengusios dar aktyviau investuoti į inovacijas. Taip planuojama didinti susisiekimo sektoriaus konkurencinį pranašumą ir siekti lyderystės regione. 2019 metais susisiekimo sektoriaus...
nuotrauka
2019-02-18 11:44
Specialistų teigimu, Lietuva jau tapo šalimi, kurioje inžinerinės pramonės rinkai drąsiai siūlomos kaimyninių šalių gamybininkams dar neprieinamos naujovės. Žymiausi šalies inovatoriai taip pat gali pasigirti išrastomis technologijomis įvairiausiose srityje – nuo medicinos iki transporto.
nuotrauka
2019-02-14 10:50
Apie pramonės revoliuciją 4.0 kasdien girdime vis garsiau ir daugiau, tačiau kaip tai paveiks Lietuvos darbo rinką? Kokios profesijos išnyks, o kurių specialistų poreikis augs? Apie būsimus karjeros sprendimus ir pramonės industrijos iššūkius diskutavo Lietuvos pramonės ir švietimo sistemos atstovai...
nuotrauka
2019-02-08 13:43
Lietuva dažnai apibūdinama kaip palyginti maža šalis, panašūs teiginiai gali būti naudojami ir kalbant apie čia veikiančias gamybos įmones. Nors toks apibūdinimas gali skambėti kaip rimtas minusas, iš tiesų tai – atvirumo pokyčiams, greičio ir lankstumo ženklas. Apie tai kalba tiek tarptautinės orga...
nuotrauka
2019-02-07 14:45
Šveicarų automatizavimo sprendimų bendrovės „Mikron Group“ padalinys „Mikron Automation“ paskelbė atidarantis gamybos įmonę Kauno rajone. Pagrindinė šios įmonės veiklos kryptis bus pramonės automatizavimo modulių gamyba, kurie daugiausiai skirti automobilių pramonei. Per kelis ateinančius metus „Mik...

Statybunaujienos.lt » Inžinerinė pramonė

nuotrauka

Kristaliniai priedai betonui statybą daro pigesne ir greitesne, o unikalus sprendimas leidžia kontroliuoti įtrūkimus

Kaip padaryti daugiau mažesnėmis laiko ir lėšų sąnaudomis? Tai nuolatinis statybų iššūkis, kylantis ne tik statybininkams. Už hidroizoliavimą (sandarinimą) atsakingi rangovai taip pat ieško ...